Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Trys kauniečiai - šešiolikmečiai Liutauras Juozapavičius ir Evaldas Miliauskas bei metais vyresnis Donatas Piliponis - troško geresnio ir linksmesnio gyvenimo. Vieną dieną Liutauras pasiūlė savo draugams "pasidaryti pinigų". Jis gerai pažinojo medinio namo, kuriame gyveno teta, pirmajame aukšte įsikūrusį Joną Vindžiulį (68 m.). Vyriškis garsėjo kaip puikus stalius, dažnai žmonėms ką nors suremontuodavo, dėl to, pašaliečių akimis, turėjo daug pinigų. Kad kaimynas iš tiesų turtingas, manė ir Liutauras, mat teta, kai prireikdavo, skolindavosi iš jo pinigų. Dėl to vaikinukas ir pasiūlė draugams apiplėšti vienišių.
Liutauras iš motinos pėdkelnių sau ir draugams padarė kaukes, iš brolio žaislų lentynos "pasiskolino" žaislinį pistoletą, beje, labai panašų į tikrą šaunamąjį ginklą. Sulaukę tamsos, vaikinai pasibeldė į J. Vindžiulio buto duris. Sugriuvę vidun, kaukėtieji smogė senukui keletą smūgių į galvą ir įrėmę į smilkinį pistoletą pradėjo reikalauti pinigų. Šiek tiek atsitokėjęs J. Vindžiulis bandė aiškinti pinigų neturįs, visus paskolinęs, tačiau agresyviai nusiteikę neprašyti svečiai jo žodžiais tikėti nebuvo linkę, todėl ėmė gąsdinti - iš virtuvės atsineštu peiliu perrėžė jam ranką, yla įdūrė į petį. Įrėmę pistoletą buto šeimininką vyrukai saugojo pasikeisdami, kiti tuo metu naršė kambarius. Tą vakarą jaunųjų plėšikų grobis buvo menkas. Aptikę piniginę, joje vyrukai rado tiktai šiek tiek daugiau nei litą, todėl pagrobė geltono metalo kryželį, paėmė bute rastus du pasus - vieną šeimininko, kitą - L. Juozapaičio tetos, kuri buvo palikusi dokumentą kaip užstatą už pasiskolintus pinigus. Įsibrovėliai nenutuokė, jog vieną iš jų, L. Juozapavičių, nuskriaustasis atpažino, nors tas ir buvo su kojine ant galvos ir kalbėjo rusiškai. Visi trys panorę greitai praturtėti jaunuoliai kaipmat buvo surasti ir sulaikyti.
Nuo pat bylos tyrimo pradžios jaunuoliai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl to, ką padarė. Teismas tai įvertino. Nors L. Juozapavičiaus "nuopelnai" buvo įvertinti ketverių, o jo bendrininko D. Piliponio - trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymas atidėtas trejiems metams. Kadangi E. Miliauskas jau anksčiau buvo du kartus teistas, šįkart jam teko atsisveikinti su laisve trejiems metams.
Visi vaikinai augo nepilnose šeimose, todėl visiškai suprantama, jog auklėjimo spragas jie "užsipildė" patys. Liutaurui neteko pažinti savo tėvo. Nuo 1999-ųjų iki pernykštės gegužės vaikinas gyveno ir mokėsi Veliučionių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose. Čia jis buvo patekęs už mokyklos nelankymą, nepaklusnumą. Vėliau kurį laiką gyveno pas tetą. I. Juozapavičiūtės teigimu, sūnus buvo uždaro būdo, tačiau pernelyg savarankiškas. Jis tapo nervingas ir nevaldomas, kai pradėjo artimai bendrauti su D. Piliponiu bei E. Miliausku. Donatas Piliponis taip pat kurį laiką leido jau minėtuose vaikų auklėjimo ir globos namuose (ten jis ir susipažino su Liutauru), kur pateko už nesimokymą, vagystes. Jo motina Loreta Piliponytė augina dar dvi dukras, turi sugyventinį, kuris Donatui niekada nebuvo meilus. Beje, ir pati gimdytoja savo sūnaus nelepino, nenoriai parsiveždavo į namus iš globos namų. Trečiojo kompanijos dalyvio, Evaldo Miliausko, tėvai išsiskyrė prieš 10 metų. Be Evaldo, motina viena augina dar dvi dukras. Tėvas yra sukūręs kitą šeimą ir su sūnumi bei dukromis jokių ryšių nepalaiko.
