Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
Ko gero, nėra dienos, kad policijos suvestinėse nebūtų užregistruotas įvykis dėl smurtaujančių paauglių.
Štai Alytuje paaugliai apipylė degiu skysčiu šalia vieno namo laiptinės gulintį žmogų ir padegė. Kaimynai ugnį uždesino, deja, jau buvo per vėlu - sudegė net vyriškio, vienintelio šeimos maitintojo, batų raišteliai. Žmogus ligoninėje mirė.
Kaune penkiolikmetis su keturiolikmečiu bendraamžiui surengė egzekuciją. Dar dieną draugiškai bendravę, dalijęsi mobiliuoju telefonu, vakare tą patį draugą mušė, spardė tyčiojosi. Išrengę ir apšlapinę įmetė į Nerį. Savo "žygdarbiu" pasigyrė draugams - tai ir išgelbėjo auką. Vaikinas buvo išgabentas į Kauno klinikas, ilgai gydytas, atlikta ne vien operacija. Nuo mirties moksleivis išgelbėtas, tačiau liko neįgalus.
Panevėžyje negyvai vos ne viduryje dienos negyvai užspardytas praeivis - nes nedavė pinigų.
Šiauliuose "pasižymėjo" merginos. Šio miesto parke dvi 16 metų merginos pagaliu daužė, spardė, tampė už plaukų ir visaip tyčiojosi iš penkiolikmetės. Mat nutarė, kad pastaroji jas apkalbėjo.
Kelmėje taip pat nepilnametės merginos dėl atseit neparankių joms liudijimų pareigūnams (mat viena jau pakliuvusi į policijos akiratį) suorganizavo egzekuciją savo bendraamžei. Nukentėjelė buvo sunkiai sužalota, patyrė ir psichologinį smurtą.
Tokių smurto išpuolių sąrašą galima tęsti ir tęsti. Ir kuo toliau, tuo nusikaltimai rafinuotesni, žiauresni. Įvairios tarnybos, užsiimančios jau patekusių į policijos akiratį nepilnamečių auklėjimu, priežiūra, tvirtina darančios viską, ką gali, kad mažųjų nusikaltėlių gretos retėtų. Tačiau iš šalies kartais atrodo, kad tai kova su vėjo malūnais.
Bausti reikia nelaisve
Priminsime, jog pagal šalies įstatymus maksimali nepilnamečiams numatyta bausmė - 10 metų. Tačiau nukentėjusių vaikų tėvai gūžčioja pečiais - ar kada girdėjote, kad nepilnametis gautų tokią bausmę? "Ką reikia padaryti dar baisesnio, kad nepilnametis atsidurtų už grotų bent 5 - 6 metams?" - retoriškai klausė Alytuje sudeginto vyriškio artimieji. - Blogiausia, kad įstatymai gina tik mažuosius nusikaltėlius, o auka ir jos artimieji lieka "ant ledo".
Iš tikrųjų, visuotinė nuostata tokia: jei nepilnametis tik vagia, plėšia, na, dar nesmarkiai primuša, tai jis realios bausmės ir negauna. Paprastai teisėjas būna mielaširdingas ir skiria tik lygtinę bausmę. Ir taip atsitinka ne tik pirmą kartą nusikaltus. Jaunuoliai patenka į pataisos namus tik trečią ar net ketvirtą kartą sėdę į teisiamųjų suolą. Teko kalbėtis su jau atliekančiais bausmę nepilnamečiais.
