Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vienas paskui kitą vykdomi žiaurūs nusikaltimai rodo, jog vis daugiau paauglių absoliučiai nepaiso nustatytų normų ir nejaučia net menkiausios atsakomybės už savo veiksmus. Jų nebaugina niekas - nei pasmerkimas, nei priekaištai, nei tėvų bausmės, galiausiai - net ir pataisos namai su piktais prižiūrėtojais...
"Namų darbai" - tarsi žaidimai
Štai pastaruoju metu Kaune vos ne kas savaitę sulaikomi bent keli 14-16 metų paaugliai, iš bendraamžių atiminėjantys mobiliuosius telefonus. Visai neseniai už grotų pakliuvo net keturi vienos vidurinės mokyklos tos pačios klasės moksleiviai: Kęstas S. (15 m.), šešiolikmečiai Andrius A. bei Rolandas G. ir metais vyresnis Nerijus S. Šešiolikmečiai įtariami apiplėšę vieno moksleivio tėvų butą, o jo "kolegos" - padėję organizuoti vagystę iš klasės draugės tėvų namų. Sulaikyti dėl vieno nusikaltimo, įtariamieji prisipažino įvykdę ir kitą... Praėjusią savaitę Kaune sulaikyti keli 7-9 klasių moksleiviai, įtariami pavogę automobilį. Pastarųjų žodžiais, tik išvykai pasiskolinta transporto priemone trys jaunuoliai susiruošė žvejybon į Kėdainių rajoną, tačiau netrukus visi iškylautojai buvo sulaikyti pačiame Kauno rajono pakraštyje esančio Pakapių kaimo ribose. Paaiškėjo, jog "Ford Fiesta" buvo pavogta iš Kaune, Aušros gatvėje, esančio namo kiemo. Vis dėlto tokie paauglių "namų darbai" atrodo tarsi žaidimai, palyginti su kitų bendraamžių itin žiauriais nusikaltimais.
Lipnios žudikų etiketės
Neseniai paaiškėjo kraupus susidorojimas su bendraamžiu, gyvenusiu Lentvaryje (Trakų r.). Apie tai rašėme "Akistatos" 45-ajame numeryje. Vienas po kito buvo sulaikyti keturi Lentvario gyventojai, iš kurių tiktai vienas neseniai tapęs pilnamečiu. Jie įtariami nužudę bendraamžį dėl maždaug šimto litų tariamos skolos. Tariamos todėl, kad iš tiesų nužudytasis nebuvo skolingas, o prievartaujamas mokėti pinigus... Mušdami auką įtariamieji pasižymėjo ypatingu žiaurumu...
Dar vienas susidorojimo su bendraamžiais pavyzdys - ankstyvą šių metų pavasarį Kaune įvykdyta dviguba žmogžudystė. Ankstyvą rytmetį Karaliaus Mindaugo prospekto požeminėje perėjoje buvo rastas paauglio Mindaugo S. kūnas. Teismo ekspertai nustatė, jog vaikinukas mirė staiga nukraujavęs, mat jam buvo perpjauta vena ir miego arterija. Kelios dienos prieš šį įvykį buvo paslaptingai dingęs kitas tos pačios mokyklos devintokas Audrius R. Abu vaikinukai gyveno kaimyniniuose namuose, tačiau artimiau nebendravo. Vis dėlto pareigūnai gana greitai užčiuopė šių susijusių dviejų nusikaltimų kamuolio siūlo galą. Pagrindiniu įtariamuoju tapo Vytautas Apolianskas, prieš ketverius metus mokęsis toje pačioje P. Vileišio mokykloje, bei tos pačios mokyklos vienuoliktokas Laurynas S. Jiedu buvo sulaikyti vienu metu. Gavę tam tikrų duomenų, apleistuose Josvainių bei Kėdainių gatvių fortuose teisėsaugininkai surado ir stipriai apdegusius antrosios aukos palaikus. Atrodo, vaikinukas pirmiausia buvo pasmaugtas, o vėliau apipiltas benzinu ir padegtas.
Statistikos duomenimis, nepilnamečiai kasmet įvykdo apie 13-14 procentų visų nusikaltimų. Didžioji dauguma nusikaltėlių - vaikinai (merginos sudaro tik šiek tiek daugiau nei 5 procentus). Dauguma nepilnamečių nusikaltimų yra turtiniai - vagystės, plėšimai, turto prievartavimai. Nors palyginti retai jie sugeba įgyti jaunojo žudiko, žagintojo bei kitokias etiketes, tačiau, kaip rodo pavyzdžiai, pastaruoju metu tokių kraupių nusikaltimų žymiai padaugėjo. Na, o dažniausiai paaugliai nukenčia nuo plėšimų, neretai patiria seksualinę prievartą. Tyrimai rodo, jog kas trečias moksleivis bent kartą gyvenime yra patyręs smurtą. Deja, ne visi nukentėjėliai apie tai drįsta garsiai prabilti ar pasiskųsti pareigūnams. Taigi drąsiai galima teigti, jog nuskriaustų nepilnamečių yra žymiai daugiau nei skelbia oficiali statistika. Kaip jau žinoma, daugiausia paauglių nukenčia tamsiuoju paros metu, vakarais.
