Kas pakyla, tas gali ir nukristi
Ar protingos būtybės gali išrasti technologijas, kurios apdraustų nuo bet kokios avarijos, garantuotų šimtaprocentinį saugumą? Jei tikėti, kad dūžta, nukrinta net ateivių iš kosmoso erdvėlaiviai, tai turėtų reikšti, kad techninės nelaimės - būtinas civilizacijos pėdsakas. Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) tyrinėtojai, vadinamieji ufologai, matyt, ne be reikalo sako: "Kas pakyla, tas gali ir nukristi." Ne išimtis ir ateivių erdvėlaiviai. Daugelis mano, jog kartais jie patiria katastrofas ar net žmonių numušami.
Dar 1961 metais mokslininkai pagal išvestą formulę apskaičiavo, kad vien mūsų Paukščių Tako galaktikoje civilizuotų pasaulių skaičius - apie 50 milijonų. Ufologams šie skaičiavimai - papildomas ateivių egzistavimo įrodymas. Juos paremtų ir mokslo korifėjus A. Einšteinas, tikėjęs tarpžvaigždiniu protu. Tik už kokių tolybių klesti nežemiškosios civilizacijos? Mūsų saulės spindulys, skriedamas šviesos greičiu, tai yra per sekundę nulėkdamas 300000 kilometrų, Paukščių Tako galaktiką nuo krašto iki krašto pasiekia per 100000 metų. Sunkiai įsivaizduojami atstumai. O Visata dar didesnė. Galbūt egzistuoja ir paralelinė Visata? Vienas dalykas ramina: tie, kas įveikia tokias laiko prarajas, tikriausiai nedega neapykanta, godumu. Jei taip būtų, susinaikintų.
Ateivių vizitai žmogaus istorijos priešaušryje
Yra nuomonių apie ateivių vizitus net prieš 65 milijonus metų, kai Žemėje viešpatavo milžiniški ropliai dinozaurai. Kolorade (JAV) iškastas gigantinio driežo kaklo slankstelis siekė pusantro metro. Toks padaras ūgiu pranoktų penkių aukštų pastatą ir svertų apie 100 tonų. Dinozaurai išnyko maždaug prieš 65 milijonus metų. Savo gyvavimą jie baigė staiga. Manoma, kad tai įvyko dėl pasikeitusio klimato. Atšalimo priežastis: globalinė katastrofa - mūsų planeta susidūrė su asteroidu ar kometa. Sprogimas galėjo išmušti apie 150 kilometrų skersmens kraterį. Pakilusios dulkės, gaisrų suodžiai uždengė saulę. Stojusi ilga žiema sunaikino didžiuosius roplius. Ši teorija turi nemažai šalininkų.
Gal ateiviams ir buvo įdomus uodeguotų pabaisų pasaulis, bet ar paliko jie čia savo lankymosi ženklus? Mįslingus mezozojaus ir vėlesnių epochų radinius - lyg rantuoto bato atspaudas, peršauta neandertaliečio kaukolė - mokslininkai paaiškina žemiškais veiksniais. Sunkiau rasti įprastus atsakymus į kai kurias žmonijos žinias, gigantiškus senovės statinius. Pavyzdžiui, Afrikoje gyvenanti diogenų gentis turi įstabių astronomijos žinių apie spiralinę Galaktikos struktūrą, apie Jupiterio ir Sirijaus planetas. Iš kur jos? Ką reiškia indų ir kinų epuose minimi dangiškieji vežimai, Japonijoje rastos statulėlės panašios į žmones su skafandrais bei antenomis. Ar tai ateivių pilotai? Panašių piešinių aptikta uolų urvuose. Biblijoje užrašyta ištvirkusių Sodomos ir Gomoros miestų žūtis primena atominį sprogimą. Triukšmą sukėlė Kinijos kalnuose rastos 716 granitinių lėkščių tarsi muzikos plokštelės su įrašais-grioveliais. Jos neva papasakojo apie tarpžvaigždinės ekspedicijos erdvėlaivio sudužimą ir išsigelbėjusios įgulos palaipsnį išmirimą. Gana abejotinos mįslės, nors apie jas kalba garsaus dokumentinio filmo "Prisiminimai apie ateitį" kūrėjas šveicaras E. Denikenas. Ne paslaptis, kad ateivių tema neretai spekuliuojama. Vieni žmonės viskuo tiki, kiti - ne.
