Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kiekvieną savaitę Lietuvoje užregistruojama po 10-15 išžaginimų ar seksualinio prievartavimo atvejų (ar pasikėsinimų įvykdyti tokio pobūdžio nusikaltimus). Daugiausia nusikalstama didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Jau trejus metus tokių bylų ikiteisminį tyrimą organizuojančios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Mikėnaitės žodžiais, kaip bebūtų gaila, į policiją kreipiasi tik dalis nukentėjusiųjų - gana daug nuskriaustų merginų ar moterų apie patirtą prievartą nutyli, niekam nesiskundžia...
Kodėl pakeičia parodymus?
Ilona (vardas pakeistas) atvyko į policiją paryčiu, tiesiai iš vakarėlio. Makiažą "nuverkusi" mergina pasiskundė, kad "per ją perėjo" penki tos "vakaruškos" dalyviai. Visus juos Ilona iš matymo pažinojo, netgi laikė patikimais, gerais draugais. Alkoholiu trenkianti profesinio mokymo centro moksleivė prisipažino sutikusi mylėtis tik su vienu vaikinu, kuriam esą jautusi simpatiją, tačiau jos kūnu, nekreipdami dėmesio į maldavimus atstoti, pasinaudoję ir kiti keturi... Ne, Ilona neužsiminė buvusi sumušta ar kad jai būtų buvę grasinama. Ilonos nuomone, vaikinai greičiausiai nusprendė, kad jei ji užsidarė kambarėlyje su vienu, vadinasi, privalanti pasimylėti ir su kitais...
Ilona buvo iškart nusiųsta į teismo medicininę ekspertizę, o kriminalistai vieną po kito rankiojo ir į areštinę vežė nusikaltimo aukos nurodytus įtariamuosius. Vyrukai, kaip ir buvo galima tikėtis, tik ausimis karpė. Girdi, čia kažkoks nesusipratimas, Ilona gi tam neprieštaravusi, nė kiek nesipriešinusi... Na, gal esą "dėl akių" kiek ir "pasilaužiusi" - tai jaunuoliai supratę tik kaip patirties šiuose reikaliukuose stoką, nereikalingą kuklinimąsi... Panašiai ginasi visi žagintojai... Jaunikaičiams buvo pareikšti įtarimai dėl išžaginimo ir bendrininkavimo, teismas skyrė suėmimą.
Tačiau netrukus Ilona "supasavo": pakviesta į policiją papildomai apklausai, mergina ėmė mykti, jog tąnakt ir pati buvo "padauginusi", taigi daug ko nepamenanti; pareiškė negalinti kategoriškai tvirtinti, ar vaikinams tikrai sakiusi nenorinti lytinių santykių - gal esą jie galėję ir nesuprasti; galiausiai ant stalo padėjo ranka iškeverzotą pareiškimą, jog visiems suimtiesiems atsisakanti bet kokių pretenzijų. "Noriu viską greičiau pamiršti, - mįslingai ištarė Ilona. - Pati buvau kalta..."
Pasak prokurorės Ingridos Mikėnaitės, vien iš nukentėjusiosios pareiškime išdėstytų faktų retai galima spręsti apie įvykio aplinkybes - būtina atlikti daugybę tyrimo veiksmų, apklausti liudytojus, gauti specialistų išvadas, ekspertizių aktus. Kita vertus, nėra galimybės numatyti, ar nukentėjusioji per visą ikiteisminį tyrimą, o vėliau ir teisme patvirtins savo pareiškime nurodytas aplinkybes. Tačiau visuomenėje vyraujančios nuostatos, jog mergina esanti pati kalta, nes prasidėjo su nepažįstamais ar girtais pažįstamais asmenimis, prokurorės nuomone, yra klaidingos.
- Bendravimas su nepažįstamais asmenimis ar išgėrinėjimas nėra savaime suprantamas merginos sutikimas turėti su jais lytinius santykius, - sakė prokurorė. - Tiesa, tokiais atvejais merginos, aišku, rizikuoja labiau.
