Norėčiau būti aš prezidentu -
Keliaut po užsienius, ikrus kramtyti.
Deja, gimiau turbūt ne tuo metu,
Nes tik gebu eilėraščius rašyti.
Dar sugebu pagroti, padainuot
Ir, kas be ko, burokus moku kasti.
Ir moteris dar sugebu viliot -
Į jų intymią vietą raktą rasti.
Kaip matot, sugebu kai ką ir moku daug.
Tiktai kai vėjai švilpia piniginėj,
Dažnai aš noriu šunimi užkaukt -
Ne prieš mėnulį - "ubagų" Tėvynę.
Bet jei norėčiau, tapčiau premjeru
Ir Valdą gal rinkimuose įveikčiau
Bet jei nebūčiau tautai aš geru,
Vėl savo dalią dieną naktį keikčiau.
Velniop tą valdžią! Būsiu poetu,
Čia kur gėlytė, gelsvas klevo lapas.
Užtenka man ir Nemuno krantų,
Nes mano čia gimimas, bus ir kapas.
Įvertinimas
Sako, bulvė pelenuos kepta
Daug gardesnė negu išvirta.
Sako, senmergė, jei ji dar nekalta -
Daug saldesnė negu arbata.
Sako, naminukė, jei rimtai,
Padeda labiau negu vaistai.
Viską išmėginsiu būtinai,
Kol turiu jėgų užtektinai.
Juk protinga liaudies išmintis...
Nors ką kita sako man širdis.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