Sekimo pradžia
Susidomėjimo NSO banga kilo 1947 metais, kai virš JAV užfiksuoti nežinomi blizgantys skraidantys aparatai panašūs savo forma į apverstą lėkštę. Skraidančioji lėkštė - šis pavadinimas ir prikibo. Bet ne amerikiečiams priklauso termino autorystė. Į ją pretenduoja italas Frančesko Bardzinis, skėčių pardavėjas, dar 1676 metais parašęs traktatą apie Toskanos padangėje pasirodžiusį švytintį kūną, panašų į lėkštę ar grūdų maišą, gal net javų pėdą. Keistas, aptakių formų objektas, anot F. Bardzinio, kabojęs virš Adrijos jūros, akimirksniu persikėlė virš Viduržiemio jūros. Tuomet pasigirdo keletas sprogimų. Buvo 1676 metų kovo 31 vakaras. Tačiau ankstesni pavieniai NSO pasirodymo atvejai neilgam prikaustydavo skaitytojų dėmesį.
Pastebėta, kad NSO mėgsta skraidyti virš karo vietų, raketinių bazių.Baigiantis Antrajam pasauliniam karui amerikiečių ir anglų lakūnai antskrydžių virš Vokietijos metu matė ryškius šviesulius. Sąjungininkai juos vadindavo ugniniais naikintuvais. Jie manė, kad tai slaptas nacių ginklas. Ugniniai kamuoliai persekiodavo lėktuvus, tačiau niekada jų nepuldavo. Šviesuliai buvo pastebimi virš vokiečių raketų bazės Penemiundėje. 1980 metais išleisto romano "Būties knyga" autorius V. A. Harbinsonas teigė, kad Trečiojo reicho mokslininkai kūrė nedidelius distancinio valdymo apskritus aparatus, kurių varikliai jonizavo atmosferą ir sukeldavo švytėjimą. Jie buvo naudojami, kaip antiradarai ir panikai sukelti. V. A. Harbinsonas tvirtina, kad naciai tobulino ugninius naikintuvus "Feuerball", ketindami sukurti pilotuojamą variantą, kurio kodinis pavadinimas " Kugelblitz".
Šviesuliai karo danguje pasitarnavo amerikiečių fantastinių filmų režisieriui S. Spilbergui. LTV rodė jo serialą "Pagrobtieji", pastatytą pagal Rosvelo incidentą JAV pietvakariuose. Manoma, kad 1947-ųjų birželio mėnesį kariškiams pavyko nuslėpti skraidančios lėkštės avariją Niū Meksiko valstijoje netoli bombonešių dalinio, ginkluoto atominėmis bombomis
Sprogimas virš taigos
1908 metų birželio 30 dienos ankstyvą rytą į Žemės atmosferą įsiveržė paslaptingas kosminis objektas. Jis sprogo virš Sibiro taigos (Rusija), miškingos Minusinsko krašto teritorijos, netoli Tunguskos upės žemupio. Smūgio banga sugriovė vietos gyventojų piemenų ir medžiotojų evenkų kuklius būstus net už 30 kilometrų. Pakilęs vertikalus ugnies ir dūmų stulpas buvo matyti už 450 kilometrų. Miško medžiai ruožais sugulė lyg šapeliai, ruožais nulaužti įvairiame aukštyje. Jų šakos nudegė. Bet pačiame smūgio centre medžiai liko stovėti. Sprogimą lydėjo ryškios pašvaistės.
Siaubingai nuniokotą teritoriją pirmoji mokslinė ekspedicija pamatė tik praėjus 20 metų po katastrofos. Politiniai neramumai carinėje Rusijoje, lėšų trūkumas neleido mokslininkams greitai atvykti į nelaimės vietą Sibiro dykynėje.
L. Kuliko ekspedicija surengta jau tarybiniais laikais. Iki tol gyvavusi versija, jog žemę sudrebino mažiausiai 30 metrų skersmens meteoritas, nebuvo patvirtinta. Nerasta nei kraterio, nei meteorito nuolaužų. Iškilo galvosūkis: kas sprogo erdvėje virš pelkėto miško? Kad sprogimas įvyko ore, liudijo smogiamosios bangos į šalis išguldytas miškas. Sprogimo centre apačioje medžiai nenukentėjo.
