Skaudu, bet tenka pripažinti, kad nevienodai įvairiose pasaulio šalyse gyvena žmonės, nevienodas ir galvijų likimas. Štai paprasčiausia karvė. Lietuvoje jos gyvenimas pasibaigia skerdykloje. Visą gyvenimą tampyta už spenių, seksualiai nuolat jaudinama, bet nepatenkinama karvutė galų gale suvalgoma. Todėl nieko nuostabaus, kad Panevėžyje pabėgusi iš skerdyklos karvė sukėlė geroką sumaištį. Mirtį jaučiantis gyvulys daugiau kaip dvi valandas blaškėsi po miesto gatves, taranavo mikroautobusą. Karvės gaudynės Panevėžio gatvėse vyko tarsi ispaniškoje koridoje ir tik gaisrininkams pavyko nelaimėlę sučiupti.
Visai kitoks karvių gyvenimas Nepale. Čia tikima, kad gerovės deivė Lakšmė yra įsikūnijusi karvėje. Tad karvės puošiamos gėlėmis, gražiai išdažomos ir kiekvienas stengiasi palįsti po karvės pilvu, kad būtų laimingas. Tuo metu, kai Panevėžyje karvė buvo vaikoma gatvėmis, Nepale buvo švenčiama Dipavalio šventė. Čia buvo pagerbiamos ne tik karvės, bet ir varnai, šunys, jaučiai.
