Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pagaliau Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti jau gerokai išgarsėjusios nusikaltėlės 40 metų kaunietės Aušros Aldonienės baudžiamąją bylą ir paskelbė nuosprendį. Ši moteris buvo kaltinama šaltakraujiškai nužudžiusi savo darbdavį - bendrovės "Medfarma" direktorių Raimondą Naujoką. Nusikaltimo motyvas labai paprastas, tačiau sunkiai suvokiamas. Iš minėtai bendrovei priklausiusio mobiliojo telefono buvo prikalbėta už didelę pinigų sumą. Kuomet paaiškėjo, jog tai padarė viena iš darbuotojų, A. Aldonienė, buvo paprašyta šią skolą padengti. Kadangi pastaroji tai padaryti griežtai atsisakė, ją teko atleisti iš darbo. Štai tada gana neblogai kaip specialistės vertintos farmacininkės galvoje kilo mintis žiauriai atkeršyti buvusios darbovietės vadovui.
Po žmogžudystės spruko į Švediją
Iš anksto apgalvotas ir kruopščiai suplanuotas nusikaltimas buvo įvykdytas 2001 metų birželio 5-ąją Upninkų seniūnijoje (Jonavos r.). Į savo sodybon važiavusį verslininką buvusi jo darbuotoja A. Aldonienė paleido du šūvius iš medžioklinio šautuvo, paskui dar subadė peiliu. Vyriškio kūną, paslėptą po šakomis, aptiko pro šalį ėjęs vaikas. Jau pradėjus tyrimą tapo aišku, kad su "Medfarmos" vadovu susidorojo moteris. Tuo tarpu padariusi kruviną darbą A. Aldonienė jau kitą dieną paspruko į Švediją... Šioje Skandinavijos šalyje kaunietė netrukus buvo sulaikyta, kuomet viename Geteborgo viešbutyje, grasindama mažametei mergaitei prie kaklo prikištu peiliu, bandė ją pagrobti. Nors mūsų tautietė bandė apsimesti psichikos ligone, tačiau vietos psichiatrijos specialistai, atlikę ekspertizę, A. Aldonienę pripažino pakaltinama. Tačiau savo išvadose jie nurodė, jog susiklosčius ekstremalioms situacijoms, šios moters asmenybė degraduoja ir ji gali tapti agresyvi. Po kurio laiko Švedijos teismas A. Aldonienę pripažino esant kaltą ir nuteisė trejus metus kalėti. Švedijos kalėjime atlikusi daugiau nei pusę paskirtos bausmės, moteris buvo pargabenta į Lietuvą, kur teisėtvarkos pareigūnai jai pateikė kaltinimus R. Naujoko nužudymu. Visą laiką iki teismo kaltinamoji buvo suimta.
Bandė išsukti uodegą
Nors A. Aldonienė visaip stengėsi išsisukti nuo bausmės, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai pakako rimtų argumentų bei įrodymų, kurie leido ją pripažinti esant kaltą. Ypač daug diskusijų bei įvairių vertinimų sulaukė kaltinamosios perskaitytas paskutinysis žodis, kurį moteris buvo iš anksto pasirašiusi ir teismo proceso dalyviams skaitė net apie pusvalandį. A. Aldonienė visus jai pateiktus kaltinimus vadino absurdiškais, padarytą nusikaltimą bandė "nurašyti" kažkokiems nusikaltėliams, o pati esą tapo įtariamąja tiktai dėl "kelių nelemtų sutapimų"... Savo kalboje kaltinamoji jau ne pirmą kartą pakartojo teiginį, jog neturėjusi jokios priežasties žudyti buvusį darbdavį - esą jis niekuo neišsiskyręs iš kitų.
Ir gudruolėms ne visada pavyksta
Nukentėjusiosios Rūtos Naujokienės atstovo advokato Artūro Baužos teigimu, galbūt nėra tiesioginio šio įvykio liudininko, kuris prisipažintų matęs, kad būtent A. Aldonienė tai padarė, bet įrodymų visuma, jos "klaidžiojimas" tarp pačios parodymų, neigimas vieno, pripažinimas kito, parodymų keitimas, vietinių gyventojų parodymai, A. Aldonienės apranga, išvaizda, aiškinimas, dėl ko ji atvyko prie savo aukos sodybos, alibio kūrimas dėl išvykos į Švediją ir t. t. visiškai leido pripažinti ją esant kaltą...
Advokatui nekėlė nuostabos ilgas, painus ir netgi keistokas kaltinamosios paskutinis žodis, nes jam dirbant įvairiose teisėsaugos institucijose su panašiais atvejais teko susidurti. Kaltinamosios pateiktas alibis tarsi parodo, kad neigdama buvimą įvykio vietoje, norėdama save pateisinti, ši moteris buvo nusprendusi kuo daugiau prikalbėti, kad teismas kuo mažiau patikėtų, jog būtent ji buvo toje vietoje ir padarė tą nusikaltimą.
