Kauno MUK Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vedėjo R. Rimdeikos teigimu, dažniausiai nudegama netyčia išpylus puodelį karšto vandens ar užsivertus virdulį (tai būdingiau namų šeimininkėms). Tokiais atvejais galima nudeginti tik 2-3 procentus kūno. Visai kas kita - gaisras. Labai dažnai žmonės ne tik nudega įvairias kūno vietas, bet ir visiškai sudega, kuomet būdami girti bei gulėdami lovoje iš rankų nepaleidžia smilkstančios cigaretės. Taip pat nukenčia valgį gaminančios namų šeimininkės, žmonės, mėgstantys dėvėti sintetinius drabužius, kurių kraštą lyžtelėjęs atviros liepsnos (pavyzdžiui, degančios viryklės) liežuvis per akimirką paverčia ugnies kamuoliu... Neretai kūną ar vidaus organus galima nudegti įvairiomis cheminėmis medžiagomis - acto rūgštimi ar esencija, sieros rūgštimi ir t. t. Pastaruoju laikotarpiu kai kurie asmenys, norėdami atkreipti į save dėmesį, bando viešai susideginti. Gydytojo R. Rimdeikos nuomone, tai pats kvailiausias bandymo nusižudyti būdas. Beje, tokį žingsnį žengia isteriškos reakcijos žmogus, tačiau dažniausiai jis nori daugiau pademonstruoti save ar tokį savo sprendimą, o ne nusižudyti. Juk užsipylus benzino ar kito degaus skysčio ir brūkštelėjus degtuką ar žiebtuvėlį nudega palyginti nedidelis kūno plotas, tačiau pasekmės būna gana žiaurios. Ligoniui tenka kentėti didžiulius skausmus, apie porą mėnesių gulėti ligoninėje ir intensyviai gydytis, iškęsti kelias operacijas ir likti randuotam visą gyvenimą...
Pasičirškinęs dešrelių, gali jų ir nevalgyti
Nelaimes, susijusias su ugnimi, dažniausiai išprovokuoja žmonių daromos klaidos. Tad atkreipiamame dėmesį, jog kūrenant ugnį (pavyzdžiui, laužą, kepant šašlykus ir pan.), negalima pilti į ją degaus skysčio. Pliūptelėję ugnies liežuviai dažniausiai nudegina veidą ir rankas. Toks nudegimas būna labai staigus. Kiti susižaloja sprogindami petardas (tai dažniausiai nutinka švenčių metu ar jų išvakarėse). Tokiais atvejais nukenčia ne tik pats sprogdintojas, bet ir aplinkiniai. Patyrę vairuotojai mėgsta degančiu degtuku patikrinti, ar tuščias benzino bakas, prieš tai neįsitikinę, jog ten gali būti susikaupusių benzino garų, kurie gali sprogti nuo aukštos temperatūros. Net mažiausia kibirkštis gali įžiebti didžiulį sprogimą. Neretai nusidegina ir gurmanai, mėgstantys spiritu pasičirškinti dešreles. Atrodo, tokia nekalta procedūra, o kartais pasekmės būna labai skaudžios... Dar labai svarbu priminti, jog suaugusieji turėtų visą laiką skirti didžiulį dėmesį mažamečiams vaikams. Juk ne viena itin skaudi nelaimė byloja apie tai, kas nutinka mažyliams, netyčia įkritusiems į ką tik nuo ugnies nukeltą puodą su vandeniu ar įsėdusiems į karštą ėdalą gyvuliams, pajudinus neatsargiai pastatytą arbatinuką ar net puodelį su karštu vandeniu... Tėvai turėtų padaryti viską, kad jų atžaloms nereikėtų kęsti begalinį skausmų ir kad vėliau iš jų randų nesišaipytų bendraamžiai... Dar viena atskira nukentėjėlių grupė - paaugliai, mėgstantys lįsti į elektros pastotes, vogti laidus. Toks reiškinys buvo itin būdingas 1994 - 1997 metais. Pavyzdžiui, kasmet į Kauno medicinos universiteto klinikas būdavo atvežama 10-15 paauglių, kuriems dėl patirtų nudegimų neretai tekdavo net amputuoti galūnes...
Nudegimo gylis (tai labai svarbu) priklauso nuo temperatūros ir nuo to, kaip ilgai ji veikė. Žmogus gali nudegti jau nuo 45 laipsnių šilumos. Didesnė nei 90 laipsnių temperatūra gali nudeginti per kelias sekundes, o jeigu temperatūra siekia kelis šimtus laipsnių, pakanka vos kelių šimtųjų sekundės dalių, kad žmogus nusidegintų. Momentinis liepsnos pliūpsnis taip pat gali sukelti gilų nudegimą. Tad galima konstatuoti, jog dažniausiai žmonės nusidegina karštu vandeniu ir vandens garais, ugnimi, prisilietę prie karštų daiktų (pavyzdžiui, moterys - prie lygintuvo, vyrai - prie automobilio išmetamųjų dujų vamzdžio), elektra, cheminėmis medžiagomis ir jonizuojančia spinduliacija (tai atsitinka gydant vėžinius susirgimus, tačiau dabartinė aparatūra leidžia spindulį nukreipti tik į tą vietą, kur reikalinga).
Pirmoji pagalba
Nesvarbu koks nudegimas, pirmiausia "gelbėjimo" priemonė - šaltas tekantis vanduo. Juo reikia šaldyti nudegintą vietą tol, kol praeina skausmas (ne mažiau kaip 10-15 minučių). Po to būtina dėti tvarstį ar vandenyje suvilgytą rankšluostį (kad jis vis šaldytų nudegintą vietą) ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Bet kuriuo atveju žmogus turi pats nuspręsti, ar jam reikalinga medikų pagalba. Žinoma, jei nudegimas nedidelis, galima apsieiti ir be medikų. Svarbu prisiminti, jog nudegusi vieta - ne sumuštinis, todėl nereikia jos tepti sviestu ar kiaušinio baltymu, pilti aliejaus, acto (pasirodo, būna ir tokių atvejų), dengti daržovių lapais, nes šios priemonės nenuskausmins, o tik gali užkrėsti atsiradusias žaizdas.
Nudegimų gydymas pirmiausia priklauso nuo nudegimo gylio, ploto, nuo vietos, kuri pakenkta, ir nuo gydymo metodo. Gydymas gali užtrukti nuo kelių parų iki kelių mėnesių. Paprastai po nudegimų lieka randai (toje vietoje oda tampa sausesnė, dirglesnė). Blogiausiais atvejais susiformuoja didžiuliai randai, kurie gali net trukdyti judėti, gali sutrikti galūnių funkcijos. Reikalingos plastinės operacijos atliekamos praėjus uždegimo procesui, t. y. ne anksčiau kaip po pusės metų...
