Remigijus RAINYS
Alytaus rajono Miroslavo seniūnijos pakraščiuose išsimėčiusių kaimų gyventojai jau kelias paras aptarinėja žiaurią Obelninkų kaime gyvenusio, vietinių Smička vadinto Juozo Stočkūno (58 m.) žūtį.
Nors abu įtariamieji nužudymu jau suimti, tačiau vietiniai gyventojai vis dar baiminasi galimo jų keršto. Iš lūpų į lūpas sklando liežuvautojų vis naujomis smulkmenomis papildomi gandai apie tai, jog sulaikytieji ilgai areštinės gultų netrins, nes turi pakankamai sumanumo, kad apsimestų nepakaltinamaisiais. Todėl neva netrukus jie vėl sugrįš į kaimą, o tuomet jau atkeršys visiems jiems bloga linkėjusiems. Kai kurias būsimas aukas įtariamieji nužudymu esą "pažymėjo" dar prieš suimami - trumpai nukirpo jiems plaukus ar net liepė patiems nusiskusti plikai, o Papėčių kaime gyvenančiam Mariakučiu vadinamam Vytautui tie niekšai esą įsakė per dvi paras prisiimti kaltę Smičkos nužudymu arba pasikarti. Kaimiečiai dievagojosi patys matę kažkieno Mariakučiui atsiustas SMS žinutes, kad "terminas jau baigiasi".
Vytauto tėvas Juozapas Packevičius patvirtino, kad nuo gimimo kalbos neįgalią turintis sūnus dėl viso pikto jau kelias paras slapstosi ir namie nenakvoja. Prieš pasislėpdamas Vytautas tėvui sakė, kad iš jo atėmė telefoną ir benzininį pjūklą, tačiau vėliau Juozapą aplankė sūnaus ieškoję dabar jau suimti Antanas Balevičius su Evaldu Konovalovu, o jiems išėjus sūnaus mobilųjį telefoną šeimininkas surado ant krosnies.
Telefoną, kaip ir Obelninkuose, Juozo Stočkūno namų spintelėje, jo sūnaus sugyventinės Marytės Gudeikienės surastą prapuolusį dešrigalį, dėl kurio ir kilo ši tragiškai pasibaigusi sumaištis, policijos pareigūnai pasiėmė kaip daiktinius įrodymus.
Visa ši kraupi istorija prasidėjo nuo to, kad spalio 8-osios pavakaryje pas Obelninkuose gyvenantį Klemensą K. vyko išgertuvės. Užstalėje susibūrė marga kompanija, kurioje, be šeimininko, buvo ir Smička su drauge gyvenančiu savo sūnumi Tomu (27 m.), Papėčių kaime gyvenantis Antanas Balevičius (32 m.), jo bene iš paties Alytaus atsikviestas bičiulis Evaldas Konovalovas (40 m.) ir iš kažkokio giminaičio be leidimo pasiimtu žiguliuku papėčiškius atvežęs Mariakutis.
Tomo sugyventinė Marytė Gudeikienė vėliau tikino, kad ji su saviškiu jau ne kartą įkalbinėjo Juozą neprasidėti su Antanu Balevičiumi ir jo kompanija, tačiau išgerti mėgęs vyriškis jų neklausė.
Šį kartą išgertuvės vyko gana taikiai. Kauštelėję vyrai net sumanė "pasigražinti" ir iš kažkur atsiradusia plaukų kirpimo mašinėle A. Balevičius kai kuriems iš jų tikrai patrumpino plaukus - be jokios prievartos.
Kompanija iširo, kai Juozas nupėdino miegoti į savo namus, o jo sūnų į talką kasti griovio pasivadino kitas kaimynas. Namo susiruošė ir Antanas su Evaldu, tačiau pastebėjo, kad automobilyje paliktas jų iš kažkur nukniauktas dešrigalis gerokai sutrumpėjęs. Įtarimas krito ant Smičkos. Į jo sodybą atbildėję "baudėjai" be ceremonijų ištraukė įtariamąjį iš lovos ir išsigabeno...