Kita vertus, anot pareigūnės, nukentėjėlės pareiškimas, kad ji žagintojams neturinti pretenzijų, dar nėra pagrindas pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti. Tiesa, tokiais atvejais netenkama pagrindinės įvykio liudytojos, tad nusikaltimo įrodinėjimas teisme tampa gana sudėtingas. Būtent dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas dažniausiai nutraukiamas iki teismo.
Prokurorės turima informacija, yra dvi dažniausiai pasitaikančios parodymų pakeitimo priežastys: nusikaltimas tikrai padarytas, tačiau buvo išsigąsta kaltininko grasinimų, ir, antra, kai pranešama apie nebūtą nusikaltimą (kas pasitvirtina tyrimo metu), pavyzdžiui, kerštaujant vaikinui dėl asmeninių nesutarimų. Nustačius, jog parodymai buvo pakeisti dėl pirmosios priežasties (kaltininko grasinimų), ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo yra atnaujinamas. Na, o kitais atvejais pradedamas baudžiamasis procesas dėl melagingo įskundimo ar melagingų parodymų.
Viena iš priežasčių, paskatinančių paneigti pirminiame pareiškime nurodytas seksualinio nusikaltimo aplinkybes, anot pareigūnės, yra iš kaltininko paimtas atlygis (pinigai).
Prisipažįsta daugiau nei reikia
Anot prokurorės, pareigūnų sučiupti įtariamieji dažniausiai savo kaltę neigia, neprisipažįsta padarę nusikaltimą. Tačiau pasitaiko ir atvirkščiai - nuoširdžiai atgailaujama, per gynėją aukai pasiūloma atlyginti patirtą turtinę ir neturinę žalą, atsiprašoma.
"Akistata" žino atvejį, kai vienas jaunas žagintojas bylą nagrinėjant teisme papasakojo kur kas daugiau, nei nurodė nukentėjusioji: patikslino ją kelis kartus pastūmęs, sušėręs delnu per veidą (nors auka net neužsiminė apie panaudotą smurtą), pavadinęs nepadoriais žodžiais, prievarta pamylėjęs ne du, kaip skundėsi nukentėjusi mergaitė, o tris kartus! Tik paviešinus šias aplinkybes tą patį patvirtino ir nukentėjėlė. Teisėja, be abejo, atsižvelgė į kaltininko sąžiningumą ir skyrė švelnesnę bausmę...
Kitąkart per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį atkakliai tvirtinusi, jog buvo išžaginta, teismo posėdyje septyniolikmetė nukentėjėlė prisipažino su teisiamuoju mylėjusis abipusiu susitarimu. Anksčiau ji esą melavusi, nes bijojusi tėvų reakcijos. Supratusi, kad jos draugui gresia laisvės atėmimas, nepilnametė teisme pareiškė ilgiau tylėti negalinti. Nors ir kaip kovojo tariamos nukentėjėlės tėvai, teismas įtariamąjį išteisino. "Tokiais atvejais, kai mergina nesijaučia nukentėjusi, patvirtina sutikusi lytiškai santykiauti, paneigia buvus fizinę ar psichologinę prievartą ir nesurandama įrodymų, jog buvo kitaip, tyrimas nutraukiamas nepriklausomai nuo tėvų norų, - paaiškino prokurorė. - Išimtys galimos tik vienu atveju - jei nusikaltimo auka neturi 14 metų".
Pastaruoju metu įtariamiesiems neskubama skirti suėmimo - dažniausiai tenkinamasi rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Tačiau jei įtariamasis - prastai charakterizuojamas, anksčiau ne kartą teistas ar yra pagrindo manyti, jog bus bandoma nukentėjusiąją kaip nors paveikti, gali būti skirta ir griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas).
