Sigitas STASAITIS
Raseiniuose pratrūkusi šunvotė sujaudino visą Lietuvą, tačiau tikrai nieko nenustebino, nes panašaus blogio netrūksta visuose rajonuose. Beveik visur žmonės pakeiksnoja prastai ir lėtai dirbančią policiją, tik iki šiol apsieidavome be liaudies baudžiamųjų būrių.
Šįkart "Akistatos" korespondentas pakalbino ne besimušančius verslininkus ir chuliganus, o Raseinių policininkus - kodėl žmonės jais taip nepasitiki, o banditai nebijo? Tik gavę pažadą, jog jų pavardės liks paslaptyje, kai kurie pareigūnai išpasakojo savo opiausias bėdas.
Sužavėjo užsienietiška rotacija
Prieš keletą metų aukščiausi Lietuvos policijos pareigūnai buvo pamėgę keliones į užsienius už valdiškus pinigus. Tiesa, vojažai po JAV, Prancūziją, Didžiąją Britaniją ar Vokietiją oficialiai buvo vadinami tarnybinėmis komandiruotėmis, tačiau dėl to tik geriau - pakvietusios šalies sąskaita pasižmonėji, pailsi ir dar gauni apvalią sumelę kišenpinigių lauktuvėms. Negana to, sugrįžus dar ir gimtoji Vidaus reikalų ministerija pamalonina komandiruotpinigiais. Tarnybinės kelionės taip patiko mūsų aukštiesiems pareigūnams, jog pasitaikydavo net kuriozų. Pavyzdžiui, kartą į Glazgą (Škotija) mėnesiui išvykęs vienas angliškai visai nemokantis komisaras nustebo, kad nė vienas škotų policininkas nemoka lietuviškai!
Laimei, dauguma ministerijos "kolumbų" išsilavinę, moka užsienio kalbas ir grįžę iš komandiruočių turėdavo ką parašyti ataskaitose. Iš pastarųjų VRM vadovybė sužinojo, kad Vakarų šalyse populiari policijos vadovų rotacija. Pavadovavo koks "superintenderis" vienoje apygardoje, o po kelerių metų, žiūrėk, permetamas į aukštesnes pareigas kitoje. Bene pagrindinis rotacijos argumentas - iš kito pakraščio atkeltas vadovas į kolektyvo gyvenimą įneša šviežių minčių bei patirties. Be to, toje pačioje vietoje užsisėdėję policijos vadovai susidraugauja su vietiniais verslininkais, politikais ir net prieštaringai vertinamomis asmenybėmis. O draugai draugams paprastai nuolaidžiauja. Atkeltas iš kito rajono vadovas pirmiausia suardo būtent tokius ryšius.
Ministerija pinigams eikvoti
Tačiau pliusų nebūna be minusų. Pagrindinis - kilnoti vadovus labai brangu, nes perkeltuosius reikia aprūpinti butais. Vakaruose tai nedidelė bėda, o vargstančioje Lietuvoje tūkstančiai pareigūnų visą gyvenimą ištarnauja vienoje vietoje ir butui neužsidirba, tad apie jokią rotaciją nė nesvajoja.
Šviežia rotacijos idėja prieš keletą metų sužavėjo VRM valdininkus, buvo nutarta ją išbandyti ir Lietuvoje. Juolab kad pasitaikė tinkamas momentas - šalį purtė politinė kairiųjų-dešiniųjų kova, buvo įsibėgėjusios įvairios reikalingos ir nelabai reformos. VRM vyko kėdžių dalybos, suverenitetą įgavo Policijos departamentas. Pastarojo Personalo skyrius ėmėsi įgyvendinti naują kadrų politiką pagal vakarietiškąjį rotacijos principą. Bandomųjų triušių kailyje per keletą metų pabuvo Tauragės, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Prienų, Raseinių ir kitų rajonų policijos komisariatai. Lygiai prieš penkerius metus pats tuometinis generalinis komisaras V. Račkauskas į Raseinius atvežęs pristatė poną Alių Bakšą.
