Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Paežerių kaimo (Kėdainių r.) gyventojus šiomis dienomis užvaldžiusios didžiosios šventės laukimo nuotaikos. Lyg čia pat būtų šv. Kalėdos ar šv.Velykos, kurių išvakarėse į kaimą įsuka ponios Jolantos Blažytės-Uspaskich vairuojamas autobusiukas, prikrautas visokių gėrybių, skirtų kaimo varguoliams... Ne ką mažiau nei pirmosios Kėdainių Jolantos paežeriškiai dabar laukia į namus sugrįžtančios Mildos - 42 metų žemietės, netikėtai atsidūrusios rajono ligoninės traumatologinio skyriaus palatoje... Vos prieš keletą dienų gimtuosiuose Paežeriuose Milda dviejų iš matymo pažįstamų vyrų buvo ne tik žiauriai sumušta, bet, kaip spėjama, ir seksualiai išprievartauta...
Anokia, sakysite, čia šventė, jei moteriškei nutiko tokia baisi bėda! Tačiau kaip porina paežeriškiai, nėra to blogo, kas neišeitų į gera! Pasirodo, kaime jau visiems žinoma, jog už pretenzijų skriaudikams atsisakymą, žadėdama dosniai atsilyginti, prieš Mildą ant kelių puolė ne tik vieno iš smurtautojų, tokio Dainiaus Jačiausko (25 m.), motina - už abu skriaudikus atsiprašė ir pats Okainių žemės ūkio bendrovės vadovas! Jis, sako, vos tik sužinojęs apie gėdingą įvykį, apsilankė Paežeriuose ir prievartautojų aukai mainais už pareiškimo atsiėmimą pasiūlė milžinišką sumą - net 3 000 litų! Ką, girdi, bendrovė darytų be "geriausio traktoristo", 22 metų Lietuvos lenko Vladislavo Kšenovičiaus (šitas vyrukas irgi įtariamas įsivėlęs į negarbingą istoriją) - virš bendrovės galvos esą iškart pakibtų bankroto kilpa!
Išgirdus keturženklį skaičių, iki šiol nuo smūgių aptinusios nukentėjėlės Mildos akys, kalbama, iškart ėmė žibėti... Pralinksmėjo ir Mildos sugyventinis Skirmantas, mintyse akimirksniu permetęs, kiek "bambalių" naminukės už tokią sumą būtų galima nusipirkti... Į nedidukę Skirmanto tėvų trobą netilptų! Va dėl to dabar ir ūžauja visi Paežeriai, laukdami nesulaukdami pasveikusios Mildos su tooookiais pinigais rankose! Aplinkiniai Mildą puikiai pažįsta - moteriškė esanti "ne suvalkietė" - kaimynų tikrai nepamirštų, pildama nepagailėtų...
Bendrakeleivis spėjo išnešti kudašių
Paežeriškiams jau nuo seno apkartę aplinkiniuose kaimuose gyvenantys chuliganai. Kur buvę, kur nebuvę, nedorėliai esą atsibeldžia į Paežerius ir kaip niekur nieko pradeda iš vietinių tyčiotis, juos mušti, terorizuoti.
Panašiai nutiko ir tą vėlų vakarą. Milda bei dešimčia metų jaunesnis Gintaras Semėnas kaip reikiant išprakaitavo ūkininko Kęsto runkelių lauke, tad po sunkių dienos darbų buvo dosniai pavaišinti. Sutemus jiedu, vienas kitą prilaikydami, patraukė į namus (Milda ir Gintaras gyvena kaimynystėje). O kai iki Mildos sugyventinio Skirmanto trobos tebuvo likę vos keli šimtai metrų, prie ramiai žirgliojančių bendrakeleivių stabtelėjo, regis, "VW-Golf" markės automobilis. Iš jo iššoko du vyrai ir, nepaaiškinę, už ką, puolė vanoti Gintarą (pasak paežeriškių, šitą vyrą muša visi, kurie netingi). Milda užpuolikus atpažino (tai buvo gretimo Okainių kaimo gyventojai) ir ėmė visa gerkle šauktis pagalbos. Tada smūgių lavina užgriuvo ir ją pačią...