Atsakomybė - ir vaikams, ir sutuoktiniams
Tomo tėvai į policijos komisariato Budėtojų skyrių įlėkė pajuodę iš pykčio, susinervinę. Jiems buvo pranešta, kad tiesiog iš pamokų į policiją atvežtas nepilnametis jų sūnus, įtariamas išžaginęs tame pačiame daugiabutyje gyvenančią dvylikametę mergaitę. "Negali būti, nesąmonė, jis dar visai vaikas, negalėtų taip pasielgti, - net springdama klykė motina. - O tą mergšę pažįsta ir su ja "duodasi" visi kiemo bernai! Pati ji prie mūsų sūnaus lipte lipo, ištisai siuntinėdavo SMS žinutes..."
Kai tėvai apsiramino, "ataušo", jiems buvo paaiškinta, kas atsitikę. Pasirodo, Tomas pareigūnams jau buvo prisipažinęs įvykdęs nusikaltimą prieš mažametę. Prieš dvi dienas jis su draugais ir draugėmis linksminosi iki išnaktų (Tomo tėvų tąnakt nebuvo namuose). Nepilnamečiai susiveikė alaus, degtinės. Kokteiliukai apsuko jaunas galveles ir paaugliai pasidalijo porelėmis. Linutę Tomas namo išleido tik tada, kai pasiekė, ko seniai troško... Mergaitė dvi paras praraudojo, kol išdrįso viską pasipasakoti motinai. Ši su nuskriausta dukra iškart atsidūrė policijoje. Netrukus čia, kaip minėta, jau sėdėjo ir sunkaus nusikaltimo padarymu įtariamas paauglys.
Tomo tėvai vylėsi, jog penkiolikmetis sūnus (vaikas!) dėl jauno amžiaus bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau įstatymuose aiškiai parašyta, jog atsakomybė už tokius nusikaltimus kyla nuo 14 metų.
Anot prokurorės Ingridos Mikėnaitės, baudžiamoji atsakomybė gresia ir... sutuoktiniui ar sugyventiniui, jei jo žmona (sugyventinė) parašytų pareiškimą vyro (sugyventinio) buvusi išžaginta. Mat santuoka ar bendras gyvenimas esą nėra aplinkybė, šalinanti atsakomybę už prievartinius lytinius santykius.
Ikiteisminis tyrimas, anot prokurorės, pradedamas ir tuomet, kai nukentėjusioji į policiją atvyksta, pavyzdžiui, po nusikaltimo praėjus kelioms savaitėms, mėnesiui. Ir nieko čia juokingo - tokių atvejų, pasirodo, pasitaiko gan dažnai! Tiesa, tuomet, prokurorės teigimu, yra kur kas sunkiau nustatyti smurtavimo ir lytinio santykiavimo požymius, surinkti įrodymus, surasti kaltininką ir kt.
Bausmių griežtinti neverta?
"Akistatoje" buvo aprašytas ne vienas teismo nuosprendis, kai žagintojui teismas skyrė vos metus kitus nelaisvės ar apskritai bausmės vykdymą atidėjo. Ar potencialių žagintojų bei seksualinių prievartautojų tai neskatina nusikalsti - viena vertus, tikimasi, jog pavyks likti nenustatytam, pareigūnai nusikaltimo neišaiškins, o, antra vertus, jei ir sugaus, viliamasi, jog pavyks išsisukti nuo realios bausmės...
Prokurorė Ingrida Mikėnaitė atkreipė dėmesį, jog šiandieniniai įstatymai už išžaginimą leidžia teisti nuo 3 mėnesių iki 7 metų (už mažamečio asmens išžaginimą gresia laisvės atėmimas iki 15 metų). Kokią bausmę skirti, sprendžia teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Prokurorės nuomone, numatytos bausmės dydis neturi įtakos kaltininko apsisprendimui nenusikalsti. "Vargu ar, darant tokį nusikaltimą, galvojama, kad būsi surastas ir už tai nubaustas", - svarstė pareigūnė.
