Nuolatinė laikraščio skaitytoja L. M. iš Marijampolės rajono nurodo, jog jos kaimynas neaiškiomis aplinkybėmis gavo dokumentą apie jos santuokos nutraukimo ir turto dalybų aplinkybes. Šį dokumentą rodė kitiems asmenims, taip pat policijos pareigūnams, dėl to laiško autorė mano, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Moteris prašo atsakyti, ar ji turi teisę į tokios žalos atlyginimą.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog tokia galimybė yra, tačiau su viena sąlyga - jeigu tos žalos pagrindas atsirado įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, t. y. jeigu tą dokumentą laiško autorės kaimynas rodė jau po šių metų liepos 1 dienos. Tokiu atveju galioja naujajame Civiliniame kodekse esančios teisės normos apie asmens neturtines teises ir vertybes. Pirmos knygos 114 straipsnyje nurodyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, taip pat dalykinę reputaciją, autoriaus vardą, juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Antros knygos 23 straipsnyje nurodyta, jog įstatymai pripažįsta teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Fizinio asmens privatus gyvenimas yra paskelbtas neliečiamu, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jam sutikus. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai. Yra uždrausta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, pažeidžiant įstatymus. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, skelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, įėjimas į gyvenamąjį būstą be savininko sutikimo, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymus bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padaryto turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Jeigu asmuo patyrė kokių nors realių nuostolių, prarado turtą, turėjo su tuo susijusių išlaidų (sakykim, dėl gydymo negalėjo eiti į darbą ir prarado uždarbį), negalėjo nuvykti į svarbų susitikimą, sužlugo sandoris, tuomet galima pareikalauti nuostolių atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti panašūs veiksniai, teismo įvertinti pinigais. Kokia nors suma, kaip vertinti šią žalą, nėra nurodyta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylai turinčias reikšmės ypatybes. Jeigu žmogus nori gauti neturtinės žalos atlyginimą, jis turi pagrįsti, kodėl nori gauti būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Laiške aprašytieji faktai duoda pagrindą autorei kreiptis į teismą, įrodinėti, jog tokiais veiksmais yra pažeistas privatumas, ir reikalauti iš tą privatumą pažeidusio asmens atlyginti turtinę (jeigu tokia buvo) arba neturtinę žalą. Taip yra pagal naująjį Civilinį kodeksą. Dabar kalbėsime apie tai, jeigu šis pagrindas žalai atlyginti atsirado iki šių metų liepos 1 dienos. Tokiu atveju reikėtų remtis iki šios datos galiojusio Civilinio kodekso 71 straipsniu. Šis straipsnis numato, jog jei be asmens sutikimo yra paskleista informacija apie asmeninį žmogaus gyvenimą, dėl to yra pagrindas reikalauti moralinės žalos atlyginimo. Moralinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu atveju nustato teismas, jis yra nuo 500 iki 10 000 litų. Taigi anksčiau galiojusiame įstatyme yra apibrėžtos ribos, o naujajame įstatyme tokių ribų nėra. Nors laiško autorė nenurodo, tačiau tikriausiai žino, kada atsirado moralinės žalos atlyginimo pagrindas, todėl atsirinks, pagal kokį įstatymą kreiptis į teismą.