Po L. Kuliko ekspedicijos pradėta manyti, kad Tunguskos įvykio kaltininkė - maža kometa. Ši teorija turi daugiausiai šalininkų. Tačiau laikas atnešė naujų hipotezių. Palyginus nuotraukose atominio bombardavimo sugriautus Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio vaizdus su nusiaubta Sibiro taiga, apstulbino jų panašumas. Nuomonė, jog virš Tunguskos sprogo ateivių branduolinis erdvėlaivis - ne vien tik egzotika. Rasti į medžių kamienus įsirėžę spindintys stikliški rutulėliai tektitai susiformuoja veikiami didelio karščio. Tektitai randami branduolinių sprogdinimų zonose, taip pat meteoritų kritimo vietose.
Tunguskos sprogimą aiškina daugiau kaip 100 hipotezių. Šalininkų turi ir NSO versija. Tiriant senus liudytojų pasakojimus, apskaičiuotas ir nubrėžtas liepsnojančio dangaus kūno kelias tarp Irkutsko ir Vanavaros. Diagrama rodo, kad prieš sprogimą objektas sukinėjosi virš pelkės. Kometa ar meteoritas taip nedaro. Erdvėlaivio teorijai palankus liudijimas - žmonės danguje matė švytintį ovalo formos judantį daiktą, ne uodeguotą kometą. Po sprogimo iškilęs grybo pavidalo debesis irgi primena atominę katastrofą. Fantastiškiausia prielaida: Tunguskos NSO - žmonijos sukurtas laivas, atkeliavęs iš ateities ir patyręs katastrofą.
Rosvelo incidentas
Rosvelas - atokus miestelis JAV pietvakariuose, supamas smėlynų ir krūmokšnių. 1947 metais čia bazavosi 509 -asis bombonešių pulkas, pirmas apginkluotas atominėmis bombomis. Vietos laikraštis "Roswell Daily Record" liepos 8 dienos numeryje išspausdino sensaciją, kad miestelio apylinkėse kariškiai sugavo skraidančiąją lėkštę. Nukritusį diską rado fermeris. Pranešimą spaudai perdavė bazės viršininkas pulkininkas V. Blenhardtas. Žinią pasigavo radijo stotys.
V. Blenhardtas buvo rimtas ir dalykiškas žmogus. Taip teigia jį pažinojusieji. Vėlesnė jo karjera armijoje tai patvirtina. Žodžiu, jis negalėjo prišnekėti vėjų. Tačiau jau kitą dieną iš sensacingo pranešimo tarsi pasijuokta: NSO - tik oro balionas su radariniu reflektoriumi. Tiesa, balionas buvo slaptas, skirtas sekti bandomuosius branduolinius sprogdinimus TSRS - buvo vykdomas projektas "Mogul". Apie tai prabilta tik 1994 metais. Balionas tuomet pasitarnavo dezinformacijai. Manoma, kad kariškiams pavyko suklaidinti visuomenę ir nuslėpti įvykį. Tačiau ufologai ne tik reikalauja JAV vyriausybę išslaptinti dokumentus apie ateivius iš kosmoso, bet ir patys renka duomenis apie NSO.
Kas atsitiko Rosvele? Liepos 3 dieną fermeris M. Breizelas po naktį siautusios audros ir žaibų anksti ryte išėjo pasižiūrėti savo avių. Rančos šeimininkas labai nustebo aptikęs keistas nuolaužas. Ten, kur jos buvo išsibarsčiusios, žemę vagojo tiesūs kelių šimtų metrų ilgio išrausti grioviai. Atrodė, kad kažkoks daiktas nukrito iš dangaus ir viską išmaurojo. Blankios, pilkšvos spalvos nuolaužos buvo pasklidusios daugiau kaip 2 kvadratinių kilometrų plote. Jos buvo neįtikėtinai lengvos tarsi folija, bet kietos: net sunkiu kūju daužomos nelinko. Apie tai yra pasakojęs majoras D. Marselis - dar vienas svarbus įvykio liudininkas.
M. Breizelas kelias mažesnes nuolaužas pasiėmė ir parsinešęs parodė žvalgybos karininkui D. Marseliui ir šerifui G. Vilkoksui. Pastarasis pranešė aviacijos bazei. Atvykę kariškiai pakeitė policininkus, apsupo įvykio vietą. Surinktos nuolaužos buvo išgabentos lėktuvais B-29 ir C-54 į karinę bazę Ohajo valstijoje.
D. Marselis, matęs įvykio vietą, niekuomet nepakeitė nuomonės, kad gabeno ateivių erdvėlaivio likučius. Jos jam įsiminė. Viena strypo pavidalo nuolauža turėjo keistus įspaustus pilkšvai violetinius ženklus.
