Vien Kauno medicinos universiteto klinikų Akių ligų klinikoje kasmet padaroma daugiau nei 3 000 kataraktos operacijų. Kas tai per liga, kokios jos atsiradimo priežastys ir gydymo būdai?
Pasak Akių ligų klinikos konsultacinės poliklinikos gydytojos oftalmologės Egidijos Surantienės, kataraktos, arba akies lęšiuko drumsties, atsiradimo priežastys iki šiol nėra gerai žinomos. Tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo ligonio socialinės padėties ar gyvenimo būdo, nei nuo regėjimo lygio, paveldimumo, vitaminų trūkumo ar medikamentų vartojimo. Yra nustatyta, jog katarakta dažniau serga dirbusieji kenksmingomis sąlygomis (su rentgeno spinduliais ar radioaktyviosiomis medžiagomis) bei sunkiųjų automobilių vairuotojai, taip pat turintieji sutrikusią medžiagų apykaitą, po lėtinio apsinuodijimo. Ankstyvą kataraktos vystymąsi paspartina cukrinis diabetas. Lęšiukas gali susidrumsti ir po traumos - tuomet reikalinga skubi operacija.
Ši liga dažniausiai diagnozuojama 50 metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms, tačiau tarp pacientų pasitaiko ir vaikų - jie serga įgimta katarakta. Paprastai aptinkama vienos akies katarakta, tačiau po kurio laiko ji gali išsivystyti ir antrojoje.
Kokie yra pirmieji kataraktos požymiai? Ligoniui, pasak gydytojos oftalmologės, prieš akis ima bėgioti juoduliai, tarsi musytės. Akį vartant, tie juoduliai slenka kartu, o žiūrint tiesiai - stovi vietoje. Ilgainiui akį aptraukia tarsi rūkas, taigi suprastėja ir regėjimas.
Kiekvienu kataraktos atveju nustatoma lęšiuko drumsties spalva, forma ir vieta. Paprastai drumstis būna pilkos, baltos, gelsvai baltos, o su kietu branduoliu - pilkšvos ar tamsiai rudos spalvos. Drumsties forma įvairi: taškai, dėmės, bruožai, skrituliai, žvaigždės. Susidrumstus visam lęšiukui, regėjimas sutrinka taip, jog akis nebeskiria čia pat prikištų pirštų, tačiau net ir tuomet sugebama atskirti šviesą nuo tamsos, pasakyti, iš kurios pusės šviesa sklinda, atskirti raudoną ir žalią spalvas (jei ir šių dalykų ligonis negali atskirti, tai, be kataraktos, jis greičiausiai serga ir akies dugno liga).
Anksčiau katarakta, gydytojos Egidijos Surantienės žodžiais, buvo gydoma įvairiais vitamininiais tirpalais. Tyrimai parodė, kad toks gydymas nėra efektyvus - regėjimas vis tiek tolydžio prastėja iki visiško vienos, o po to ir antros akies apakimo. Todėl jei lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, vienintelė išeitis - operacija. Per operaciją susidrumstęs lęšiukas pašalinamas ir į jo vietą įdedamas dirbtinis (prieš kelis dešimtmečius lęšiukas būdavo tik pašalinamas, o jo trūkumą kompensuodavo labai stori - 11 ir daugiau dioptrijų - pliusiniai akinių stiklai). Prieš operaciją, žinoma, atliekami nuodugnūs akies tyrimai.
Kataraktos operacija, pasak gydytojos, nėra labai sudėtinga (taikomas vietinis nuskausminimas), tačiau jos sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kokios kvalifikacijos gydytojas operuoja (anatominė akies struktūra yra labai subtili, atitinkamai subtili turi būti ir mikrochirurginė intervencija). Operacija trunka 0,5-1 valandą. Tą pačią dieną ligonis gali keltis iš patalo, pradeda vaikščioti, o dar po kelių dienų, jei viskas gerai, išleidžiamas į namus. Po operacijos pacientui dažniausiai skiriami akiniai skaitymui.
