Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Atostogaudamas su tėveliais Šventojoje, kaunietis Dainiukas (12 m.) staiga sunegalavo: ėmė skaudėti vieną ausytę, ja beveik nieko negirdėjo, ausies viduje, anot vaiko, "kažkas kliuksėjo". Tėvai nusprendė, kad panirus jam po vandeniu sūnui į ausytę pribėgo vandens ir kad nemaloni savijauta netrukus praeis, todėl į medikus kreiptis neskubėjo. Negana to, buvo penktadienio pavakarys, taigi Šventosios ambulatorijoje tokiu laiku vargu ar būtų įmanoma surasti gydytoją... Ausies skausmas vis stiprėjo, vaikas dvi dienas praleido lovoje, o naktį į pirmadienį dėl įkyraus skausmingo pažeistos ausies maudimo nemiegojo išvis. Ankstų rytą tėtis su Dainiuku nuskubėjo į Šventosios ambulatoriją. Gydytoja, vos išgirdusi, kuo vaikas skundžiasi, patikino, kad tai labai rimtas dalykas, ir paliepė kuo skubiau vykti į Palangos ligoninę. Beje, ji dar pasiūlė į skaudamą ausytę įlašinti kelis lašus vandenilio peroksido...
Po keliolikos minučių Dainius jau buvo Palangos miesto ligoninėje (kuri, kaip vėliau paaiškėjo, įvardijama kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kurios adresas - Klaipėdos plentas 76, Palanga). Vaiką į gydymo įstaigą atlydėjęs tėtis Priėmimo skyriuje sužinojo, kad kol kas mažajam ligoniukui niekuo padėti negalima, nes gydytoja otorinolaringologė dirbs tik nuo pirmos valandos. Ką gi, niekur nedingsi, reikia laukti...
Registruojantis pas gydytoją otorinolaringologę Dainiaus tėtis buvo įspėtas, jog už mažamečio ligoniuko patekimą pas gydytoją teks sumokėti 20 litų. Vyriškis nustebo - juk staiga susirgęs ne jis, suaugęs darbingo amžiaus žmogus, o mažametis vaikas, kuris apdraustas valstybės! Registratorė painiai paaiškino, neva jei berniukas būtų iš Tauragės ar kito Žemaitijos rajono, būtų viskas tvarkoje, o štai kauniečiams - net ir vaikams - už gydytojų konsultacijas esą reikia mokėti, nes Kauno miesto teritorinė ligonių kasa atsisakiusi gydymo įstaigoms kompensuoti turėtas išlaidas už kauniečiams suteiktas medicinines paslaugas. Dar kiek pamąsčiusi registratorė pridūrė, jog vaikas neturįs asmens dokumentų, kas žino, gal jau esąs pilnametis, vadinasi, jau vien dėl to tėvas privaląs sumokėti už sūnui suteiktą specialisto konsultaciją. Galiausiai registratorė viską pasiūlė išsiaiškinti su pačia gydytoja.
Išklausiusi ligonio skundus ir jį apžiūrėjusi, gydytoja otorinolaringologė G. Mitrikevičienė labai nustebo, kodėl kolegė iš Šventosios ambulatorijos patarė įlašinti vandenilio peroksido - šis tirpalas esą tik išdegino ausį ir dar labiau sustiprino prasidėjusį uždegimą! Gydytoja ligoniui atliko reikiamas gydomąsias procedūras, išrašė vaistukų ir paliepė įdėmiai sekti vaiko būklę. Po dviejų dienų, sakė, būtinai reikėsią atvykti į gydymo įstaigą vėl - pasitikrinti, ar nereikia gydymo koreguoti. Galiausiai Dainiuko tėčiui gydytoja paliepė ant stalo padėti 20 litų... Šis padarė, kaip buvo liepta.
- Sužinojusi, kad už vaikui suteiktą būtinąją medicininę pagalbą reikėjo sumokėti, ir dar tokiomis keistomis aplinkybėmis - pinigus paliekant ant gydytojos stalo, labai nustebau, - vėliau prisimins Dainiuko mamytė, tuo laiku, kai tėtis su vaiku lankėsi pas gydytoją, jų abiejų su nerimu laukusi automobilyje. - Neiškentusi po kelių minučių pati nubėgau į registratūrą pasiaiškinti, ar neįvykęs nesusipratimas. Juk būtinoji medicininė pagalba, kaip minėta, buvo suteikta vaikui!
