Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Prieš pat Kalėdas be jokios rimtos priežasties ėmė negaluoti beveik visi Lekėčių miestelyje (Šakių r.) gyvenančios Elvyros (44 m.) ir Valentino (47 m.) Macevičių šeimos nariai... Medikų pagalbos buvo kreiptasi ne kartą, tačiau šiomis dienomis, dar nespėjus sulaukti tyrimų rezultatų, Macevičiai jau patys išsiaiškino paslaptingo ir sunkiai nuspėjamo negalavimo priežastis.
Namuose ėmė dėtis keisti dalykai
15 metų paštininke dirbanti namų šeimininkė Elvyra Macevičienė pasakojo, jog gruodžio 21-osios vakarą, šeštadienį, po ūkio darbų grįžusi iš tvarto, nusprendė išgerti arbatos. Tačiau po 5-10 minučių jai staiga pasidarė bloga. Moterį kamavo silpnumas, pylė šaltas prakaitas, pykino. Kadangi negalavimas nepraėjo, tą patį vakarą vyras iškvietė Lekėčių ambulatorijos vyriausiąjį gydytoją Kęstutį Skvernevičių. Jis suleido vaistų ir Elvyros savijauta ėmė greitai gerėti. Naktis praėjo ramiai. Kitą dieną prie pusryčių stalo susėdo ne tik šeimininkai, bet ir jų atžalos - prieš didžiąsias metų šventes į namus sugrįžusios Vilniuje bei Kaune studijuojančios dukros dvynukės Ugnė ir Eglė, taip pat studentas sūnus Nerijus. Visi, išskyrus Valentiną, išgėrė arbatos. Po kelių minučių motinai ir dukroms pasidarė bloga. Merginos net nualpo. Pagalbon vėl teko šauktis miestelio ambulatorijos gydytoją. Pastarasis dar kartą suteikė pagalbą. Gerokai įdienojus Nerijus pagamino pietus, tačiau šeimos nariai į valgį negalėjo net pažiūrėti. Po kiek laiko vaikinas išėjo į kiemą tvarkyti automobilio, tačiau netrukus ir jį apėmė silpnumas. Nerijus nualpo...
Buvo maždaug trečia valanda popiet, kai Valentinas Macevičius, metęs šalin kitus rūpesčius, visus savo šeimos narius susisodino į automobilį ir išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Apžiūrėję šeimą medikai įtarė infekcinį susirgimą ir visus sunegalavusiuosius pasiuntė į Kauno klinikinę infekcinę ligoninę. Tą patį vakarą Eglę ir Ugnę Macevičiūtes gydytojai išleido namo, o jų mamą ir brolį Nerijų paguldė į ligoninę. Po paros ir jie sugrįžo į namus, nes pirminė medikų diagnozė apie infekcinį susirgimą nepasitvirtino.
Nesėkminga viešnagė
Kūčių vakarą Macevičiai praleido Elvyros tėvų namuose, Šėtijų kaime, tačiau pernakvoję vis dėlto grįžo namo. Nerimas žmonių širdyse vis labiau stiprėjo, nes niekaip nepavyko įminti staiga pablogėjančios savijautos priežasčių. Panašūs negalavimai ištiko ir Elvyros tėvus - Joaną ir Joną Vaidelius, kuriuos ji po apsilankymo bažnyčioje parsivežė į savo namus gruodžio 25 dieną. Besėdint virtuvėje ir begeriant arbatą visiems pasidarė labai bloga - kuriam laikui žmonės net nualpo. Atsigavusi E. Macevičienė telefonu išsikvietė vyrą, kuriam ligonius vėl teko vežti į Kauną...