Užbėgdami įvykiams už akių pasakysime, jog policijos vadovų rotacijos politika Lietuvoje nepribloškė teigiamomis permainomis, "importiniai" komisarai nesužibėjo. Dažniau atvirkščiai - ne vienas įsivėlė į vietinio masto skandaliukus, kai kurie grįžo atgal, o iš Šilutės į Panevėžį "atrotuotas" policijos vadovas net nusižudė. Tačiau šiandien mus labiausiai domina bene ilgiausiai kėdėje išsilaikęs "rotacininkas" A. Bakša, tad grįžkime į 1998-ųjų gegužę, kai šis energingas vyras ėmė vadovauti Raseinių policininkams.
Veterinarinė-operatyvinė patirtis
Nors kai kas iš Raseinių policijos vadovų nusiminė, kad "importinis" vadovas užtūpė pačią šilčiausią kėdę, tačiau kur dėsis, susitaikė su likimu. Ypač po to, kai kartu su A. Bakša atpleveno gandai, jog atkeltasis - geras tuometinio VRM ministro V. Žiemelio draugas. Girdi, pavadovaus tik pusmetį kitą ir keliaus aukščiau - į ministeriją. Ar tai teisybė, niekas nepasakys, tačiau faktas, jog V. Žiemelis pats greitai "krito", tad A. Bakša Raseiniuose užsisėdėjo ištisus penkerius metus iki nelemtojo skandalo.
Pamąstykime, kodėl į Raseinius buvo skiriamas A. Bakša. Gal dėl jo išskirtinių profesinių savybių? Dažną mintį komisaras pradėdavo fraze:
- Aš, kaip senas operatyvininkas, manau...
"Akistata" pasmalsavo komisaro operatyvinio darbo ištakomis. Pasirodo, A. Bakša baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją ir pagal specialybę yra veterinarijos gydytojas. Tiesa, ponas komisaras vėliau baigė ir teisės mokslus, tačiau jau dirbdamas vadovaujantį darbą.
Taip išeitų, jog dėl savo pažinčių bei apsukrumo paskirtas į Raseinius A. Bakša pasijuto kone dievu, kuriam negalioja įstatymai. Pavyzdžiui, VRM buvo išleidusi nurodymą "Dėl priėmimo į darbą giminystės ir draugystės principais". A. Bakša jį pradėjo vykdyti savo pavaduotoju ir Viešosios policijos šefu iš Ignalinos pasikviesdamas gerą draugą bei buvusį bendradarbį Joną Cicėną. Kitu pavaduotoju, Kriminalinės policijos komisaru inspektoriumi, pasiskyrė kitą seną draugą - tuomet Kaune dirbusį Dainių Dobilą. Pažiūrėkim, gal bent šefo pavaduotojų patirtis ne iš po kumelės užpakalio? Kurgi ne - pagal pirmąją specialybę D. Dobilas yra žemės ūkio inžinierius, o J. Cicėnas - agronomas.
Trys karaliai ir svita
Apsidairę, ar niekas negirdi, Raseinių policininkai juokaudavo, jog nuo to laiko miesto policiją valdė "trys karaliai". Visi svarbiausieji sprendimai buvo priimami A. Bakšai, J. Cicėnui bei D. Dobilui pasitarus. J. Cicėnas dar buvo ir už šifruotoją, nes bene vienintelis perskaitydavo A. Bakšos raštą iš pašaliečiams nesuvokiamų kilpelių.
Kai visi "trys karaliai" jau turėjo po sostą, prireikė įdarbinti ir "karalienes". Pirmoji ponia - Jelena Bakšienė - tapo Raseinių migracijos tarnybos viršininkės pavaduotoja. J. Cicėno žmona neturėjo darbo teisėsaugoje patirties, tad tegalėjo pretenduoti į šefo sekretorės kėdę. Vienintelio D. Dobilo žmona neatvažiavo dirbti į Raseinius.