Registratorė Dainiaus motinai padiktavo sveikatos apsaugos ministro Juozo Olekos pasirašyto įsakymo, kuriuo esą net ir vaikams apribojamas nemokamos būtinosios medicininės pagalbos teikimas, paskelbimo datą ir numerį (2004 metų balandžio 8 diena, įsigalioja nuo šių metų gegužės 1 dienos, Nr. V-208), o jei esą kas nors dar neaišku, patarė kreiptis į mokamas paslaugas vaikui suteikusią gydytoją G. Mitrikevičienę. Pastaroji kuo ramiausiai išdėstė nemaniusi, kad vaikas buvo "tokios sunkios būklės", jog jam būtų galima suteikti nemokamą pagalbą, todėl esą ir nusprendusi savo paslaugas apmokestinti. Kodėl paliepusi sumokėti būtent 20 litų - tiek pat, kiek kainuoja ir otorinolaringologo konsultacija suaugusiems asmenims, gydytoja neatsakė. Tik Dainiaus motinai pakartotinai pareikalavus gydytoja teikėsi į vos už poros metrų esančią kasą (registratūroje) įmokėti 20 litų ir pateikti šios įmokos čekį. Tiesa, patikslino anksčiau to nespėjusi padaryti, nes buvus labai užsiėmusi (o juk tai visai ne jos darbas - ligonis pats turėtų už paslaugas sumokėti bei gauti tai patvirtinantį dokumentą).
Vis dar negalėdama patikėti, kad iš tiesų vaikams Lietuvoje jau nebeteikiama nemokama būtinoji medicininė pagalba (išskyrus, žinoma, kreipiantis į gydytoją pagal gyvenamąją vietą), Dainiaus motina nusprendė to pasiteirauti ligoninės administracijoje. Vyr. gydytojas R. Kirstukas į šį klausimą neįstengė atsakyti - paliepė "panaršyti popierius" savo pavaduotojai. Pastaroji užtikrino, jog medicininės paslaugos, net ir suteiktos vaikams, nuo šiųmetės gegužės 1-osios yra mokamos... Va, girdi, jei dvylikametis berniukas būtų buvęs tokios būklės, kad už kelių minučių galėjo numirti, tuomet - kitas reikalas. O šiuo atveju vaiko gyvybei realus pavojaus esą nebuvo kilęs... Ligoninės atstovė visiškai sutiko su Dainiaus motinos išsakytomis mintimis, esą jei į ligoninę būtų atvežtas koks iki sąmonės netekimo nusigėręs ir griūdamas galvą prasiskėlęs "bomžas", nors ir bedarbis, nors ir be jokių asmens dokumentų, nors ir iš kito Lietuvos krašto, jam, remiantis ministro įsakymu, būtų suteikta nemokama medicininė pagalba. O štai skausmą kenčiančiam mažamečiui (net jei jo tėveliai ir neturėtų už ką susimokėti!) gauti nemokamą medicininę pagalbą, pasirodo, nėra jokių šansų...
P. S. Grįžusi į namus Dainiaus motina internete susirado ir įdėmiai perskaitė palangiškių gydytojų paminėtąjį ministro įsakymą. Tačiau jį - gal dėl to, kad ne šios srities specialistė, ne medikė - suprato kiek kitaip nei gerbiamieji daktarai. Antai viename iš šio įsakymo punktų parašyta, jog būtinoji medicininė pagalba nemokamai teikiama visiems pacientams, nedelsiant ir neatidėliotinai, kai paciento gyvybei gresia pavojus ARBA KAI PAGALBOS NESUTEIKIMAS LAIKU SUKELIA SUNKIŲ KOMPLIKACIJŲ GRĖSMĘ (paryškinta autorės). O juk medicininėje literatūroje aiškiai nurodyta, kad prasidėjus ausies uždegimui (otitui - ką dvylikamečio ligos istorijoje ir nurodė gydytoja otorinolaringologė G. Mitrikevičienė) gali kilti sunkios komplikacijos, kaip antai galvos smegenų dangalų uždegimas ir kt.
Taigi kaip yra iš tikrųjų? Ar gydytojai, prisidengdami ministro įsakymais, nesavivaliauja? Kas galėtų į tai atsakyti?