Aukų sąrašuose - suaugusieji
Agresyvūs nepilnamečiai nesigaili ne tik savo bendraamžių, bet ir nesibodi pakelti ranką prieš žymiai vyresnius, į tėvus ar net senelius tinkančius žmones. Štai ankstyvą pavasarį Kauno rajoną sudrebino šaltakraujiška žmogžudystė. Vieną šeštadienio rytą atsitiktinai užėjęs į Sitkūnuose gyvenusios motinos Janinos namus, sūnus savo gimdytoją rado gulinčią virtuvėje ant grindų be gyvybės ženklų. Kartu su moterimi gyvenę du jos sūnūs taip pat aptikti sužaloti skirtinguose kambariuose. 43 metų Vytautas buvo be sąmonės, o trejais metais vyresnis Romualdas jau buvo atsigavęs, tačiau dar gerai neišsiblaivęs. Sunkią galvos traumą patyręs jaunesnis brolis tą patį rytą buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir paguldytas į Reanimacijos skyrių. Romualdą iškart sulaikė policijos pareigūnai. Iš pradžių manyta, jog būtent jis pakėlė ranką prieš savo motiną ar brolį, tačiau atliekant tyrimą po kurio laiko ėmė aiškėti tikrieji šio žiauraus susidorojimo kaltininkai. Romualdas buvo paleistas į laisvę, o jo vietą užėmė nepilnamečiai...
Minėtą naktį Janinos ir jos sūnų kaimynystėje gyvenantis penkiolikmetis Laimutis S. pasinaudojo "laisvu plotu" (jo motina tuo metu kažkur svečiavosi) ir surengė išgertuves, į svečius pasikvietė ir metais už save vyresnį Muniškių gyventoją Donatą P. Kaip paaiškės vėliau, dviejuose skirtinguose butuose vykusių išgertuvių dalyvių susitikimas baigėsi tragiškai. Abu vaikinukai tapo įtariamaisiais. Minėtų paauglių asmenybės gana "įspūdingos". Tai agresyvūs, girtaujantys, vadinamajai paauglių rizikos grupei priskiriami jaunuoliai, kurių aukomis jau anksčiau buvo tapęs ne vienas bendraamžis. Nuo jų kentėję net mokytojai.
Dar vienas žiauraus nepilnamečių elgesio prieš suaugusiuosius pavyzdys galėtų būti pernykščių Joninių šventės naktį įvykdytas grubus išpuolis prie kelias garbaus amžiaus moteris Karmėlavoje. Tą naktį besiskirstydami šventės dalyviai griovyje ties Vilniaus gatvės daugiabučiais pastebėjo stipriai sumuštą nuogą moterį. Iškart kilo įtarimas, jog ji išžaginta. Įvykio vieton atvykę pareigūnai netoliese aptiko dar vieną panašaus likimo moterį, kuri gulėjo vos už penkių metrų esančiuose krūmuose. Ištiktos komos abi nukentėjėlės buvo išvežtos į Kauno klinikas, joms konstatuotos itin sunkios galvų traumos. Vėliau nustatyta, jog nukentėjėlės - tai septintąją dešimtį einanti motina ir į ketvirtąją dešimtmetį įkopusi jos dukra. Iš šventės, kurioje dalyvavo ir prievartautojai, tą vakarą joms pasiekti savo namų nebuvo lemta. Ypač sunkios būklės buvo vyresnioji moteris, kurios gyvybė ilgą laiką kabojo ant plauko. Tiesa, moteriai pavyko išgyventi, tačiau ji visam gyvenimui liko invalide. Ekspertai patvirtino, jog motina su dukra buvo užpultos, apiplėštos, sumuštos ir išžagintos. Po dešimties parų pareigūnai sulaikė du įtariamuosius - penkiolikmetį Andrejų T. bei ketveriais metais vyresnį jo bendrininką Vladimirą Ruseckį. Šiuo metu bylą jau nagrinėja Kauno apygardos teismas.