Klaipėdiškis Mantas (18 m.), už vagystes ir plėšimus nuteistas 3 metams nelaisvės, į laisvę turėtų išeiti anksčiau laiko, dar šią vasarą. Jis tikrai negalėjęs skųstis gyvenimu. Tėvai jį lepino ir davė viską, ko tik jis norėjo. Bet vaikinukas nuo 8 metų ėmė vagiliauti. Sako, tai buvo tarsi hobis, "adrenalino poreikis". Tėvai apie tokį sūnaus "hobį" nežinojo, kol jis įkliuvo. Mat pavogtus daiktus Mantas tuoj pat realizuodavo draugams ir visai nepažįstamiems. Pataisos namuose atsidūrė tik po 3 lygtinių teistumų. "Na, nuteisdavo, na, reikėdavo registruotis Pataisos inspekcijoje, niekur nevažiuoti, - pasakoja Mantas, - na ir kas? Jūs manote, kad tų inspekcijų darbuotojai gali sutikrinti visus?.. Visada buvo galima taip susitvarkyti, kad darytum, ką nori ir kada nori. Jei būtų bent po antro karto, kai nusikaltau, pritaikę kokias nors realias sankcijas - būtų davę arešto kokį porą mėnesių, tai nebūtų reikėję porą metų pataisos namuose praleisti". Mantas sako, kad lygtinis nuteisimas neturi jokios įtakos - nuteistasis vis tiek lieka laisvėje, o tie visokie apribojimai didelių kliūčių toliau elgtis kaip nori nesudaro.
Ukmergiškis Tomas (17 m.) 5 metams nuteistas už žmogžudystę, į namus turėtų grįžti taip pat šią vasarą, atlikęs puse bausmės. Jis sako, kad dabar graužiasi, kad neklausė tėvų. O kalčiausias - alkoholis. " Kai tau 14 - 15, nori būti pats "kiečiausias", - sako Tomas. - Viskas turi būti "krūta": tu turi turėti pinigų, mobiliaką, gražią paną, ir niekas su tavimi negali nepagarbiai elgtis. Ir visi, bandantys pastatyti tave į vietą ar atvesti į protą, tik sukelia pyktį ir agresiją".
Abu vaikinukai teigė, jog didėjantį jų bendraamžių žiaurumą lemia žiaurėjanti kova už būvį. Nes, nepilnamečių nuomone, didėja panieka prasčiau gyvenančiam - esątavo tėvai niekam tikę, jei nesugeba uždirbti "babkių" ir tu pats - "lopas", nes nesugebi nieko "suveikti". O jei nori būti "šustras", tai mokykloje tavęs turi bijoti, turi tau duoti pinigų, o tu būsi "savai chebrai""stogas".
Tėvai - abejingi, mokytojams - nepriklauso
Kalbinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Pataisos inspekcijos, nepilnamečių pataisos namų darbuotojai visi kaip susitarę tvirtino, jog jaunam žmogui griežtinti bausmių nereikia.
- Reikia daugiau dėmesio skirti jaunuolių užimtumui, moralinių vertybių stiprinimui, - teigia Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Guobytė. - Labai svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip pasielgė. Bandyti jam padėti suvokti, kad padarė blogai. Tik tuomet nepilnametis gali keistis, gali stengtis nepažeidinėti įstatymų.
Pašnekovai sutiko, kad smurtaujantys paaugliai žiaurėja ir visi nurodė pagrindinę, jų nuomone, priežastį - nepakankamas tėvų dėmesys, sumaterelėjimas bei mokytojų abejingumas.
- Beveik visi nusikaltę vaikai, - sako Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė, - pagrindine savo įvykdyto nusikaltimo priežastimi įvardija norą turėti pinigų, mobilųjį telefoną, gražų rūbą ar tiesiog pyktį tuos dalykus turinčiam.
Jai pritaria ir Rasa Guobytė. Jos manymu, didelis tėvų užimtumas, dėmesio ir kontrolės stoka išgena vaiką į gatvę. Arba atvirkščiai - visiškas tėvų nesugebėjimas susirasti darbą, kai vieninteliu pragyvenimo šaltiniu tampa pašalpos ar atsitiktiniai darbai. Tokie žmonės gyvena tik šia diena ir savo gyvenimo palengvinimui leidžia vaikams daryti, kas tik jiems šauna į galvą. Tokie tėvai nemato nieko bloga, kad jų vaikas per dienas šlaistosi nežinia kur, nelanko mokyklos, bendrauja irgi nežinia su kuo, geria ar vartoja narkotikus.
Apie 90 procentų nusikaltusių, nuteistų ir jau patekusių į Pataisos namus nepilnamečių laisvėje yra bandę narkotikus, maždaug tiek pat nuteistų - nusikalto būdami girti. Įdomiausia, kad dalis tėvų, kai jų vaikas nusikalsta ir pakliūva į pareigūnų rankas, dievagojasi jį buvus nepaprastai paslaugų ir gerą, tiesiog negalėjusį net musės užmušti... Tai iš kur toks vaikų žiaurumas ?
Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos R. Guobytės nuomone, vaikų agresija didėja dėl daugelio priežasčių.Visų pirma, kai tėvai pagaliau "praregi", kad jų atžala netinkamai elgiasi, patys griebiasi smurto. O smurtas paprastai išprovokuoja smurtą.
Labai didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizija. Dažniausiai pagrindinės laidų temos - smurtas, prievarta, žiaurumas. Keliamos ir vertinamos tik materialinės vertybės, užmirštamos moralinės.
Mokyklose, R. Guobytės nuomone, dabar taip pat nebėra jokių taisyklių, jaunuoliai rengiasi kaip nori, pamokų metu kalba mobiliaisiais arba rašo žinutes, nedalyvauja užklasinėje veikloje. Lankantis mokyklose dažnai šokiruoja moksleivių išvaizda - ryškus makijažas, ekstravagantiška apranga. Visiška nepagarba mokytojams, sumaištis pertraukų metu, keismai ir dviprasmybės.
Apie jaunuolį, nelankantį mokyklos, mokytojas dažnai net nesivargina perspėti tėvus, o ką jau kalbėti, jei moksleivis netinkamai elgiasi ar bendrauja su įtartinos reputacijos draugais. Laiku informavus tėvus, būtų galima išvengti daugelio problemų.
Nedirba ir kitos institucijos
Šiuo metu Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose kali 118 nepilnamečių, 68 tardymo izoliatoriuje laukia teismo (tarp jų - 6 mergaitės). Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaitė tvirtina, kad čia patenkantys vaikai dažnai nežino ir nesupranta, kad galima laikytis režimo, kad galima planuoti savo darbus, įgyvendinti savo norus ir svajones civilizuotai. "Atrodo, kad jie pas mus ateina iš džiunglių, kur negalioja jokie įstatymai, jokios normos, - pasakoja N. Gudėnaitė. - Dažnas jų nepatyrė nei motinos, nei tėvo meilės. Mūsų darbuotojai čia stengiasi jiems įdiegti bent elementariausią supratimą apie įvairias gyvenimo sritis, kiek įmanoma jiems atstoti šeimą". Beje, ES duomenimis, pagal mergaičių žiaurumą Lietuvą užimą II-ją "prizinę" vietą po Čekijos.
Pavaduotoja dideles viltis deda į šalia pataisos namų statomą Vaikų reabilitacijos centrą, kur galės gyventi nuteisti nepilnamečiai, likus 3 mėnesiams iki išėjimo į laisvę. Čia jie gyvens savarankiškai, galės susitikti su įvairių institucijų darbuotojais, būsimais darbdaviais ir pan.
Dabartiniu metu, N. Gudėnaitės nuomone, nepakankamai dirba įvairūs vaiko užimtumo, dienos centrai. Net ir Pataisos inspekcijos padaliniai regionuose kartais abejingai žiūri į nepilnamečius, išeinančius į laisvę, nors juos sukontroliuoti tikrai įmanoma. Pavyzdžiui, per metus iš Anykščių ar Ukmergės atvežami kokie 3 - 5 nusikaltę vaikai. Deja, niekas neatvažiuoja ir nepasidomi, kur tie vaikai atlikę bausmę dėsis, ar laukia jų tėvai, kokie jų planai.
"Negailėkim investuoti į tą jauną žmogų, kad netektų jo visą gyvenimą laikyti už grotų, - sako N. Gudėnaitė. - Dabar mūsų įstaigos žmonės tikrai nuveikia didelį darbą, kol tam dar nesusitupėjusiam žmogui padeda susivokti, ko jis nori, ką gali, kaip visuomenėje dera elgtis, kad būtum priimtas. Tačiau bausmei pasibaigus, mūsų įgaliojimai irgi pasibaigia. Tad reikia, kad visos kitos institucijos bausmę atlikusiam nepilnamečiui ištiestų pagalbos ranką".
