Seimo nariai, pasikvietę Vyriausybės atstovus, neretai susitikinėja su miestų ir miestelių, didesnių gyvenviečių rinkėjais. Be abejo, neapsieinama be pokalbių apie paprastų žmonių gyvenimą, jų konstitucines teises ir darbą, mokslą, poilsį. "Turite teisių, turite", - pabrėžia ne vienas. Tačiau gerai žinome: jei neketini teisme bylinėtis, tai tos teisės neturi jokios reikšmės. Vis tiek atleis, jei norės, sutiksi, kad tau sumažintų atlyginimą ar perkeltų į kitą darbą. Dar ačiū pasakysi, kad neliepia išvis išeiti. O frazę "nepatinka - išeik" darbdaviai kartoja be jokios gėdos, atrodo, kad ja gardžiuojasi. Pabandyk išsilaikyti, jei jie nenorės laikyti, nes tavo vietos kokiam jų giminaičiui prireikė. Gal dirbantysis prie staklių ir gali įrodyti, jog dirba be priekaištų, bet ką daryti tarnautojui? Gali bausti už tai, už ką kitą prieš dvi savaites gyrė, nes nuo šefo nuotaikos visiškai priklauso. Ir šiandien tęsiamas konservatorių pradėtas žmonių vertimas vergais. Žinoma, darbdaviams visuomet bus naudinga, kad vienas atliktų dvejų ar trijų darbą. Amerikoje kadaise buvo laikoma, kad vergas naudingas 10 metų, o paskui susidėvi jo sąnariai. Ar Lietuvoje irgi nekuriama darbo invalidų karta? Pažiūrėkim, kaip moterys parduotuvėse dirba po 14-16 valandų, tad kas iš to laisvadienio, jei jos sugrįžta namo sutinusiom kojom?
Jei darbdavys išsilavinęs ir sąžiningas, darbuotojams netenka tiek daug dėl nieko kentėti. Bet jei firmas įsteigia jauni piemenys be mokslų, kapitalą gavę iš dar anais laikais prasigyvenusiųjų, tai su eiliniais darbuotojais elgiasi kaip su nerūšiniais gyvuliais.
Darbdaviams ir nūdienos Vyriausybei turėtų būti baisu, kad per tiek nepriklausomybės metų nesiseka užvesti teisingumo motoro. Gal jau laikas susėsti kartu ir su eiliniais piliečiais žmoniškai pasišnekėti?
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
