Dėl nepakeliamų mokesčių šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikoje auga, o sąžiningi verslininkai ir gyventojai priversti mokėti mokesčius ne tik už save, bet ir už šešėlinio verslo atstovus, tokią išvadą pateikia Lietuvos pramonininkų konfederacijos balandį atliktas tyrimas "Mokesčių našta Lietuvoje 1995-2002 metais".
"Jeigu darytume prielaidą, kad mokesčių našta 1995-2003 m. nekito, tai galėtume teigti, kad įplaukos į biudžetą turėtų būti tolygios BVP augimui ir mokesčių dalis, tenkanti BVP, turėtų nekisti. Tačiau mokesčių dalis, tenkanti BVP, tendencingai mažėja, tuo tarpu mokestinė našta auga, o tai reiškia šešėlinės ekonomikos plėtrą", - teigia tyrimo autoriai.
Anot jų, biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, kurio tarifas išliko stabilus, iš akcizo bei muitų mokesčio nuolat didėjo, o tai reiškia, kad vartojimas šalyje nuolat auga. O kadangi biudžeto pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio 1999-2002 m. absoliučia išraiška mažėjo, esant stabiliam tarifui, tai reiškia, kad dalis šalies ekonomikos dėl per sunkios mokesčių naštos perėjo į šešėlinę ekonomiką.
Statistikos departamento deklaruojamos BVP apimtys yra koreguotos neapskaitomos (arba šešėlinės) ekonomikos koeficientais. 1995 m. Lietuvos statistikos departamento atliktame tyrime paaiškėjo, kad atsiskaitančių įmonių BVP sudaro tik 76,6 proc. šalies skelbiamo BVP, o neapskaitoma ekonomika sudarė 23,4 proc. Panašaus pobūdžio tyrimą Statistikos departamentas atlieka šiuo metu, o jo rezultatus žadama paskelbti rudenį.
Koregavimas, taikomas skaičiuojant BVP, išryškina tai, kad sąžiningai mokesčius mokantys verslininkai ir gyventojai moka juos ne tik už save, bet ir už šešėlinio verslo atstovus.
Pramonininkų skaičiavimais, eliminavus šešėlinę ekonomiką, mokesčių dalis BVP 1995 metais sudarė 40,73, 2000 metais - 36,17, 2001 metais - 35,18, 2002 metais - 36,58 proc.
Tuo tarpu skelbiamame BVP mokesčių dalis 1995 metais buvo 31,20, 2000 metais - 27,20, 2001 metais - 26,76, 2002 metais - 27,67 proc.
Įtakingos verslininkų organizacijos teigimu, susiklosčiusioje situacijoje įmonės turi dvi išeitis - arba nutraukti veiklą, arba trauktis į šešėlį. Įgyvendinta mokesčių sistemos reforma padėties nepakeitė - teigiamą pelno mokesčio tarifo mažinimą sumenkino likusi aukšta darbo jėgos kaina.
"Egzistuojantis 18 proc. skirtumas tarp pagrindinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo (33 proc.) ir tarifo užsiimant verslu individualiai (15 proc.) gali būti traktuojamas kaip tiesioginis skatinimas vengti civilizuotų darbo santykių", - pabrėžiama tyrimo išvadose.
Bendros darbdavio sąnaudos, norint išmokėti darbuotojui papildomus 100 litų, atskaičius mokesčius, siekia 204,68 lito.
Tai reiškia, kad geriausių specialistų nepajėgiančios išlaikyti įmonės ateityje neišvengiamai žlugs bei padidins bankrutuojančių įmonių skaičių. Arba bus priverstos slėpti tikrąjį darbuotojų atlyginimą visais įmanomais būdais (pvz., pajamos natūra, užmokestis iš tikslinių teritorijų, fiktyvūs turto sandoriai ir pan.).
Situacija Estijoje ir Latvijoje dėl mažesnių pajamų mokesčio tarifų atrodo daug geresnė, o tai teigiamai veikia mūsų kaimynių įmonių konkurencingumą. Veikiausiai Estijoje ir Latvijoje buvo suvokta elementari taisyklė, kad pajamų mokesčio sumažinimas yra kompensuojamas padidėjusiu vartojimu.
Todėl pramonininkai siūlo panaikinti kelių mokestį, mažinti gyventojų pajamų mokesčio pagrindinį tarifą, sumažinant netolygumą tarp žmogiškųjų ir kapitalo išteklių apmokestinimo ir mažinant neapskaitomos ekonomikos dalį. Atsisakyti planų apmokestinti nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims, nes pastarasis mokestis yra neteisingas - nekilnojamas turtas perkamas jau iš apmokestintų pajamų mokesčių pajamų. Ūkio subjektams nekilnojamojo turto mokestį siūloma skaičiuoti nuo buhalterinės turto vertės, nes pastaruoju metu mokestis, skaičiuojamas nuo atkuriamosios vertės, atbaido ūkio subjektus nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą, jo renovavimo.
"Stabilumas ir tęstinumas - tai principai, kurių pastaraisiais metais, deja, buvo nepaisoma keičiant mokesčių sistemą reglamentuojančius teisės aktus. Valdžios institucijoms nereikia bijoti konstruktyvių dialogų su mokesčių mokėtojais ir visi pakeitimai turi būti anonsuojami iš anksto, kad verslas spėtų pasiruošti jiems, įvesti korekcijas į savo strateginius bei taktinius veiklos planus", - dar kartą valdžiai primena Pramonininkų konfederacija.
ELTA
