Tarsi atsakydami į Jūsų straipsnį "Kodėl karalienė Silvija rašė Švėkšnos "bepročiui", labai norėčiau, kad išspausdintumėte mūsų laišką.
Turime dukrą Sigutę, kuri nuo gimimo psichiškai neįgali. Tačiau atėjo toks momentas, kai be ligoninės pagalbos mes nebegalime auginti ir prižiūrėti jos namuose. Šiuo metu ji gydoma Švėkšnos ligoninės 1-ajame skyriuje. Dažnai ją lankome, be jokių trukdymų esame įleidžiami į skyrių, visada ją randame švarią, prižiūrėtą. Kad čia ji jaučiasi kaip namuose, rodo jos noras, pasivaikščiojus po lauką, grįžti į palatą, geros nuotaikos išlydi mus iš skyriaus. Todėl grįžtame į namus ramūs, žinodami, kad paliekame savo vaiką patikimose rankose, širdyje tardami nuoširdų ačiū skyriaus gydytojai Norvilaitei, slaugytojoms, jų padėjėjoms ir vyr. gydytojui J. Vičiui, subūrusiam tokį nuostabų kolektyvą. Kiekvienos įstaigos geras vardas priklauso ne nuo vieno darbuotojo (nors sakoma, kad šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus), bet nuo viso kolektyvo. O šioje įstaigoje tikrai dirba puikus kolektyvas, supranta ne tik ligonį, bet ir jų artimųjų skausmą.
Todėl visus kviečiu: džiaukimės tuo, kas gera ir gražu, be pykčio šalinkime pasitaikančias negeroves, kurios trukdo geresniam darbui. Linkime sėkmės ir kantrybės čia dirbantiesiems ir tariame nuoširdžiausią ačiū.
Valentina Jasaitienė, Antanas Jasaitis