Tuo permainos Raseinių policijoje nesibaigė. Iš Kauno Žaliakalnio PK į Raseinius paskui D. Dobilą atvyko dirbti Diana Kasinskaitė, Vytautas Pociūnas su žmona Aušra Pociūniene. Ir pastarieji tapo, žinoma, ne eiliniais policininkais, o stojo vadovauti Raseinių policijos ekonominių nusikaltimų bei kvotos skyriams. Raseinių pareigūnai korespondentui guodėsi, jog A. Bakšos valdymo laikotarpiu į Raseinius iš viso atvyko net tuzinas "svetimšalių". Kolektyve įsivyravo pesimizmas bei nuomonė, jog jei tu iš Raseinių, Raseiniuose karjeros nepadarysi.
Tokia VRM bei A. Bakšos kadrų politika valstybei kainavo labai daug. "Trims karaliams" - A. Bakšai, J. Cicėnui bei D. Dobilui - ministerija Raseiniuose nupirko po butą, daugeliui kitų atvykėlių buvo mokami nuompinigiai. A. Bakša savo "importiniams" draugams pakėlė atlyginimus bei koeficientus.
Sąsiuvinėliuose - "juodoji buhalterija"
Būtų neteisinga A. Bakšos bei jo draugų vadovavimo laikotarpį piešti vien juodomis spalvomis, nors dabar jau daug kas norėtų įspirti "nudvėsusiam liūtui", A. Bakšą apkaltindamas atleidus iš policijos be pagrindo. Negeriantis A. Bakša ir savo pavaldinius atpratino išgėrinėti darbo metu, įvedė žymiai griežtesnę darbo drausmę, atleido kelis prasižengėlius, keliams stebuklingai dovanojo. Komisarui įėjus į kabinetą visi atsistodavo, net moterys. A. Bakšai vadovaujant atskleista ne viena žmogžudystė ir daug tikrai sunkių nusikaltimų. Svarbiausia, jog "karalius" išmokė dirbti taip, kaip patiktų ministerijai.
VRM iš policijos komisariatų vadovų (tiek vietinių, tiek atkeltųjų pagal rotaciją) nori tik vieno - kad rajone būtų kuo mažesnis nusikalstamumas ir kuo geresnis nusikaltimų atkleidžiamumo procentas. To pasiekti galima dviem būdais - geru visų pavaldinių darbu arba gudraujant. Iš karto pasakysime, jog dirbantieji vien sąžiningomis priemonėmis, kaip ir sportininkai be dopingo, niekada nebūna tarp lyderių, kad ir kaip per galvą verstųsi. Raseinių pareigūnai "Akistatai" užsiminė, jog jiems buvo nurodyta nedelsiant užregistruoti tik jau aiškius nusikaltimus - pagavus vagišių ar sučiupus mušeiką už rankos. Visai kitas vaizdelis būdavo, kai nukentėjėlis negalėdavo nurodyti įtariamojo. Tuomet lyg kokio sukčiaus parduotuvėje, Raseinių policijoje neretai buvo vedama "juodoji buhalterija". Kriminalistai įprato ne priiminėti žmonių pareiškimus, o nukentėjėlio pasakojimus užsirašinėti į nelegalius sąsiuvinukus pažadant: "Neformaliai tirsime, ieškosime tamstos skriaudiko. Jei vagį ar mušeiką pagausime, tuomet tamsta ir parašysi pareiškimą".
Tikrintojus tedomina popieriai
Klasikinis pavyzdys - į policiją užsuko "Germaniukų" gaujos sumuštas vyras. Kadangi jis nematė, kuris iš chuliganų smogė į veidą, buvo atsisakyta priimti sumuštojo pareiškimą. Žmogus užsispyrė rašysiąs, tačiau išgirdo tokį paaiškinimą: įrodymų nėra, tad mušeikai nieko nebūsią, o patį nukentėjėlį užtampysią po instancijas. Policininkas nepamelavo - tokie jau mūsų lietuviški įstatymai ir tvarka. VRM valdininkai puikiai žino, kad "juodąją buhalteriją" veda beveik visų Lietuvos komisariatų kriminalistai, tačiau VRM tedomina oficiali raštvedyba. Tai dabar V. Grigaravičius laksto po Raseinius susiėmęs už galvos. O ką bent vienas VRM valdininkas Raseiniuose žiūrėjo anksčiau, kai ne kartą buvo atvažiavęs tikrinti popierių?