- Pamatęs, kad bus riesta, kaip sakoma, "sutepiau slides", - "Akistatos" žurnalistams teisinosi bendrakeleivę nelaimėje palikęs, užtat sveiką savo kailį išnešęs Gintaras Semėnas. - Oho, kaip išsigandau - kone tvartų stogais namus pasiekiau... Kodėl, klausiat, Mildą palikau vieną? Ai, tai kad niekaip nebūčiau įstengęs jos apginti... Tie banditai, mačiau, Mildai tik pyst, pyst per snukį - jei dar būčiau bent kiek uždelsęs, ir pats dabar išbarškintus dantis skaičiuočiau... Be to, man šonus irgi kaip reikiant apspardė - iki šiol skauda...
Gintaras užsiminė jau išsiaiškinęs, kad po to, kai jis pabėgo, niekšai ir Mildą paliko ramybėje - užsuko pas kitoje kelio pusėje gyvenančią Kristiną. Kaip kalbama Paežeriuose, visada už tris litus kainuojančio "šampano" butelį "pasirašanti" moteriškė nekviestų svečių, lyg tyčia, tąkart neįsileido, tai jie, Gintaro manymu, dar labiau įsiuto. Ir vėl nusitaikė į namų slenkstį jau beperžengiančią Mildą. Tiesiog prie gryčios durų ši buvo nuogai išrengta ir...
- Mano manymu, tąkart Paežeriuose siautėję okainiškiai buvo apsiriję "Viagros", - spėliojo Gintaras Semėnas. - Vajėzau, šitaip sudarkyt Mildutę! Girdėjau, kad, hm, kaip čia pasakius, ją ir čiulp..., nu, "čiupa čiupsais" per prievartą privaišino...
Kilo vienas klausimėlis: ką tuo metu, kai savame kieme žaginama klykė Milda, kambaryje, už kiaurų trobos sienojų, veikė josios sugyventinis Skirmantas?
- Tai matot, aš... nu... tą vakarą... nu ką... buvau paėmęs... - šiaip ne taip išstenėjo tamsaus gymio vyrukas, Paežeriuose geriau žinomas Čigono pravarde.
Po akimirkos Skirmantas patikslino tada nebuvęs visai nusitašęs - matęs, kaip žiauriai sutalžyta Milda vidun dribte įdribusi vilkėdama Ievos kostiumą. "Nu, ji atrodė taip, kak matj rodila, - pridūrė Mildos sugyventinis. - Kitą rytą jos drabužius radau prie vieno namo galo, o batelius - prie kito..."
Kaip toliau pasakojo Skirmantas, Milda jautėsi blogai, labai skaudėjo galvą, tačiau tikėjosi, kad sveikata pamažu pagerės. Kadangi savijauta ėjo vis prastyn, kitą dieną Milda kreipėsi į medikus, o šie apie smurtą patyrusią sunkią ligonę informavo policijos pareigūnus.
Vieni Mildos gaili, kiti... jai pavydi!
"Akistatos" žurnalistams besikalbant su Mildos sugyventiniu Skirmantu ir kaimynu Gintaru (tuo pačiu, kuris bendrakeleivę anądien paliko "sudoroti" chuliganams), į sodybą dviračiu įvinguriavo paežeriškis Rimantas. Karvių perkelti žmonos pasiųstas vyras užmiršo visus paliepimus ir mielai įsitraukė į pokalbį.
- Velniai tie okainiškiai, ką, bl..., ir besakysi, negi jiems mergų "ant svieto" maža, - oriai dėstė Rimantas, nė nebandydamas slėpti, jog vos už kelių trobų, Paežerių "barake", už dešimt litų ir "pūslę" pigiausio alaus esą galima išsirinkti "lėlę", kokios tik širdis geidžianti - ar aštuoniolikinę, ar keturiasdešimtmetę, ar ploną, ar storą, ar blondinę, ar turinčią čigoniško kraujo. - Bet aš tai, žinokit, ten nesilankau... Taigi vedęs! Aišku, jei, taip sakant, ir toliau reikės prie bobos taikytis - norint nakčia "gauti", ištisą dieną neprieštarauti, prieš gulant į lovą nusiskusti barzdą ir dar nepamiršti pabučiuoti - nervai, ko gero, neišlaikys, nepagailėsiu ir tų dešimties litų...
