Sigitas Stasaitis
Šiaulių centre už beveik trečdalį milijono litų suderėjusi puikų trijų kambarių butą sutuoktinių pora pakliuvo į spąstus. Tik sumokėję rankpinigius pirkėjai sužinojo, kad sovietmečiu ankstesni būsto gyventojai butą užnuodijo gyvsidabriu, jis net 5 metus stovėjo vėdinamas ir negyvenamas. Dabar vyksta nebylus karas - žmonės tikina bute aptikę leistinas normas viršijančių nuodingų garų ir reikalauja grąžinti rankpinigius, o buto pardavėja, tvirtinanti, kad nuodai seniai išgaravę, nenori jų atiduoti. Publikacijoje minimų žmonių vardai ir pavardės pakeisti.
Būstas suviliojo privalumais
Šiauliečiai Jonas ir Aldona V. šių metų pradžioje nutarė, kad palanki situacija pirkti butą. Žmonės mąstė logiškai - dėl įsibėgėjusios nekilnojamojo turto krizės ir būstų kainos kritusios, ir pardavėjai sukalbamesni.
Peržiūrėję krūvas skelbimų, aplankę ne vieną nekilnojamojo turto agentūrą, sutuoktiniai prieš Velykas išsirinko trijų kambarių, 70 kvadratinių metrų butą. Būstas viliojantis - nedideliame Stalino laikų statybos name storomis sienomis, antrajame aukšte, suremontuotas. Gatvelė, kurioje stovi namas - rami ir visai netoli miesto centro. Bute išklotas parketas, įstatyti modernūs langai su rėmais iš klijuotos medienos. Dar vienas privalumas - didžiulis rūsys, kuriame, anot savininkės, galima įsirengti sauną ar poilsio kambarį. Girdama butą jo savininkė gydytoja Emilija M. pasakojo čia ilgai gyvenusi ir nė už ką nesikraustytų, bet jai pavyko pasistatyti namuką, tad butą skaudančia širdimi ji parduodanti.
Dėl visų buto privalumų Emilija laikė kainą - prašė net 320 tūkstančių litų. Tačiau dabar pardavėjams sunkūs laikai. Pasiderėjus Emilija kiek nusileido ir sukirto su pirkėjais rankomis. Kadangi Lietuvoje žodžiu pasitikėti negalima, pirkėjai davė Emilijai rankpinigius - 10 tūkstančių litų. Visiškai pasitikėdama pirkėjų padorumu Emilija, nors pinigai dar nesumokėti, įteikė pirkėjams buto raktus, kad naujieji savininkai galėtų pradėti malonius įsikūrimo rūpesčius.
Draugai pažino namą
Jonas su Aldona ir pradėjo - pakeitė buto durų spyną, darė smulkų remontą. O vieną dieną prieš Velykas apie pirkinį ėmė ir pasigyrė užsukusiems savo draugams.
"Gyvsidabrio name butą perkate? Gal negirdėjote kad šitame name sovietmečiu buvo garsi gyvsidabrio byla!?" - išgąsdino pašnekovai, išgirdę, kuriame name Jonas su Aldona perka butą.
Jie, seni šiauliečiai, akis išpūtusiems Jonui ir Aldonai papasakojo 30 metų senumo istoriją. Sovietmečiu, kai nuosavų butų dar nebuvo, vienas butas šiame name priklausė karinei apygardai. Kadangi tuo metu gyvenamojo ploto labai trūko, maždaug 1970-1972 metais karinė apygarda šį tarnybinį butą skyrė iš karto dviem karininkams - Ivanui Belovui ir Nikitai Krugovui. Ivanas buvo vedęs, viengungis Nikita taip pat netrukus sukūrė šeimą, pora susilaukė vaiko.
Po kelerių metų I. Belovas gavo įsakymą keltis tarnauti į Rygos karinį dalinį. Štai tuomet tarp buto gyventojų kilo konfliktas. Nors sovietmečiu butų nebuvo leidžiama privatizuoti ir pardavinėti, žmonės rasdavo išeitį - būstais buvo prekiaujama rengiant fiktyvias skyrybas ir vedybas. Bute gyvenantys sutuoktiniai išsiskirdavo ir, paėmę pinigus iš buto pirkėjų, su vienu jų registruodavo fiktyvią santuoką. Tokiu būdu buto pirkėjas būdavo teisėtai priregistruotas ir įgydavo teisę tapti pilnateisiu būsto gyventoju. Na o išsikraustęs pardavėjas tyliai pakartodavo skyrybų ir vedybų procedūrą.
Pavojingas moters kerštas
Prieš išsikraustydami Belovai pareiškė pretenzijas į dalį buto - jie pareiškė, kad norėtų parduoti jiems priklausantį kambarį arba tegul bute liekantys Kruglovai už jį atlygina. Nikita nenorėjo nieko nė girdėti - butas, girdi, nei tavo, nei mano, o valstybės, kraustaisi į Rygą, tai ir kraustykis.
Kilo konfliktas, karininkai išsiskyrė piktuoju. Tik nusispjovęs Ivanas numojo ranka, o jo žmona Irina - ne. Prieš išvykdama moteris nutarė atkeršyti ir kariniame dalinyje surado, kas jai parūpintų trilitrinį stiklainį gyvsidabrio. Kai Kruglovų nebuvo namie, pikčiurna skystąjį metalą išpylė į grindų plyšius ir iškurnėjo į Rygą.