Gruodžio 27 dieną, apie 17 valandą, Marijampolės sveikatos centro direktorė Asta Šiaučiūnienė apie keistus įvykius Lekėčių gyvenvietėje informavo šio centro Šakių filialo vyriausiąją gydytoją Adrijaną Ridikaitę. Apie tai, kas vyksta Macevičių namuose, jau žinojo Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, kitos tarnybos. Į sutuoktinių namus atvyko Kauno, vėliau Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių filialo darbuotojai. Buvo imami ir tiriami oro, vandens, dujų ir kiti mėginiai, tikrinama, ar žmonės negalėjo apsinuodyti smalkėmis, kitomis nuodingomis medžiagomis. Kai kurie tyrimo rezultatai paaiškėjo iš karto, tačiau, kaip vėliau teigė gydytoja A. Ridikaitė, jokių kenksmingų medžiagų, kurios galėjo paveikti šios šeimos narių sveikatos būklę, nebuvo nustatyta. Nors tyrimai buvo kartojami, tačiau rezultatai liko tokie patys. Tuo pat metu į bendrą darbą įsijungė ir Šakių priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos darbuotojai (buvo tikrinama apšvita - padidinto radioaktyvumo galimybė), dujų ūkio specialistai, iškilus būtinybei bet kuriuo metu buvo pasiruošę padėti policijos komisariato pareigūnai.
Užnuodytas cukrus
Kaip teigė Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių filialo vyriausioji gydytoja A. Ridikaitė, buvo tiriamos įvairiausios versijos: ar žmonių sveikatai nepakenkė iš šaldytuvo ištekėjęs freonas, ar ne nutekėjo dujos, gal šeimininkai ką nors kenksmingo sudegino namo katilinėje ir t. t. Galiausiai buvo nuspręsta, jog gyvenamoji aplinka negali turėti jokios įtakos gyventojų sveikatai, todėl paimta ištirti maisto produktus - arbatžoles, prieskonius, cukrų ir t. t. Iki vakar dar nebuvo žinomi tyrimo rezultatai, tačiau atrodo, jog namų šeimininkė pati atskleidė šeimos narių negalavimo paslaptį. Moteris sakė mananti, jog jie galėjo apsinuodyti nuo cukraus, į kurį buvo netyčia supilti musių nuodai, nes išgėrus arbatos visiems staiga stipriai pablogėdavo sveikata. Tiktai vienintelis šeimininkas Valentinas Macevičius niekuo nesiskundė, nes jis arbatos paprasčiausiai nemėgsta, o jeigu ir išgerdavo, tai tiktai nesaldintos...
Didžiausias kaltininkas - netyčia užnuodytas cukrus
Vasarą sutuoktiniai pirko musių nuodų. Baltus, niekuo nuo cukraus nesiskiriančius kristalizuotus miltelius (greičiausiai jie ir buvo sumaišyti su cukrumi) Elvyra laikydavo stikliniame indelyje nuo majonezo lauko virtuvėje. Dalį miltelių atskiedusi vandeniu gaudavo sirupą, kuriuo ištepdavo tvarto duris ir tokiu būdu sėkmingai apgindavo gyvulius nuo musių. Bijodama, kad indelis nenukristų nuo palangės ir neapnuodytų paukščiams skirtų pašarų, moteris jį atsinešė į namo virtuvę ir padėjo giliai spintelėje. Ji manė, jog šis indelis niekam neužklius, ir pati nuodus pamiršo. Prieš šventes namo grįžusios dukros ėmėsi tvarkyti namus. Radusios spintelėje minėtą indelį ir pagalvojusios, jog tai cukrus, supylė jo turinį į cukrinę...
Iš klaidų reikia mokytis
Ar ši E. Macevičienės versija pasitvirtins, paaiškės atlikus maisto laboratorinius tyrimus. Gydytoja A. Ridikaitė sakė, jog suprantama, kai panašūs dalykai atsitinka mažamečiams vaikams, nors paprastai dėl to taip pat kalti suaugusieji, tačiau žmogus, įsigijęs nuodingųjų medžiagų, turėtų labai atsakingai su jomis elgtis. Jeigu nuodų gamintojai savo produkcijos negali specialiai paženklinti (arba apie tai tiesiog nepagalvoja), visą atsakomybę turi prisiimti tie, kurie jų turi. Medikė pataria, jog negalima keisti įsigytų nuodingųjų medžiagų pakuočių, o jas parplėšus atitinkamai saugoti, kad nuodai neišbyrėtų. Nuodus visuomet reikia laikyti tam skirtoje vietoje - jokiu būdu ne tarp maisto produktų, stengtis, kad jie būtų neprieinami vaikams.