Valandėlę pamąstęs, Rimantas staiga "pakeitė plokštelę". Ir kas, girdi, čia tokio, kad Mildą sumušė, išprievartavo? Užtat dabar kiek uždirbsianti, kiek turėsianti naudos!
- Gaila, kad aš - ne boba, kiekvieną naktį leisčiausi prievartaujama, - įsisvajojo karves laiku perkelti pamiršęs Rimantas. - Po kokio mėnesio, žiūrėk, ir traktoriui susitaupyčiau...
Rožines Rimanto svajas staiga nutraukė kieme pasirodęs pulkas moteriškių su mažais vaikais ant rankų. Viena viešnia prasitarė ieškanti nežinia kur išsibasčiusio "diedo", kita - kad jaučianti simpatijas viengungiui Gintarui (tam pačiam, kuris anądien Mildą paliko "sudoroti" chuliganams). Kaip matyti, pasisekimu tarp moterų nesiskundžiantis Gintarėlis iškart surimtėjo, net paraudonavo. Ir puolė teisintis puikiai besijaučiąs ir po motinos sparneliu - nereik, girdi, jokių "brangiai kainuojančių" išlaikytinių... Reikalui "pasistojus" čia pat esą yra ištisą parą veikiantis "barakas"... Pasirodo, tame moteriškių pulke sklaidėsi ir Gintaro motinėlė, Kristaus amžiaus sulaukusį sūnų iki šiol "už trumpo pavadžio" laikanti Valerija Semėnienė!
- Vajėzau, kaip pavydžiu Mildai, - nieko nelaukusi, "Akistatos" žurnalistams ėmė dėstyti 67 metų Valerija. - Sakiau, ir man reikės prisipusti iki žemės graibymo ir išeit naktį į pagrindinę Paežerių gatvę... Kaip Milda ėjo... Pasisklaidysiu, parėkausiu išsižiojus - gal ir mane kas užpuls, išprievartaus... Vaikų jau vis tiek neužtaisytų - amžius ne tas! Nereik man tiek daug, trijų tūkstančių - užtektų ir vieno... Tai paūžčiau! Arba dar mažiau - kokius penkis šimtus kad sumokėtų... Sūnaus paprašyčiau, kad užstatytų "fanarą", dar kokiu gelžgaliu šikną paakėtų, sakyčiau policininkams - va, žiūrėkit, kaip sužalojo...
Valerija Semėnienė - tai ne kita senyvo amžiaus Paežerių gyventoja, anot pašnekovų, taip išsigandusi siautėjančių žagintojų viešnagės, jog po Mildos tragedijos dieną naktį nepaleidžianti iš rankų kirvuko. "Na ir pamišėlė, - stebėjosi susirinkusieji. - Dar galėtų primokėti, jei kas tokią seną susigundytų pamylėti, o dabar - kirviu grasina..."
Kaimiečiams parūpo... įvaizdis
Pastebėję, kad aplink sukiojasi "Akistatos" fotokorespondentas, Skirmanto sodyboje susirinkę paežeriškiai susizgribo "taisyti įvaizdį". Girdi, kaip čia atrodysiantys laikraščio puslapiuose nepasitvarkę, neapsiprausę ir nesusišukavę! Rimantas iš pradžių kategoriškai atsisakė pozuoti ("skubėjau pas karves, neapsiskutau"), tačiau kai pamatė, jog kiti paežeriškiai dėl to nė kiek nekompleksuoja, pasispjaudė delnus, jais perbraukė plaukus, brūkštelėjo per apšepusią barzdikę, patempė gurklį ir, iškišęs pageltusius dantis, ėmė inteligentiškai šypsotis... Ir dar šalia mindžikuojantį Gintarą pamokė: "Tu, by..., ko žioplinėji į šalį - nematai, kur objektyvas?"
