Gintaras Minevičius (41 m.) iš Gustonių kaimo (Panevėžio rajonas) už grotų praleis septynerius metus. Tokia bausmė jam skirta už sugyventinės Genovaitės Almanienės tyčinį nužudymą.
G. Minevičius anksčiau jau buvo teisiamas už tyčinę žmogžudystę, smūgių sudavimą bei kitus nusikaltimus. Tąkart vyriškis gavo vienuolika metų. Po kurio laiko G. Minevičiui buvo suteikta Prezidento malonė, ir vyriškis anksčiau laiko paleistas į laisvę.
Panevėžyje pas tėvus įsikūręs G. Minevičius netrukus susipažino su viena šio miesto gyventoja. Niekas tiksliai nežino, kodėl ši moteris Gintarą paliko. Tačiau su Gintaru ėmė draugauti vyriškį atstūmusios moters draugė, tokia Genutė Almanienė iš Gustonių kaimo. Ilgai nedelsęs Gintaras atsikraustė pas šią moterį.
Pora kartu pragyveno apie penkerius metus, ir, pasak Genutės Almanienės sesers Reginos, visą šį laiką pykosi, konfliktavo tarpusavyje. Regina nė nebandė ginti sesers - ši esą buvo "gana bjauraus" charakterio, todėl sugyventinį dažnai išvesdavo iš kantrybės. Tame pačiame name gyvenanti Regina patvirtino nesyk girdėjusi Genutės ir Gintaro grasinimus, siųstus vienas kitam. Jautė Reginos širdis, jog kada nors šioje šeimoje įvyks didelė nelaimė. Taip ir atsitiko.
Praėjusių metų gegužės 7 - osios pavakarę Genovaitė ir Gintaras eilinį kartą smarkiai apsipyko, apsižodžiavo. Kitądien moteris sugyventiniui pasiūlė gražiai ir ramiai išsiskirti, nes esą nematanti prasmės toliau kentėti. Gintaras su tuo nieku gyvu nenorėjo sutikti. Vyriškis parnešė alaus, slapčia vildamasis, jog išgėrusi Genutė atsileis, viską, kas buvo negera, užmirš. Tačiau užuot susitaikę, sugyventiniai prie alaus bokalo tik dar aršiau susikivirčijo.
Nieko nelaukęs, G. Minevičius įlindo į savo slaptavietę ir išsitraukė pistoletą. Šį pavojingą daikčiuką vyriškis prieš daugel metų buvo įsigijęs, anot jo paties, savigynai iš nepažįstamo asmens už 20 litų. Pistoleto dėtuvėje tuo metu gulėjo trys šoviniai. Vieną šovinį Gintaras iššovė norėdamas įsitikinti, ar pirkinys - kokybiškas, o kitą šovinį netyčia sugadino. Liko dar vienas...
Įėjęs į kambarį su ginklu rankose Gintaras garsiai riktelėjo nusišausiąs. Kad šie ketinimai atrodytų kuo realesni, vyriškis ginklą apžiojo. Tačiau netrukus persigalvojo - prisiartino prie Genutės, pistoleto vamzdį įrėmė į moters krūtinę ir paspaudė gaiduką... G. Almanienės gyvybė užgeso po kelių minučių, net nespėjus atvykti greitajai medicinos pagalbai. Teismo medicinos ekspertas vėliau nustatė, jog G. Almanienė mirė dėl ūmaus nukraujavimo, šūviu sužalojus kairįjį plautį. Specialisto teigimu, toks sužalojimas iššaukia stiprų kraujavimą, kurį tuo metu dar skatino ir nemažas nukentėjėlės girtumas (alkoholis išplečia kraujagysles).
- Aš ją nušoviau tikrai netyčia, - teismo posėdyje prisiekinėjo Gintaras Minevičius. - Nejučiomis pastūmiau vamzdį Genutės pusėn, prieš tai ant nuleistuko uždėjęs pirštą... Pirštas kryptelėjo, ir ginklas iššovė... Tai paprasčiausias nelaimingas atsitikimas!
Nors teisiamojo kalba buvo labai įtikinama, teisėjų kolegija tokiomis pasakaitėmis nepatikėjo. Buvo konstatuota, jog G. Minevičius žinojo, kad nelegaliai laikomas ginklas yra užtaisytas, kad jokių saugiklių toks pistoletas neturi, o laikė pirštą, uždėtą ant nuleistuko. Vadinasi, vyriškis galėjo puikiai suvokti, jog toks jo elgesys - mirtinai pavojingas.
Beje, iš G. Minevičiaus teismas dar priteisė 700 litų dydžio civilinį ieškinį nužudytos moters artimiesiems. Kodėl jie nepareikalavo ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo?
- Ką ten reikalausi, - abejingai tarė G. Almanienės sesuo Regina. - Ir taip Gintaro giminės mus dabar puola... Taigi neva per Genutę Gintaras vėl į kalėjimą papuolė...
Kiek pamąsčiusi, Regina priėjo prie išvados, jog sesuo ir pati kalta dėl tokios tragiškos gyvenimo baigties. "Ji pati prisišaukė ugnį, - pripažino Regina. - Buvo labai sunkaus charakterio, įtari, be galo pavydi... Ir man yra pareiškusi priekaištų, neva siekiu nuvilioti josios Gintarą..."
Regina užsiminė, jog patekęs už grotų sesers žudikas per kitus asmenis pareiškė norą su ja bendrauti, susirašinėti laiškais. Tačiau Regina lyg kirviu nukirto: "Jokių draugysčių".