Gyvsidabris - blizgantis sunkus metalas, vienintelis žinomas kambario temperatūroje skystas cheminis elementas. Pats metalas nėra nuodingas - tarpukariu žiniuonės, kvailai tikėdamos, kad padeda, jo net duodavo išgerti vaikams nuo pilvo skausmų. Po kelių valandų vaikas metalą išviduriuodavo, ir tiek tos bėdos. Blogiau, kad kambario temperatūroje gyvsidabris garuoja, o jo garai itin nuodingi, metalas linkęs kauptis organizme, ypač smegenyse ir inkstuose.
Per trumpą laiką prisikvėpavus gyvsidabrio garų - ūmiai apsinuodijus - žmogus nusilpsta. Ligoniui pradeda gelti galvą, jį pykina, vimdo, prasideda seilėtekis, pilvo diegliai. Neretai apnuodytasis burnoje jaučia metalo skonį, taip pat gali kraujingai viduriuoti.
Nuodai vėdinti 5 metus
Lėtinio apsinuodijimo požymiai - ne tokie ryškūs. Iš pradžių ligonis nesupranta, kodėl jam pradeda vis labiau skaudėti bei svaigti galvą, silpnėja atmintis. Žmogus skundžiasi ir irzlumu, pykinimu. Toliau buvojant užnuodytoje patalpoje, ima mausti ir nugara, kraujuoti dantenos. Ligoniui krenta svoris, o burnoje jaučiamas metalo skonis. Prieš mirtį pradeda drebėti rankos, sutrinka miegas bei judesių koordinacija, išsivysto toksinė encefalopatija ir žmogus užgesta.
Apnuodytame bute Kruglovai ir jų vaikas tikrai būtų sunkiai apsinuodiję, bet, savo laimei, nespėjo. Žmonės labai greitai ant grindų pamatė gyvsidabrio lašelius ir iškvietė specialistus.
Kilo skandalas. Butą teko valyti išplėšus grindis. Tai padarius pastebėta, kad namo perdengimai - mediniai bei akyto betono, todėl nežinia kiek gyvsidabrio susigėrę į plyšius. Nors jie visi buvo apdirbti chemikalais, butas buvo negyvenamas ir vėdinamas net 5 metus. Kalbama, kad kerštingajai Irinai atsirūgo - ji už tai buvusi nuteista.
Po 5 metų bute buvo įkurta Transporto prokuratūra, sėkmingai veikusi apie dešimtmetį. Kadangi per tą laiką nė vienas prokuroras neapsinuodijo, apie 1988-uosius butas vėl paverstas žinybiniu gyvenamuoju. Iš pradžių juo naudojosi geležinkeliečio šeima, po privatizacijos jis tapo Emilijos nuosavybe.
Dėl buto - naujas konfliktas
Galima įsivaizduoti, kaip sutriko buto pirkėjai, išsiaiškinę, jog jų perkamas butas - tas pats kažkada apnuodytasis.
Netrukus butą suderėję sutuoktiniai Emilijai pranešė užsakę ištirti buto orą. Atsakymas neguodžiantis - specialistai jame nustatė dvigubai didesnę gyvsidabrio koncentraciją nei leidžia higienos normos. Tad dėl nuslėptos svarbios aplinkybės pirkėjai paskelbė nutraukiantys sandorį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti rankpinigius.
"Nesąmonė, - nesutiko lengvai pasiduoti neketinanti ponia Emilija. - Aš pati šiame bute gyvenau apie 10 metų, užauginau du sveikus vaikus ir niekada nejaučiau jokių nuodų poveikio. Ar tik pirkėjai negudrauja - gal jie patys tyčia sudaužė termometrą, kad imituotų seną buto užnuodijimą."
Įtardama, kad tai pirkėjų gudrybė mušti jau suderėto buto kainą, E. M. irgi užsakė tyrimus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Janina Tamošiūnienė "Akistatai" paaiškino, kad jų įstaigos specialistai buvo pasiruošę atlikti ilgai trunkantį ne vienkartinį oro bute tyrimą, bet susidurta su problema - Emilija nebeturi pakeistų spynų raktų, o Jonas su Aldona jokių papildomų tyrimų nebepageidauja.
Karas keliasi į teismą
Sutuoktiniai komentuoti situaciją kategoriškai atsisakė. Rankpinigių negrąžinusi ir pasiruošusi bylinėtis teisme, Emilija irgi visiškai nepasiilgusi visuomenės dėmesio:
"Jei plačiai pasklis iš piršto laužti gandai, kad butas užnuodytas - kam aš jį beparduosiu, kas man atlygins nuostolius?"
Nekilnojamojo turto vadybininkai linkę išlikti nešališki, nepalaikyti nė vienos pusės. "Bala žino, kas teisus. Gal butas iš tikro užnuodytas, o gal pirkėjai nutarė, kad paskubėjo, pasiūlė per didelę kainą, ir gudraudami ją bando numušti. Tokie iki šiol negirdėti žaidimai rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje, matyt, jau tikra krizė", - pareiškė vienas iš vadybininkų.
S. Stasaičio nuotr.
(butas-Hg.jpg) Nekilnojamo turto krizė jau pasiekė ir provincijos miestus. Šiauliuose kovoje dėl buto kainos pasitelktas gyvsidabris.
