Savo šeimos neturintis ir niekur nedirbantis vieno Vilkaviškio rajono kaimo gyventojas Ramūnas Didvalis (22 m.) prieš pusketvirtų metų, būdamas dar nepilnametis, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už plėšimą, tačiau nuo realios ketverių metų laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas - pirmą kartą ant teisiamųjų suolo atsidūrusį nepilnametį tuokart išgelbėjo amnestija. Vilkaviškio teisėsaugininkai dabar sako, kad pasijutęs esąs nebaudžiamas Ramūnas savo kaime elgėsi taip, jog pelnė neigiamai charakterizuojamo asmens etiketę, o po pusantrų metų įvykdė naują rimtą nusikaltimą.
Žeminančios patyčios
Vieną vėlyvą 2001-ųjų spalio vakarą Ramūnas ėjo į namus, prieš tai prie kaimo parduotuvės išgėręs alaus. Pakeliui jis sutiko iš matymo pažįstamą to paties kaimo gyventoją Kastytį (vardas pakeistas), tuomet penkiolikmetį vietos mokyklos mokinį. Dviračiu važiavusį paauglį Ramūnas susistabdė ir užkalbino. Aplinkui buvo daugiau kaimo jaunimo. Matyt, norėdamas, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys, neblaivus Ramūnas pradėjo tyčiotis iš Kastyčio. Grasindamas sumušti atėmė paauglio kišenėje buvusį "Coca cola" butelį su pilstuku, kurį berniukas paprašytas vežė vienam pažįstamam, ir Kastyčio segėtą laikrodį. Pamatęs, kad atsirado žiūrovų, Ramūnas "užkaito": tebegrasindamas, kad gali tekti seksualiai patenkinti visus susirinkusiuosius, liepė paaugliui rinktis - atkišti kaktą daugybei stiprių sprigtų ar oraliniu būdu patenkinti patį Ramūną. Išsigandęs Kastytis pasirinko sprigtus, tačiau iškrypėlis norėjo kito varianto. Kastyčiui priešinantis Ramūnas sugriebė penkiolikmetį už galvos ir privertė jį patenkinti oraliniu būdu. Kad šis jo "žygdarbis" atrodytų dar "didvyriškesnis", dviem likusiems žiūrovams, kurie tik juokėsi, patarė pasišviesti žiebtuvėliu. Kiti išsilakstę vaikinai netrukus pasakė sutiktiems augesniems kaimiečiams, kad "prie mokyklos vyksta geri kadrai", ir šie Ramūno iškrypėliškas scenas nutraukė. Tuo metu, kai atskubėjo išvaduotojai, Kastytis, Ramūnui liepus, šoko, kraipėsi, darė įvairius nurodytus judesius, bučiavo medį.
Mokytojos tyrimas
Pažemintas Kastytis savo tėvams apie vakaro košmarą nieko nepasakojo. Paauglys tik pasakė pametęs laikrodį. Jausdamas didelę gėdą ir baimindamasis bendramokslių pajuokos, Kastytis kelias dienas visai nesirodė mokykloje. Tuo metu moksleiviai vienas per kitą paskleidė žinią apie lemtingąjį vakarą matytus vaizdus. Kai kalbos pasiekė valgyklos vedėją, ši viską papasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotojai. Apie Kastyčio bėdas sužinojo ir mokyklos vadovas bei kiti mokytojai, tačiau aktyviausių veiksmų ėmėsi tik svetimam skausmui neabejinga pavaduotoja. Ji, susikvietusi daugiausia kalbėjusius vaikus, išklausė visų liudijimus. Įžvalgi pedagogė, baimindamasi, kad netrukus moksleiviai gali išgirsti Ramūno grasinimus ir "užsičiaupti", susikvietė liudininkus ir įrašė visą pokalbį į audiokasetę. Mokytoja pranešė apie įvykį Vaikų teisių apsaugos skyriaus vadovei, ir tuomet žinia apie Ramūno šlykščias išdaigas atsidūrė Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje.
Ilgas kelias tiesos link
Tyrimas užtruko. Iš pradžių R. Didvalis buvo kaltinamas tik dėl plėšimo - smurtu atėmęs 8 litų vertės butelį ir 15 litų vertės laikrodį. Vėliau įtariamajam buvo pareikštas ir kaltinimas dėl vyro lytinio santykiavimo su vyru (už šį nusikaltimą grėsė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki aštuonerių metų). Įvykį tyrusius pareigūnus netrukus pasiekė kalbos, kad įtariamasis Ramūnas grasina prieš jį liudijusiems kaimo jaunuoliams (vaikinas buvo paliktas laisvėje pagal rašytinį pasižadėjimą neišvykti). Šie pabūgę teisėsaugininkams pradėjo aiškinti matę tik spūstį ant gatvės ir keistą Kastyčio šokį, bet nepastebėję jokių intymių veiksmų. Panašiai jie kalbėjo ir tik po dvejų metų prasidėjusiame teisme. Tik teisme išklausę pedagogės padarytus įrašus kai kurie liudininkai pagaliau prabilo apie tikrąją tiesą. Teismas šiuos įrašus, nors jie buvo atlikti ir ne proceso tvarka, laikė rimtu nusikaltimo įrodymu. Labai tvirtai teisme laikėsi ir iškrypėlio auka tapęs Kastytis - jo parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Ekspertai nustatė, kad Kastytis psichiškai sveikas. Tokia pati ekspertų išvada buvo ir apie kaltinamąjį R. Didvalį - jis galėjęs ir suprasti, ir valdyti savo veiksmus.
Teisiamojo versija
R. Didvalis kaltinimą dėl lytinio bendravimo kategoriškai neigė. Teisiamasis aiškino užkalbinęs Kastytį tik dėl to, kad šis jam buvęs skolingas penkis litus, paskolintus dar vasarą.
- Mums besikalbant užsimaniau nusišlapinti, - savo versiją dėstė teisiamasis. - Paėjau toliau ir atlikau. Kastytis galėjo tuo metu pabėgti, jeigu jau aš jam grasinau. O jis tebestovėjo prie savo dviračio ir kalbėjosi su kitais jaunuoliais. Šie, mačiau, jį stumdė, o Kastytis lyg ir sukinėjosi, šoko. Kodėl nusišlapinęs priėjau prie Kastyčio ir liepiau jam užsegti mano kelnių užtrauktuką, paaiškinti negaliu. Butelio iš jo neėmiau, o laikrodį radau ant žemės, kai visi išsiskirstė. Vėliau jį Kastyčiui atidaviau.
Siurprizas teismo salėje
Visą tyrimo laiką labai pasitikėjusiam savo jėgomis Ramūnui Didvaliui (jis atsisakė advokato - esą apsigins pats, nes nenusikalto) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo itin nemalonus siurprizas - jis netikėtai išgirdo apie paskirtą pusšeštų metų "komandiruotę" į Pataisos namus ir buvo suimtas teismo salėje. Beje, paskirtoji bausmė, pritaikius amnestiją, iš karto sumažinta vienu šeštadaliu (vienuolika mėnesių). Tikėtina, kad nuosprendžiu nepatenkintas R. Didvalis jį apskųs Kauno apygardos teismui.
Šio žeminančio įvykio nenuslėpę pedagogai džiaugiasi, kad po patirto streso Kastytis dabar, praėjus dvejiem metams, jau atsigavęs ir vėl moka džiaugtis kasdienybe. Suaugusieji tik abejoja, ar jaunuolis supranta jo, tuomet paauglio, atžvilgiu įvykdytos prievartos esmę.
