Mantas LIDEIKIS
Jonavos rajone, kolektyvinių sodų bendrijoje "Ežerėlis" užsiliepsnojo mūrinis sodo namelis. Artimiausi nuolat sodų bendrijoje gyvenantys kaimynai siautėjančią ugnį pastebėjo tik tada, kai ši jau laipiojo stogu ir veržėsi pro langus. Kol atvyko iškviesti ugniagesiai, namelis degė atvira ugnimi.
Kai namelis liepsnojo, o ugniagesių automobiliai pasikeisdami pylė ant degėsių vandenį, gyventojai baisėdamiesi kalbėjo, kad su nameliu greičiausiai bus sudegęs ir jo savininkas Alistaras Krasikovas (54 m.). Netrukus šitai pasitvirtino, taip pat paaiškėjo ir tai, kad tik per plauką šiame gaisre nežuvo ir antras žmogus. Toje pačioje sodų bendrijoje gyvenantis Aleksandras Šutovas (63 m.) gali laikyti save antrą kartą gimusiu.
Pasak A. Šutovo, visų čia vadinamo Saška, pas savo gerą draugą A. Krasikovą jis lankėsi ir tos tragedijos dieną.
Saškos ir Alistaro nameliai visai netoli vienas kito. Abu vyrai dirbdavo statybose, todėl turėdavo daug apie ką pasikalbėti. Saška padėdavo savo kaimynui mūryti namuką sodo sklype, kuriame šis apsigyveno po skyrybų. Žinoma, abu vyrai nevengdavo ir išgerti.
Tą vakarą grįžęs iš Kauno, kur dirbo privačiai, A. Šutovas pašėrė šunį, katinus ir įsimetęs pusbutelį degtinės, kaip įprasta patraukė pasišnekučiuoti pas kaimyną.
Pasak Aleksandro, savo bičiulį jis rado gana keistos nuotaikos. Šis jam be žodžių parodė atsisėsti ir pareikalavo kokias penkiolika minučių pasėdėti tyliai ir nekalbėti. Praėjus maždaug tiek lako A. Krasikovas staiga pareiškė, jog dabar jau galima ir pasišnekėti, ir išgerti. Anot Saškos, prie jo atsinešto pusbutelio šeimininkas pridėjo dar apie tris šimtus gramų savo turtėtos degtinės.
Begeriant A. Šutovas matė, jog Alistaras prastos nuotaikos, nekalbus. Jis svečiui pasisakė, jog išėjo iš darbo Kaune ir nuo ateinančio pirmadienio turėtų pradėti dirbti Vilniuje. Taip pat sakė, jog ten jam reikės pagalbininko ir, žinodamas Aleksandrą esant nagingą įvairių galų meistrą, pakvietė jį važiuoti dirbti kartu.
Toks maždaug ir buvo dviejų bičiulių paskutinis pokalbis. Tačiau, regėdamas, jog kalba nesiriša, Aleksandras netrukus atsisveikinęs išėjo. Jam tuomet net nešovė galvon paklausti, kodėl namuose buvo tiek dūmų, ar kas nedega.
Išsiskyrė vyrai apie septintą valandą vakaro, o praėjus gal trejetui valandų, visus kaimynystėje gyvenančius sodų bendrijos gyventojus į lauką išviliojo sproginėjantis šiferis ir nakties tamsą laižantys liežuviai.
Kolektyviniuose soduose iš tiesų yra didesnė rizika kilti gaisrams. Taip yra dėl to, kad daugelis čia esančių seniau statytų namelių niekuomet nebuvo planuojami nuolatiniam gyvenimui. Ne viename įrengti židiniai ir krosnys, bet dažnai jie įrengti mėgėjiškai, pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisykles, todėl šaltesnėmis dienomis ilgiau kūrenant kyla pavojus perkaitinti dūmtraukius. Taip pat ne kiekvienas gyvenantysis sodo namelyje pasirūpina ir tinkama dūmtraukių ir kaminų priežiūra. Be to, nameliai labai arti vienas kito, todėl kyla pavojus pro kaminą išlėkusioms žarijoms nukristi ant kaimyninių namelių, sukrautos malkų rietuvės ar kitų degių daiktų.