NSO skeveldros tirtos Daitone, laboratorijoje. Spėjama, kad buvo dvi avarijos. Kitas NSO rastas San Augustino lygumoje už 160 kilometrų į vakarus nuo M. Breizelo rančos. Disko formos erdvėlaivis nesudužęs - įsmigęs į žemę. Žuvę įgulos nariai gulėję šalia disko. Vaiko dydžio pilotai vilkėję sidabro spalvos kostiumus. Ateivių galvos - kriaušės pavidalo, oda - pilka. Jie buvę skrodžiami. Apie tai ufologams yra pasakoję atsitiktiniai šių įvykių dalyviai dirvožemio inžinierius G. Barnetas, verslininkas G. Deniso. Pastarasis apie nežemiškųjų būtybių skrodimą sužinojęs iš pažįstamos medicinos sesers. Ateiviai esą tik išorės panašūs į humanoidus, o vidaus organų anatominė sandara, kaip vabzdžių. Gal būt dėl to jie lengviau išlaiko skrydžių perkrovas, kai NSO staiga šauna iš vietos neįtikėtinu greičiu. Didesnę kūno masę turinčiam žmogui tokios perkrovos būtų mirtinos.
Oficiali Rosvelo incidento versija apie rastą oro balioną ufologų netenkina - pernelyg aiškus dezinformacijos pėdsakas, pernelyg daug kitaip įvykį nušviečiančių liudytojų.
"Arba susinaikinsit, arba pasikeisit"...
NSO fenomeną moksliniu pagrindu atvirai tiria belgai. Jų kariškiai 1990 metais pirmieji patvirtino NSO materialumą. Bet daugelio šalių politikai ir kariškiai tyrinėjimo paslapčių neatskleidžia, net stengiasi pakišti klaidingą informaciją, diskredituoti ufologiją. Taip elgiamasi iš baimės. Žmonės nusivilia politinėmis sistemomis, ideologijomis, laukia kažko naujo lyg išsigelbėjimo. Yra ir nesveiko domėjimosi NSO pavyzdžių, kai tai tampa savotiška religija. Gudrus demagogas tokias nuotaikas gali išnaudoti savo naudai. Antrą vertus, žmonija iš tikrųjų turi rimtų problemų dėl besikeičiančio klimato, iškertamų miškų, vienų besaikio vartojimo, kitų - skurdo. Neišgyvendinti karai. Ginklavimuisi išleidžiama daugiau pinigų nei bet kam. Nenuostabu, jog yra tikinčių mesiju - ateis ir išgelbės. Prasimanymai ar tikrovė, bet ufologai savo leidiniuose ne kartą yra užsiminę apie ateivių perspėjimus Žemės žmonėms. Jie mano, kad dabartinis mūsų gyvenimo būdas, technologijos ir konfliktai, jei nepasikeisim, veda į susinaikinimą.
Į žvaigždes žiūri ne tik astronomai ir įsimylėjėliai
Kariškiams seniai įdomus kosmosas. Gal ne visi, kurie greitai skraido tarp žvaigždžių, mums draugiški. Dramatiškų pranešimų apie žmonių ir ateivių kontaktus, pagrobimu netrūksta. Nėra jokių abejonių, kad žmonės bandė pašauti NSO. Ar 1989 metų gegužės 7 dieną 13.45 valandą metais tai pavyko Pietų Afrikos kariškiams? Du reaktyviniai naikintuvai "Miraž", ginkluoti eksperimentinėmis lazerinėmis patrankomis, virš Kalhario paleido spindulį į NSO, kuris užsiliepsnojo ir nukrito. Lazeris panaudotas po to, kai 9600 kilometrų per valandą greičiu skriejęs NSO nereagavo į "Miražų" lakūnų šaukinius. Tuomet buvusios sučiuptos dvi nežemiškos būtybės.
Ir Lietuvoje pakanka žmonių, tarp jų ir šilutiškių kažką mįslingo regėjusių danguje. Laikraštis"Pamarys" yra rašęs apie įvykį Voverių kaime, kai mažas žmogeliukas naktį išgąsdino religingą moterį ir jos kaimyną, apie pagryniškių danguje matytą "traukinį", šilutiškio - rombus. Kas tik pasivaideno, kas iš tikrųjų pamatyta, galim tikėti ar netikėti. Bet Nobelio premijos laureatas A. Sacharovas 1975 metais pasakė: "Begalinėje kosmoso erdvėje gali egzistuoti daugybė civilizacijų, tarp kurių gali būti protingesnių ir tobulesnių negu mūsų".
Paruošė Romualdas MAŽUTIS