Pačiame "fotosesijos" įkarštyje Skirmanto kieme pasirodė po darbo namo minantis dar vienas paežeriškis. "Iš gamybos grįžtu," - ranka mostelėjęs fermų pusėn, pasigyrė Algis. Pamatęs basas Mildos sugyventinio Skirmanto kojas, Algis neišturėjo nesusikeikęs. Kaip, girdi, Skirmantui ne gėda dešimt metų kojų nenusiplauti! Va, net jo, grįžtančio po darbo iš fermos, kojos esančios švaresnės! Ir, nieko nelaukęs, nusviedė šalin guminius batus bei autus - štai, žiūrėkite, nemeluoju... Apkiautėlį Skirmantą puolė gėdyti ir kiti susirinkusieji. Akis nudelbęs žmogelis pasiteisino neturįs šulinio - tai iš kur, girdi, paimsiąs vandens toms kojoms nusiplauti - taip ir prižėlę tarpupirščiai... Va, kai jau atsiskaitysią Mildutės skriaudikai, kai gausiąs pluoštelį šlamančiųjų, tada ne tik kojas nusimazgosiąs, bet ir kojinaites bei batus iš "Norfos" nusipirksiąs, kad nereikėtų rudens metą basam po purvus maknoti...
- Kas tau, durniau, tų pinigų duos! - vienu balsu suklegėjo paežeriškiai. - Juk ne tave išdulkino! O iš Mildos špygą gausi - kaip Dievą mylim! Nebent "kuvalda" per kuprą!
Įsižeidęs Skirmantas nepraustaburnius ėmė vyti lauk iš savo kiemo. Kur šitie klausys - tik dar labiau pagalando liežuvius. Teisybė, pašaipūnų tonas vis švelnėjo... Ir kaip nešvelnės, jei gyvenama viena vienintele viltimi - kaip greičiau susėsti prie bendro stalo ir į dosniai vaišinančios Mildutės sveikatą pakelti pilnas taureles...
O jei nutiks nenumatytas dalykas - pretenzijų skriaudikams atsisakiusi Milda taip ir nepamatys pažadėtosios didelės pinigų krūvos?
Pašnekovai staiga nurimo, sukluso. Atvipo apatiniai žandikauliai, į žurnalistę susmigo paklaikę žvilgsniai... Ką, girdi, ir taip gali būti? Nesąmonė! Kiek stengtasi dėl Mildutės, kiek užuojautų per josios sugyventinį pareikšta! Girdi, nereikia žurnalistams iš kaimiečių taip žiauriai tyčiotis!
-Tfiu, kiek aš čia užsibuvau, - staiga susizgribo Valerija Semėnienė ir, stvėrusi į glėbį kalaitę Tiną, tiesiog per laukus patraukė namų link.
Įkandin motinos nukulniavo ir sūnus Gintaras. Neperkeltas karves prisiminė Rimantas... O fermos darbuotojas, švariausias paežeriškis Algis, atsiminė esąs labai išalkęs, tad, sėdęs ant dviračio, numynė į namus, kur, anot jo paties, laukia vakarykščiai, todėl atšalę cepelinai...
Vienas likęs Skirmantas valandėlę stovėjo lyg stabo ištiktas. Galop vangiai pasirąžė, užtraukė dūmą ir ryžtingai pareiškė kvailio vietoje neliksiąs - Mildos skriaudikus priversiąs atsiskaityti. Bet kokia kaina. Ir galbūt ne trimis tūkstantėliais apsiribosiąs, o, pavyzdžiui, trigubai didesnės sumos pareikalausiąs! Prisidirbę okainiškiai, girdi, neturėsią kitos išeities - anksčiau neteisti, augę gerose šeimose - tėveliai iš kailio išsiners, bet ištrauks vaikus iš "cypės", padengs Mildutei padarytą turtinę ir neturtinę žalą! O jeigu su sugyventinės skriaudikais susitarti nepavyktų, anot Skirmanto, nori nenori teks stipriau "pasipurtyti" žemės ūkio bendrovės vadovui. Skirmantas gi puikiai žino, kad bendrovė negali prarasti "geriausio traktoristo"...
