Artėjant referendumui dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą, vis neramesnius sapnus sapnuoja mūsų valdininkai ir politikai. Jie ima abejoti, kad esant dabartinei įstatymo redakcijai gali nepasisekti surinkti už stojimą į Europos Sąjungą reikalingų balsų skaičiaus. Pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymą, tam, kad referendumas būtų laikomas įvykęs, reikia, jog jame dalyvautų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių. Tam, kad referendumo sprendimas būtų priimtas, reikia, jog "už stojimą į ES" balsuotų ne mažiau kaip trečdalis visų į rinkėjų sąrašus įrašytų žmonių. Daugiau kaip 900 000 rinkėjų turi pasakyti "taip". Šiuo metu įvairiose apklausose apie 67 procentai tautiečių pasisako už stojimą į ES, bet žinant, kad lietuvaičiai sociologams dažnai sako netiesą, o eiti į balsavimo apylinkes irgi neskuba, sunerimti yra dėl ko. Tuo labiau kad iš 8 Lietuvoje įvykusių referendumų tik trijų nuostatos buvo priimtos. Ir tai įvyko 1991 - 1992 metais. Visi vėliau vykę referendumai buvo pralaimėti, o žmonių aktyvumas dalyvaujant irgi vis mažėja. Ir net tokiame visiems aktualiame referendume kaip indėlių kompensavimas dalyvavo tik 52,46 procento rinkėjų. Nepaisant teigiamų prognozių ir apklausų rezultatų, ne vienas referendumas buvo pralaimėtas ir kitose Europos šalyse: Airijoje - dėl pritarimo Nicos sutarčiai, Danijoje - dėl euro įvedimo, Norvegijoje - net du kartus dėl stojimo į ES ir kt.
Tad ir Lietuvos politikai, bijodami pralaimėjimo, buvo prakalbę net apie tai, kad referendumui būtų suteiktas konsultacinis pobūdis. Žodžiu norėta atimti iš tautos teisę apsispręsti. Tie norai, tiesa, kuklesni, ir yra dabar. Jau užregistruotos įstatymo pataisos dėl referendumo normų koregavimo, planuojama referendumą rengti net dvi dienas. Tai daroma dėl to, kad, pasak Europos komiteto vadovo Petro Auštrevičiaus, Lietuvoje referendumui keliami reikalavimai, palyginti su kitomis ES narystės siekiančiomis šalimis, yra patys didžiausi. Jo ir kitų politikų nuomone, šiam išskirtiniam referendumui reikalingas ir atskiras įstatymas. "Kodėl mes turime būti šventesni už kitus?" - susitikime su žurnalistais retoriškai klausė Petras Auštrevičius. Ir ponas Petras, ir kiti politikai bijo, kad euroskeptikams per referendumą gali pritarti tie, kurie pasisako ne tiek prieš ES, kiek prieš blogą gyvenimą, prieš valdininkų armiją. O tas gyvenimas, nepaisant Vilniaus tvirtinimo, kad gerėja, iš tikro negerėja, nors tu ką. Juk Lietuva - tai ne vien Vilnius. Yra ir provincija, kurios balsų ir prireikė Vilniuje, bet kuri atkakliai tvirtina, kad tarybiniais laikais buvo daug geriau gyventi nei dabar. Ir "Akistatoje" parašius, kad gyvenimas dabar geresnis, sulaukėme šimtų laiškų, kuriuose žmonės vardijo ir vardijo tarybinio gyvenimo pranašumus. Pigūs butai, kuras, elektra, visuomeninis transportas, nemokamas gydymas, sanatorijos, o svarbiausia - darbas. Viso to neliko, tad žmonės ir piktinasi. Ir ne tik "Akistatos" skaitytojai. Štai "Fronto" laidoje A. Valinskui patiekus klausimą, kada buvo gyventi geriau beveik vienbalsiai buvo pasakyta, kad tarybiniais metais.
Tad ir valdininkams, užuot keitus referendumo įstatymą ar skyrus milijonus litų agitacijai, reikėtų daryti viską, kad šie ir kiti iš visokių fondų gauti pinigai bent kiek pagerintų žmonių gyvenimą. Dabar kaimo žmogui, girdinčiam apie gaunamus milijonus, darosi pikta, nes jis tų pinigų nemato. Jis tik girdi, kad Europos Sąjunga jau pradėjo tarnautojų ir specialistų paieškas Lietuvoje. Tie, kuriems pavyks laimėti konkursus, išvažiuos į Briuselį ir ten uždirbs dar bent keturis kartus daugiau nei dabar uždirba Vilniuje. Iš Lietuvos bus priimtas 241 valdininkas. Išvažiuos patys geriausieji. Išvažiuos ne tik jie, bet ir dar visas būrys pagalbininkų, vertėjų. Žodžiu, kai kam pasiseks dar prieš referendumą.
Bandymų sužlugdyti ES plėtrą praėjusią savaitę būta ir iš senųjų ES narių pusės. Prancūzijos lyderis Ž. Širakas kartu su Vokietijos ir Belgijos vadais ne tik blokavo NATO paramą Turkijai galimos Irako agresijos atveju, bet ir smarkiai išbarė stojančias į Europos Sąjungą valstybes už tai, kad jos palaikė JAV. Ž. Širakas sakė, kad "jos praleido gerą progą patylėti", ir priminė, kad kiekvienoje iš penkiolikos dabartinių ES narių turi vykti referendumai, kuriuose turi būti pritarta plėtrai. Jei bent viena šalis neratifikuos susitarimo, visas procesas sustos. Paryžiaus gąsdinimas nėra koks nors spontaniškas - apie tai šioje šalyje kalbama vis dažniau. Prancūzai visą laiką prieštarauja JAV politikai, todėl šalys, atvirai pataikaujančios amerikiečiams, tampa nemylimos prancūzų. O Lietuva JAV pataikavo visais laikais. Ir ryšiai su Amerika yra daug stipresni nei su Prancūzija ar Vokietija. Nuo seniausių laikų lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir visokiais riteriais, bet niekada nėra susipykę su JAV. Ir uždarbiauti dauguma lietuvių, kai tik galėjo, vykdavo ne į senąjį žemyną, bet už Atlanto.