Prokurorė nustebo iš korespondentės išgirdusi, jog žagintojams gali būti atidėtas bausmės vykdymas. Baudžiamasis kodeksas esą nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (tokiems priskiriami ir išžaginimai bei seksualiniai prievartavimai). Tokios išimtys, girdi, gali būti taikomos nebent nepilnamečiams...
O ar prokurorei neatrodo, jog neretai teismuose labiau tikima, pasikliaujama teisiamojo duodamais parodymais, nei aukos tvirtinimais? Pavyzdžiui, teisiamas žagintojas pareiškia nežinojęs ir nesupratęs, kad mergina - nepilnametė (nors nukentėjėlė ir teigia pasakiusi užpuolikui apie savo amžių), ir to dažniausiai pakanka, kad kaltinimas būtų sušvelnintas teisiamojo naudai!
Anot prokurorės, Baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcija ir ne kaltininkas turi įrodinėti, kad jis yra nekaltas. Taip pat galioja ir principas, jog visos abejonės aiškinamos įtariamojo naudai. "Todėl kaltininkui nurodžius kokią nors jo padėtį lengvinančią aplinkybę, byloje turi būti surinkta tą aplinkybę patvirtinančių ar paneigiančių faktų, - paaiškino prokurorė. - Jei auka iš tiesų atrodo vyresnė, nei yra iš tikrųjų, ir nenustatyta, kad ji kaltininkui pasisakė apie savo amžių, daroma išvada, jog neįrodyta, kad kaltininkas žinojo apie aukos nepilnametystę". Kitaip sakant, nereikia manyti, jog teismas netiki auka - tiesiog tai reiškia, kad nepavyko surinkti įrodymų, paneigiančių kaltininko versiją.
Prokurorė patvirtino, jog nuo 2001-ųjų metų gegužės 1 dienos baudžiamajame procese atsirado galimybė nusikaltimų aukoms prisiteisti neturtinę žalą. Deja, tokie ieškiniai, anot prokurorės, kol kas nėra populiarūs.
Po patirtos seksualinės prievartos - tiesiai į policiją
Prokurorė Ingrida Mikėnaitė priminė, jog po patirtos seksualinės prievartos reikia nedelsiant vykti į artimiausią policijos skyrių. Jokiu būdu negalima apsiprausti, išsiskalbti drabužių. Būtų labai gerai, jei nukentėjusioji įsidėmėtų užpuoliko (ar užpuolikų) veido bruožus, nusikaltimo vietos (automobilio, buto, poilsiavietės ar pan.) ypatumus - policijai būtų žymiai lengviau operatyviai nustatyti įtariamuosius. Labai svarbūs ir akivaizdūs aukos gynimosi požymiai, palikti ant kaltininko kūno - tai lengvina tiek įtariamojo paiešką, tiek ir įrodinėjimo procesą. Kita vertus, aktyvus pasipriešinimas kartais gali ne užkirsti kelią prievartai, o tik paskatinti dar didesnį kaltininko agresyvumą. Taigi auka turėtų įvertinti ginties riziką ir galimas jos pasekmes.
Ne kartą iš seksualinę prievartą patyrusių nukentėjėlių tekę išgirsti nuoskaudą dėl ilgo, varginančio, psichologiškai labai slegiančio ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo maratono. Galbūt dėl to kai kurios nuskriaustos merginos ir moterys vėliau prasitaria be reikalo nesutikusios paimti skriaudikų pasiūlytus pinigus... Prokurorė Ingrida Mikėnaitė su tuo kategoriškai nesutinka. Jos nuomone, visuomet reikia kreiptis į policiją, o kartu - ir į psichologą (specialisto konsultacijos nukentėjėlei padeda įveikti kilusias psichologines problemas). "O bandymais susitarti su kaltininku tik skatinamas nebaudžiamumas", - pareiškė prokurorė.