Vakare su Maryte parėjęs Tomas trobos duris rado atlapas. Tėvo viduje nebuvo, todėl sugyventiniai iš karto sumojo, kad jį už kažkokius "griekus" bus išsigabenęs ūmusis Antanas su savo bičiuliu. Baimindamiesi, kad agresyvūs kaimynai nesugrįžtų ir nenuskriaustų jų pačių, Tomas su Maryte namo duris iš lauko užrakino pakabinama spyna, o patys atgal į vidų sulipo per iš anksto pravertą langą. Dėl Smičkos jie per daug nesijaudino, nes manė, kad blogiausiu atveju Antanas jį primuš ir paleis.
Kitą rytą Tomas išskubėjo talkon į mėšlavėžį, o apie tėvo žūti sužinojo tik iš jį suradusių ir nužudytojo lavoną atpažinti nusigabenusių policijos pareigūnų.
Paskutinės Smičkos kelionės nuo Obelninkų iki Papėčių detales dabar po kruopelytę dėlioja teisėsaugininkai, tačiau tai buvo tikrai nepramoginis pasivažinėjimas. Apkaltintąjį dešros vagyste baudėjai nusivežė į mišką ir kankino tikrai inkvizitoriškais metodais. Nelaimėlis buvo mušamas ir spardomas, jam buvo sulaužyta ranka ir stuburas, nudegintas rankos pirštas. Sužvėrėję užpuolikai šokinėdami ant jo sulaužė šonkaulius bei dubens kaulus (ant pilvo ir krūtinės net liko guminių ilgaaulių padų atspaudai). Vėliau mirtimi besivaduojantis Smička buvo nuvežtas į Papėčių kaime gyvenančių brolių Antano bei Valdo namus, čia smurtininkai pratęsė išgertuves. Tada A. Balevičius ir E. Konovalovas iš Mariakiuko atėmė automobilio raktelius, pasiėmė jo mobilųjį telefoną ir automobilyje buvusį benzinį pjūklą.
Ar apiplėštasis tikrai buvo verčiamas prisimti kaltę už Juozo sužalojimą, paaiškės ikiteisminio tyrimo metu, tačiau paryčiais pas kaimynę su įspūdinga šviežia kraujosrūva paakyje atbėgęs, tik jį gerai pažįstantiems suprantama kalba bendraujantis Vytautas prašė paskambinti į policiją bei pranešti, kad iš jo atėmė "bylą" ir "varną". Moteris teigė ne iš karto supratusi, kad kaimynas kalbą apie mobilųjį telefoną ir benzininį pjūklą, tačiau į Simno policijos nuovadą paskambino.
O tuo metu į kitame kaimo gale gyvenančios kaimynės duris pasibeldė Valdas Packevičius ir pasiguodė, kad jų namuose su broliu Antanu "uliojusi" kompanija jį taip pat bandė sumušti. Jis pabėgo, o sugrįžęs tamsoje suklupo ant kažkieno kūno. Pradžioje Valdas neva pamanė, kad tai jo brolis, tačiau atvertęs sukruvintą kūną įsitikino, kad tai - Juozas Stočkūnas. Kitų atvykėlių namuose jau nebebuvo, tačiau kai kas iš Papėčių gyventojų vėliau tikino, kad tą naktį sulaukė neblaivios porelės, ketinusios trumpam pasiskolinti arklį su vežimu bei kastuvą. Spėliojama, kad taip įtariamieji norėjo atsikratyti nužudytojo kūno, tačiau vežimo negavę savo užmačių atsisakė. Apylinkės inspektoriui prisiskambinęs Valdas sakė, kad Smička tebėra komos būsenos, bet atskubėję teisėsaugininkai nelaimėlio kūną rado jau sustingusį.
Pareigūnai jau kitą dieną nustatė įtariamuosius ir sulaikė Antaną Balevičių bei Evaldą Konovalovą, tačiau Valdas Packevičius ir jo brolis, anot kaimynų, vis dar vengia nakvoti savo namuose. Teismas A. Balevičių ir E. Konovalovą leido suimti dešimčiai parų, o tyrėjai neabejoja, kad vėliau šis terminas bus pratęstas.