- Skaitydamas bylą įsitikinau, jog tai labai gudri moteris, - savą išvadą skelbia advokatas. - Jos paskutinysis žodis tai patvirtino. A. Aldonienė labai kruopščiai ruošėsi savo žiauriam sumanymui, tačiau manau, kad net ir labai gudrus žmogus palieka kažkokius pėdsakus, nepajėgia panaikinti savo buvimo nusikaltimo vietoje ženklų. Iš tiesų naiviai skamba teiginiai, jog sugalvojusi važiuoti į užsienį ieškoti darbo, paskutinę dieną moteris nusprendžia praleisti laiką prie nuošalaus tvenkinio, kur pilna uodų, kur reikia vaikščioti su bitininko kauke... Niekada toje vietoje nebuvusi ir nesimaudžiusi, staiga ima girti, jog ten - labai geras, tyras vanduo, nors vietiniai gyventojai tai kategoriškai paneigia... Taip pat kaltinamosios teiginį, jog neturėjusi lėšų pragyventi, paneigia tai, kad jau kitą dieną po nužudymo ji iš bankų susirenka savo indėlius, iš anksto internetu užsisako bilietą skrydžiui lėktuvu - ir ne iš Lietuvos, o iš Rygos, kad kerta sieną traukiniu... Tai rimtas įrodymas, jog moteris bando sumėtyti pėdsakus, apsunkina jos suradimą. Nors A. Aldonienė teigė, jog užsienyje gyveno savo pavarde, nesislapstė, tačiau iš tiesų Geteborge ji buvo prisistačiusi Lenkijos pilietės pavarde ir nurodė visai kitą vardą... Prispirta įrodymų ėmėsi motyvuoti taip dariusi dėl to, jog švedai lenkus gerbia labiau nei lietuvius... Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog moteris palaikė ryšius su tėvais, su jais susiskambindavo, todėl teigti, kad nežinojo, kas vyko Lietuvoje, daugiau nei naivu...
Gindama save gali kalbėti dieną naktį
Beje, susipažinus su Švedijos teisėsaugininkų surikta ir pateikta medžiaga, kur A. Aldonienė buvo teisiama už bandymą pagrobti mažametę, tampa aišku, jog tai nebuvo spontaniškas nusikaltimas, nors kaltinamoji bandė įrodyti, jog taip pasielgti nusprendė staiga, priversta tam tikrų aplinkybių. Ši moteris, jau duodama parodymus Švedijoje (o paskui Lietuvoje), juos nuolat kaitaliojo, bandė prisitaikyti prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, paskui, tardama paskutinįjį žodį (jau būdama gerai susipažinusi su bylos medžiaga), visus savo teiginius dar labiau išplėtė, siekdama tik vieno motyvo - kaip nors save išteisinti. Klausantis kaltinamosios A. Baužai susidarė įspūdis, jog ji gali kalbėti dieną naktį, nes vieną dalyką pasakiusi, netrukus vėl gali prie jo grįžti vėl išvedžioti savas tiesas, viską pateikti savaip...
Nors A. Aldonienė savo elgesiu imitavo esanti ligonė, apsimetinėjo, galima Sakyti, simuliavo ligą, tačiau, kaip jau buvo teigta, šią moterį tyrę tiek Švedijos, tiek Lietuvos psichiatrai pripažino, jog ji psichikos liga neserga ir yra pakaltinama. Taip pat jie pripažino, jog ji turi polinkį į agresiją.
Žmogaus gyvybė neįkainojama
Nors nukentėjusioji Rūta Naujokienė prašė griežtai nuteisti jos gyvenimą sugriovusią moterį, Kauno apygardos teismas A. Aldonienei paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš nuteistosios priteisė beveik 9 000 litų laidotuvių išlaidas bei patenkino civilinį ieškinį. A. Aldonienė turės atlyginti moralinę žalą - Rūtai Naujokienei ir jos šešiolikmečiui sūnui sumokėti po 200 000 litų. Teismas taip pat pripažino nukentėjėlės teisę į kitą civilinio ieškinio dalį (dėl sveikatos, sužlugdyto šeimos verslo), tačiau jį paliko nagrinėti civiline tvarka.
Paprašytas pakomentuoti tokį teisėjų kolegijos, kuriai vadovavo J. Kiškis, sprendimą, advokatas A. Bauža pripažino, jog teisingumas šiuo atveju triumfavo. Jo nuomone, teismas labai teisingai pasielgė paskirdamas griežtą bausmę ir priteisdamas tokio dydžio civilinį ieškinį. Tai - neišgalvotos sumos ir, matyt, pats gyvenimas priverčia suprasti, jog žmogaus gyvybė - neįkainojama.
Sugriauto šeimos gyvenimo niekas neatstatys
Tačiau vis dėlto labai sunku įvertinti, kokią žalą A. Aldonienė padarė nužudytojo šeimai. Advokato A. Baužos teigimu, tos šeimos tiesiog nebeliko. Dabar yra tiktai keli atskiri žmonės, kuriuos sieja netektis. Neseniai mirė ir R. Naujoko tėvas, kuris labai skaudžiai išgyveno sūnaus netektį. Pačios Rūtos Naujokienės gyvenimas yra visiškai sužlugdytas. Jai iki šiol reikalinga medicininė bei kitokia pagalba. Sūnus liko augti be tėvo. Visus šiuos ketverius metus, kol vyko žudikės paieška, kol ji buvo pargabenta į Lietuvą, kvietimas į teismą ir visas šis procesas vis primindavo tuos skaudžius įvykius, sugrąžindavo į praeitį. Iki nužudymo sutuoktiniai puikiai sutarė, todėl netektis dėl to ypač skaudi. Atsiprašymo iš kaltinamosios nukentėjusieji nesulaukė. Greičiausiai to nebuvo galima ir tikėtis, nes juk A. Aldonienė esanti kalta neprisipažino... Pastarosios tėvai irgi tikino, jog be reikalo kaltinama jų dukra...
