Jei kuris nors žmogus negali mesti rūkyti, jei kuris kitas per daug geria, kaltinti reikia jų genus, teigia Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centro mokslininkai. Pasak jų, genai turi įtakos žmogaus elgesiui; genus net galima kaltinti dėl nesveiko gyvenimo būdo ar įpročių.
"Mūsų tyrimas leidžia spėti, kad esama genetinio pagrindo kai kuriems asmenybės bruožams, kurie skatina jį įtvirtinti kokį nors įprotį, pavyzdžiui, rūkymą, arba lemia jo valią mesti rūkyti", - teigia Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centro prie Anglijos Oksfordo universiteto daktaras Marcusas Munafo (Markusas Mjunafas).
Tačiau, anot jo, negalima visų blogybių suversti genams, labai daug reiškia šeimos ir draugų įtaka, auklėjimas.
Iš naujo išnagrinėję apie 20 tūkstančių žmonių tyrimus, skelbtus 46 darbuose, kuriuose ieškota ryšio tarp paveldimumo ir elgesio, M. Munafo grupė įsitikino, kad būtent genetika gali turėti įtakos asmens polinkiui į blogus įpročius.
Įsigilinę, kaip genai kontroliuoja cheminius signalus smegenyse, jie nustatė, kad signalų perdavimui neurotransmiteriais turi įtakos serotoninas ir dopaminas.
Įvairių žmonių organizme šis procesas gana stipriai skiriasi - priklausomai nuo serotonino nešėją reguliuojančio geno variacijų. Nustatyta stipri priklausomybė tarp šių variacijų ir linkusių prie žalingų įpročių žmonių.
Tuo tarpu variacijos dopamino D4 receptoriuje rodė menką įtaką ekstravertui. Taip pat autoriai teigia, kad serotoninas yra susijęs su nuotaika, o dopaminas - su polinkiu į žalingus įpročius.
Pasak M. Munafo, jų tyrime gauti rezultatai, paskelbti žurnale "Molecular Psychiatry", padės mokslininkams efektyviau gydyti nuo alkoholizmo, rūkymo ar narkomanijos.
“Reuters”-ELTA