O, jei komisaras A. Bakša būtų žinojęs, kad būtent "germaniukai" išvers jį iš kėdės, tuos vaikėzus būtų savo rankomis išgaudęs ir ištraiškęs lyg muses. Juokingiausia, kad brolių Dariaus ir Mariaus Germanavičių bei dar kelių panašius "šakalų" iš tikro nėra kaip pavadinti rimtais nusikaltėliais - dažniausiai jie ką nors sumuša, na, atima telefoną ar išdaužo langus. Abu broliai nuo mažumės sportavo, vyresnysis Darius net baigė Policijos akademijos vieną kursą, pradėjo atiminėdami iš vaikų centus. Be to, brolių išsiskyręs tėvas irgi buvo policininkas. Tačiau didžiausia strateginė klaida padaryta sužinojus, kad verslininkai ėmė duoti atkirtį "germaniukams" ir jų kompanijai. Kompiuteriuose radę, jog dalis šių verslininkų yra teisti, "importiniai" Raseinių policijos vadovai klaidingai nutarė, kad tai tik dviejų banditiškų grupuočių susidūrimas: "Būta čia ko, abiejų gaujų aktyvistus neskubėdami išgaudysime po vieną ir pasodinsime".
Paskirtas atpirkimo ožiu?
Žodžiu, su miesto problemomis Raseinių policijos vadovai paprasčiausiai tingėjo terliotis - gal turėjo rimtesnių reikalų? Pavyzdžiui, aptarnauti magistralę Kaunas - Klaipėda, kuri per Raseinių rajoną driekiasi net 70 kilometrų. Juk kur kas smagiau domėtis, kaip autostrada į Garliavą gabenamas pinigėliais kvepiantis kontrabandinis spiritas...
Belieka padaryti išvadą, jog A. Bakša tapo aplinkybių bei VRM politikos auka. Patys VRM valdininkai paskyrė A. Bakšą, patys leido prisikviesti būrį draugų iš kitų rajonų neskaičiuodami, kiek tai valstybei kainuos. A. Bakšos vadovaujamo Raseinių policijos komisariato "popieriniai" rodikliai visada buvo neblogi, žmogžudžiai persekiojami, o smulkus nusikalstamumas gatvėje aukštų valdininkų niekada nedomino - tikrintojai iš VRM ne kartą buvo atvykę į Raseinius, bet į gatvę nebuvo ir nosies iškišę. O dabar, kai mieste kilo skandalas, kalčiausias liko vienintelis A. Bakša...
S. Stasaičio nuotr.
Šie minia iš kėdės išvertė nenorintį suprasti žmonių problemų Raseinių policijos komisarą A. Bakšą.
( Piketas.jpg );
S. Stasaičio nuotr.
Net ši 70 metų raseiniškė B. Vaidotienė buvo karo Raseiniuose auka - vidury baltos dienos banditai sudaužė pensininkės televizorių bei namo langus.
( Auka-1.jpg );
Virginijaus Sendrausko nuotr.
A. Bakša (kairėje) bei kiti Raseinių teisėsaugos vadovai dirbo tai, kaip jų kolegos dirba visoje Lietuvoje. Po skandalo vienas A. Bakša liko kalčiausias.
( Vadai.jpg );
Virginijaus Sendrausko nuotr.
Raseinių centre nufotografavęs nuogą sumuštą vyrą fotografas V. Sendrauskas net nebuvo iškviestas į policiją, papasakoti, ką matęs.
( Bandit-1; bandit-2; bandit-3.jpg )
