Kokia, jūsų manymu, labiausiai paplitusi psichikos liga ir JAV, ir Europoje? Ogi neurozė. Ji vargina milijonus žmonių. Moterys neuroze serga dažniau nei vyrai, bet ši liga nereta ir tarp vaikų bei paauglių. Pablogėja neurotikų darbingumas, santykiai su aplinkiniais, mokiniai mokykloje blogiau įsisavina dėstomus dalykus. Žemiau aprašytų psichologinių sutrikimų rūšys dažniausiai vargina baugščius, nervingus žmones. Juos reikia gydyti nedelsiant, antraip liga gali turėti nepataisomų pasekmių. Pavojingiausia, kad grėsmingųjų simptomų mes linkę nepastebėti. Tai aiškinama nuovargiu, įgimtu kuklumu ir kt. Pakanka psichikos sutrikimą užleisti, ir visą gyvenimą gali tekti praleisti vienišam, nuolat ko nors bijant. Tikriausiai kiekvienas esame susidūrę su žmonėmis, bijančiais skristi lėktuvu arba staiga apalpstančiais kokioje nors neįprastoje situacijoje. Paprastai tokiu atveju manoma: "Na, man taip niekada nebus".
Baugu, tačiau neurozė gresia daugumai planetos gyventojų. Tik labai nedaugelis turi psichologinį imunitetą neurozėms.
Socialinė fobija
Žmonės, kenčiantys šią fobiją, vengia visuomeninės veiklos, pažinčių su nepažįstamaisiais, jiems baugu prieš auditoriją skaityti pranešimą. Tokie stengiasi kuo rečiau dalyvauti masiniuose renginiuose. Apimtieji socialinės fobijos pradeda nerimauti vos sužinoję, kad teks bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės prakaituoja, rausta, juos apima drebulys, girdimas savos širdies plakimas. Ši liga paprastai prasideda vaikystėje arba jaunystėje. Pagrindinė profilaktikos priemonė - palaipsniui pratintis būti visuomenės gausiai lankomose vietose, skaityti pranešimus, kalbėti susirinkimuose. Vaikams rekomenduojama lankyti dramos studiją.
Pošokinė būsena, arba įtampos neurozė
Kai kuriems ši liga išsivysto po kokio nors baisaus, pavojingo įvykio. Prisiminimai apie tai gali būti tokie stiprūs, kad kaskart įvykiai pradedami išgyventi atmintyje, vargina naktiniai košmarai, pakinta charakteris, stengiamasi išvengti artimų kontaktų su žmonėmis. Jei per kokį nors sukrėtusį įvykį kas nors žuvo, tai matytas vaizdas ir kaltės jausmas gali varginti visą gyvenimą. Įtampos neurozė gali apimti bet kurio amžiaus žmogų net praėjus keleriems metams po patirtos traumos. Tokiu atveju geriausia kreiptis į patyrusį psichologą.
Neurozė
Žmonės, sergantys neuroze, jaudinasi visuomet, net tada, kai nėra dėl ko. Neurotikai jaučiasi pavargę, įsitempę ir fiziškai nusilpę, dažnai lankosi pas gydytojus, skundžiasi galvos skausmais ir nemiga.
Norint įveikti neurozę reikia stengtis įžvelgti teigiamus gyvenimo momentus, gerai pradėti rašyti dienoraštį, kuriame būtina užrašyti viską, kas buvo gera. Reikia daugiau bendrauti, tačiau nepasakoti pažįstamiems apie ligas.
Įkyrių minčių neurozė
Ši liga pasireiškia dažnomis įkyriomis mintimis. Ligonius kamuoja, tiesiog persekioja baisios, jaudinančios fantazijos, mintys. Tokie žmonės daug kartų tikrina, ar užrakino duris, užsuko dujas, nusiplovė rankas ir kt. Tai užima labai daug laiko, apimti tokios neurozės žmonės negali ramiai dirbti ir normaliai gyventi. Tokia liga pati nepraeina, ją reikia skubiai gydyti.
Paniška būsena, arba isterija
Tokios ligos varginamiems žmonėms užeina staigūs baimės priepuoliai, dažniausiai vadinami panika. Isterikams staiga pradeda svaigti galva, padažnėja širdies ritmas, ima dusti, skaudėti krūtinę, pykinti, gali pradėti vemti, atrodo, kad tuoj mirs. Tokia būsena tęsiasi apie pusvalandį. Jei jus tokia būsena ištiko pirmąkart, pasikonsultuokite su gydytoju, ar tai ne širdies priepuolis ar kokia kita liga. Isterijos priepuoliai paprastai ištinka viešose vietose, todėl ligoniai stengiasi nekelti kojos iš namų. Ši liga išsivysto 18-24 metų žmonėms. Kaip profilaktinė priemonė rekomenduojama joga arba autogeninės treniruotės. Jei jau ištiko priepuolis, kuo greičiau išgerkite raminamųjų ir pradėkite lėtai skaičiuoti nuo 500 iki 0. Tuo pat metu taisyklingai kvėpuokite. Tai padės nusiraminti ir normalizuoti kvėpavimą bei širdies ritmą.
Gaila, tačiau ne visų čia išvardintų negalavimų atsikratysite patys. Visi jie vadinami psichikos sutrikimais. Daugelis psichikos ligas laiko silpnumu, tačiau toks požiūris verčia gėdintis savo ligos ir nesikreipti pagalbos. Neurozes dažnai lydi širdies ir kraujagyslių ligos, depresija, skrandžio ir žarnyno sutrikimai, kasos ligos. Sergantieji neuroze neretai nevalingai tampa toksikomanais.