Nesubrandintų grūdų duona - neskani
Šiuo metu visi kalba apie nepilnamečių apsaugą, apie tai, jog negalima skelbti nusikaltusių paauglių pavardžių, gyvenamosios vietos bei kitų duomenų, tėvams draudžiama auklėti savo atžalas diržu. Tačiau situacija pastebimai blogėja, nepilnamečių nusikaltimai žiaurėja. Pagrįstai kyla klausimas, ar tokios priemonės padės sudrausminti paauglius? Ar, sekant Europa, neperlenkiama lazda? Galbūt tokiu atveju geriau imti pavyzdį iš JAV, kur kai kuriose valstijose nepilnamečiams numatytos itin griežtos bausmės?
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus Arnoldo Pranevičiaus nuomone, tai joks lazdos perlenkimas. Jei kas nors vaikui davė į kailį, tai dar nereiškia, kad prieš jį vartojamas smurtas. Visa šio klausimo esmė šeimos tarpusavio santykiai. Jeigu sutuoktiniai pagarbiai elgiasi vienas su kitu, vaikams matant nei barasi, nei mušasi, tai net ir griežtesnės auklėjimo priemonės nieko nesugadins (žinoma, nereikėtų vaiką paėmus už kojų trenkti į sieną). Direktoriaus teigimu, vaikas turi suprasti, kad už blogą poelgį gali tekti kentėti, tačiau nesako, kad reikia smurtauti prieš vaikus. Dažniausiai paaugliai nueina klystkeliais, kuomet šeimoje negauna dėmesio ir šilumos. Tada šliejasi prie kitų, bėga į gatvę ir ieško žmonių, kurie tai suteikia. A. Pranevičius mano, jog apie vaikų nusikaltimus nereikėtų rašyti - derėtų daugiau gvildenti šeimos problemas, ieškoti priežasčių... Galų gale jis siūlo pasižiūrėti, ką rodo mūsų televizijos nuo septintos valandos vakaro. Vieni tėvai savo atžaloms draudžia žiūrėti siaubo ir prievartos kupinas laidas, filmus, o kiti tam visiškai abejingi. O tuomet ir stebimės, iš kur vaikai tokie pikti ir žiaurūs. Direktorius ta proga priminė gerą patarlę: "Ką pasėjai, tą ir pjausi"... Todėl ir nereikėtų stebėtis, kad nupjovus nesubrandintus grūdus, iš jų iškepta duona būna neskani...
Panašiai mano ir Seimo narė Birutė Vėsaitė. Ji tikina, jog fizinės bausmės nieko gera neduoda, nes esą tai ir žmogaus teisių, ir orumo pažeidimas (ir vaiko). Parlamentarė įžvelgia didelę problemą, jog tėvai labai mažai laiko praleidžia su vaikais. Jie turi darbą, ilgai dirba (ypač mamos), o pagrindinis auklėjimas vis dėlto vyksta šeimoje. B. Vėsaitės nuomone, buvimas Europoje (dabar priimta maksimali 48 valandų darbo savaitė) teikia tam tikrų perspektyvų, jog tėvai bus grąžinti į šeimą ir vaikams bus skiriama daugiau dėmesio. Pati parlamentarė tikina savo vaiko niekad nebaudžianti ir visai dėl to nesigailinti, nes fizinės bausmės tik dar labiau skatina agresiją...
Be teisių, yra ir pareigos
- Pastaruoju metu šnekame tiktai apie vaikų teises, o apie jų pareigas beveik neužsimename, - žymiai kritiškiau šią problemą vertina Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. - O pirmiausia gi turi būti akcentuojama pareiga. Kiekviena šeima vaikų auklėjimo problemas sprendžia savaip - vieni griežčiau, kiti - švelniau. Aišku, reikia vengti ir smurto, ir šiurkštumo, nes nuo to dažniausiai ir prasideda visi paauglių elgesio nukrypimai...
G. Jankus įsitikinęs, jog drausti įvairias, kad ir moralines, taip pat ir griežtesnes baudas yra netoliaregiška pozicija, nes su tokiais paaugliais jau negalima susikalbėti. Iki teismo sprendimo nusikaltusių nepilnamečių pavardžių skelbti gal ir nereikėtų, tačiau, departamento direktorius nuomone, apie tai reikėtų kalbėti visu balsu ir aiškinti bei visus informuoti. Nes visa tai nutylėdami tarsi užmerktume akis, tarsi leistume suprasti, jog nieko nevyksta. Iš tiesų, kokios gi teisės pažeidžiamos? Juk nepilnamečiai pažeidinėja kitų - savo bendraamžių arba kaimynų, senukų - teises... Tad kokia tuomet nukentėjusiųjų, aukų pozicija, kas juos gina?..
