Įtariamas nepilnametis kelia problemą
Irena ZUBRICKIENĖ
- Mamos neturiu jau kelerius metus - po jos mirties gyvenu tik su tėčiu, kuris labai užimtas darbe, todėl pasijutau atsidūręs aklavietėje: policijoje esu kaltinamas tuo, ko nepadariau, ir man grasinama teismu bei bausme arba liepiama atlyginti nukentėjusiems žmonės žalą - apie tūkstantį litų. Ką man daryti?! - redakcijos pagalbos kreipėsi nepilnametis marijampolietis Robertas (17 m.).
Lemtingos Joninės Liudvinave
Anot Roberto, viskas prasidėjo birželio pabaigoje. Tądien jis su keliais draugais nuvyko į netoli nuo Marijampolės esantį Liudvinavo miestelį, kur buvo švenčiamos Joninės. Po linksmybių draugai patraukė pėsčiomis į Marijampolę, o Robertas liko nakvoti Liudvinave pas savo draugę. Po geros savaitės Marijampolės policijoje atsirado tos draugės tėvų pareiškimas apie vagystę: žmonės nurodė, kad trečią rytą po Joninių į jų namus kažkas įsibrovė per langą ir iš kambario pavogė bemaž 1 000 litų vertės muzikinį centrą "AIWA".
- Žmonės apkaltino mane, nes prieš kelias paras pas juos nakvojau - esą ir pats mačiau, kur kas yra, ir draugams galėjau papasakoti, - sakė Robertas. - O aš to centro tikrai nevogiau. Ir nežinau, kas tai padarė. Maniau, tuo viskas ir pasibaigs - policininkai išsiaiškins tiesą ir manęs nebeįtarinės.
Kaltina policiją "spaudimu"
Robertas "Akistatai" skundėsi, kad nuo pat pirmųjų minučių, kai teko bendrauti su policijos pareigūnais, jis jautėsi esąs "spaudžiamas" ir gąsdinamas. Kriminalistų kabinete, anot Roberto, jis buvo verčiamas esą neišsisukinėti ir prisipažinti - antraip nuleisią į "gaidyną" (areštinės kamerą, kurioje uždaryti netradicinės seksualinės orientacijos piliečiai, patekę į teisėsaugininkų akiratį). Roberto teigimu, kurį laiką jis klausėsi visų grasinimų ir manė, jog tai tik žodžiai, bet kai trumpam buvo nuvestas į sulaikytųjų uždarą patalpą policijoje, kur pareigūnai iš jo paėmė mobilųjį telefoną, liepė išsiverti batų raištelius ir panašiai, greitai palūžo... Nors visus kartus Robertas buvo apklausinėjamas vienas, tyrėjo kabinete apklausiant jį įtariamuoju, buvo pakviesta ir gynėja. Roberto teigimu, su surinkta medžiaga susipažinusi ir su tyrėju pasikalbėjusi gynėja pradėjo savo ginamąjį įkalbinėti, kad jis prisipažintų - tuomet ir pačiam būsią gerai.
- Nelaukiau, kad mane nuleis į tą "gaidyną" ar sumuš, norėjau kuo greičiau išeiti iš policijos, todėl ir pasirašiau tą prisipažinimą, - sakė Robertas. - Maniau, vėliau ką nors sugalvosiu.
Į teismą nenori, pinigų neturi
Kai Robertas prisipažino (jeigu juo tikėtume - be kaltės, iš baimės) pavogęs muzikinį centrą, tyrėjas paaugliui paaiškino, kad teismo bausmės galima išvengti - reikia tik oficialiai susitaikyti su nukentėjusiais asmenimis. Tai reiškia - jų atsiprašyti ir atlyginti žalą. Tėvo išlaikomas nepilnametis moksleivis suprato: tūkstantis litų iš dangaus nenukris, o jo tėvas - ne koks nors turtingas verslininkas. Nenorėdamas, baimindamasis teismo ir negalėdamas atlyginti žalos Robertas, anot paties, pasijuto gyvenimo aklavietėje. Jam beliko vienas kelias - paneigti jau pasirašytą prisipažinimą ir kažkaip tai įrodyti. Tačiau juk tai - ne smėlio dėžės žaidimas, kai vieną pilį nugriovus tuoj galima pastatyti kitą...
- Pirmą kartą atsidūriau policijoje, todėl ir nežinojau, kaip geriausiai elgtis, - korespondentei teisinosi Robertas ir vis primindavo, kad reikia dar džiaugtis, jog pareigūnai jo nesumušė - esą tik psichologiškai palaužė. - Tėtis į policiją dėl mano reikalų neis tol, kol negaus šaukimo - jis dirba autobuso vairuotoju ir kasdien yra labai užimtas. Kur man kreiptis?..
Kas išaiškins tiesą?
Marijampolės policijos Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresnysis tyrėjas Linas Ruseckas, kuris tiria minėto muzikinio centro vagystę, labai nustebo, kad Robertas ieško "kitokios teisybės", kai pats oficialiai prisipažino. Tyrėjui nežinomi jokie faktai apie paauglio "spaudimą" policijoje, tačiau patikino, kad Roberto prisipažinimas - ne vienintelis įrodymas, jog vaikinukas kaltas. Esą jeigu Robertas nesugebės susitaikyti su nukentėjusiais asmenimis, tada jo laukia teismas ir bausmė. Paklaustas, kodėl nė karto nekvietė kaltinamo nepilnamečio tėvo, kad šis papasakotų apie sūnų ir jo laisvalaikį bei užimtumą, pats sužinotų apie sūnaus problemas policijoje, galiausiai - išgirstų, kad virš sūnaus galvos kybo tūkstantinė skola, tyrėjas L. Ruseckas patikino dar kviesiantis.
Atrodo, dabar vienintelis kelias policijoje, švelniai tariant, sutrikdytam Robertui - kreiptis į prokuratūrą. Skundą gavę prokurorai be problemų susipažins su surinkta tyrimo medžiaga ir supras, ar Robertas tikrai nekaltas, ar užtarimo ieško tik meluodamas, nes užspeistas į kampą.
Problemų sumažėtų pataisius kodeksą?
Vargu ar būtume viešinę Roberto problemas, jeigu pakalbinti vaikų teises ginantys specialistai būtų ranka numoję ir teigę, kad šis atvejis - retas ir išsprendžiamas. Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojų teigimu, aštri takoskyra tarp policijos akiratyje atsidūrusių nepilnamečių ir kriminalistų, kurie pirmieji "čiupinėja" įtariamus asmenis, - sena ir labai dažna problema. VTAS specialistai neretai apipilami nepilnamečių vaikų tėvų skundais, kad jų atžalos policijoje buvo sumuštos, priverstos prisipažinti. Buvę ir tebebūna nemažai atvejų, kai apie policijoje patirtą smurtą, neva išgaunant norimus parodymus, kaltinami nepilnamečiai prabyla tik teisme, kai bylos jau nagrinėjamos. Tada keičiami parodymai, vilkinamas teismo procesas, trukdomas ir pačių policininkų darbas. Karčios tokių atvejų patirties turintys Marijampolės VTAS darbuotojai linkę manyti, kad teisėsaugininkų akiratin patekę nepilnamečiai, vos peržengę policijos patalpų slenkstį, turėtų tyliai ir nejudinami laukti, kol pirmutinio jų ir kriminalistų pokalbio atvyktų klausytis sulaikytųjų tėvai ar pedagogas, ar VTAS darbuotojas. Tada nepilnamečiai prarastų galimybę melagingai kaltinti pareigūnus bet kokiu smurtu, o kriminalistams (jie labiausiai peikiami už neišaiškintus nusikaltimus) esą "neniežtėtų rankos kirsti".
- Tokią griežtą tvarką nustatytų tik dabar galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos, - sakė keli kalbinti Marijampolės policijos komisariato tyrėjai, nesusiję su Roberto problemomis, bet dažnai dirbantys su įtariamais nepilnamečiais. - Šiuo metu nepilnamečių įtariamųjų apklausose nebūtinas tėvų ar pedagogų dalyvavimas - kaip skelbiama BPK, "gali būti kviečiamas", "turi teisę dalyvauti". Būtinas tik advokatas. Nurodžius nuo pirmos minutės policijoje nepilnamečius klausinėti tik dalyvaujant suaugusiems asmenims - jų atstovams, melagingų skundų tikrai sumažėtų, tačiau policijos darbas būtų suvaržytas ir neefektyvus. Juk neretai atlėkusios motinos tiesiog drumsčia mūsų darbą - ragina sūnus nekalbėti, rėkauja, o jų vaikai, net ir būdami kalti, įgauna saugumo, užuovėjos jausmą ir auginasi "ragus". Be to, ten, kur nereikia, nutekėtų iki teismo slepiama informacija - išaiškintume mažiau nusikaltimų ir nusikaltėlių. Antra vertus, tie patys VTAS darbuotojai prakeiktų jų siūlomą tvarką, nes nespėtų bėgioti po policijas - juk dažniausiai nusikalsta nepilnamečiai, kuriais nesidomi nei jų tėvai, nei pedagogai, taigi jų neprisišauktume.
Beje, pernai gegužę įsigaliojus naujam BPK, iš pradžių buvo siekiama kuo daugiau apsaugoti nepilnamečius, susidūrusius su teisėsauga - pas ikiteisminio tyrimo teisėją kartu su nepilnamečiu turėjo eiti bene penkių suaugusiųjų "palyda" - prokuroras, pedagogas, psichologas... Teisėsaugininkai tuoj pajuto, kad tokia tvarka - tik daugybės žmonių darbo laiko švaistymas, todėl nustatytoji tvarka greitai buvo atšaukta net nespėjusi įsilinguoti.
- Aptartos problemos išeitis yra viena - nepilnametis turi siekti mokslų ir ruoštis savarankiškam gyvenimui, o ne bastytis su įtartinomis kompanijomis. Turi nakvoti namuose ir vengti neaiškių draugijų. Galiausiai - visur ir visada turi kalbėti tik tiesą, tada neatsidurs problemų rate, - motiniškų patarimų nepilnamečiams negailėjo nemenką darbo patirtį turinti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Elvyra Jokubauskienė.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Mamos neturintis Robertas, patekęs į bėdą, gimdytojos labai pasigedo...
