Visi esame ne kartą girdėję apie odos ligas, kuriomis galime užsikrėsti, jei nepaisysime įspėjimų, jog negalima nei imti, nei skolinti kitiems savo asmeninių daiktų. O suaugusieji turi mokyti vaikus laikytis asmens higienos taisyklių.
Grybelinių infekcijų, perduodamų kontaktiniu būdu, tikrai daug. Dažniausiai užsikrečiama mikrosporija ir trichofitija - liaudyje tai vadinama dedervinėmis. Jos pažeidžia odą ir plaukus.
Ligą platina katės, šunys, sergantys žmonės. Užsikrėsti galima ir liečiant plaukais ar pleiskanėlėmis užterštus daiktus. Infekcija plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiais gyvūnais ar žmonėmis būdų, taip pat per drabužius, patalynę, šukas, plaukų kirpimo mašinėles ir kitus daiktus, kuriais naudojosi sergantis žmogus, arba su kuriais kontaktavo sergantis gyvūnas.
Serga dažniau vaikai. Iš suaugusiųjų dažniau serga jaunos moterys, kurių oda plona ir švelni. Liga pasireiškia apskritomis, apribotomis rausvu pleiskanotu paviršiumi kontūru, dėmėmis. Jos palaipsniui plečiasi. Jei židinys yra plaukuotoje kūno vietoje, tai ten ištrupa plaukai. Šių ligų profilaktika - išaiškyti ir gydyti sergančius gyvūnus ir vaikus, apžiūrėti šeimos narius.
Kirpyklose ir grožio salonuose turi būti naudojami vienkartiniai instrumentai, rankšluostėliai, servetėlės, o ne vienkartinio naudojimo instrumentai dezinfekuojami kiekvienam klientui.
Daug kalbama ir apie grybelines infekcijas (mikozes ), pažeidžiančias pėdų odą, nagus, tarpupirščius. Užsikrėsti mikoze galima lankantis pirtyje, saunoje, baseine, sporto klube, manikiūro ir pedikiūro kabinetuose. Pleiskanėlės su grybelio užkratu nuo ligonio kojų patenka ant grindų, kilimėlių, vonios paviršiaus, instrumentų - visur, kur tik gali išsaugoti savo gyvybingumą ir daugintis. Svarbu tik kad būtų drėgna terpė. Grybeliu galima užsikrėsti avint sergančio žmogaus avalynę, naudojantis bendrais rankšluosčiais ar plaušinėmis.
Daugelis gali paprieštarauti: o kaipgi sveikas, aktyvus gyvenimo būdas, gydomosios vonios ir dušai, nepriekaištingai sutvarkyti kojų ir rankų nagai? Arba kad ir toks pavyzdys: šeimoje kuris nors serga grybeliu, o kiti, tiesiogiai kontaktuodami, yra visiškai sveiki; arba žmogus, daug metų lankosi baseine ar pirtyse ir jokiu grybeliu neserga. Taigi, grybelis - taip pat organizmas, kurio augimui ir vystymuisi reikalinga tinkama terpė, o ir galimybė į tą terpę pakliūti. Jei žmogaus oda ir nagai be pažeidimų, jei nepadidėjęs prakaitavimas arba, priešingai, oda ne per daug išsausėjusi, gera kojų kraujo apytaka - užsikrėsti pavojus nedidelis.
Juk vaikai, kurių oda jauna, pakankamas drėgmės kiekis, o ir sužeidimai greit užgyjantys, beveik neserga pėdų ir nagų grybeliu. Aišku, išimčių pasitaiko: jei vaiko organizmas nusilpęs nuo kitų ligų, imunitetas susilpnėjęs nuo įvairių vartotų medikamentų, galima užsikrėsti ir grybeliu.
Jei vargina kojų prakaitavimas, reikia šį negalavimą koreguoti su gydytoju dermatologu, naudojant gydomąsias ir kosmetologines priemones, avėti patogią (geriau odinę), sezonui tinkančią avalynę, mūvėti medvilnines kojines. Jei oda išsausėjusi, reikalingi drėkinantys, maitinantys kremai kojoms. Suprantama, jog kasdieninės higienos procedūros, elementari nagų priežiūra, naudojimasis tik asmeninėmis lengvai plaunamomis šlepetėmis ir asmens higienos priemonėmis, sausi rankšluosčiai ir tinkamai valomos patalpos mažina galimybę užsikrėsti grybeliu. Sužeidus nago plokštelę, reikia būti ypač atsargiems, mat tokiu būdu susiformuoja atviri vartai infekcijai ir tinkama aplinka jos vystymuisi.
Nago plokštelės grybelinis susirgimas vadinamas onichomikoze. Jei sužeista oda ar nagai, reiktų vengti pirčių, baseinų, bet jei visgi kontaktas su įtartinais paviršiais įvyko, o po to įdrėskimų, įtrūkimų ar žaizdos srityje atsirado paraudimas, jaučiamas perštėjimas, galima naudoti priešgrybelinius tepalus. Tačiau nereiktų jų naudoti nuolat, mat tada grybelinė flora pripranta prie gydomosios priemonės ir ši neturi jokio poveikio.
Jei manikiūrą ar pedikiūrą darote savarankiškai, naudokitės tik asmeniniais instrumentais. Jei šią procedūrą atlieka specialistas, jis privalo naudoti tik gerai dezinfekuotus instrumentus. Patartina vengti odelių aplink nagą apkarpymo, mat šios procedūros metu galima užsikrėsti papilomos virusu - karpų kaltininku, o kova su jomis išties labai sudėtinga.
Jei negalite apsieiti be viešo baseino ir pirčių, tai stenkitės po kiekvieno apsilankymo kojų pėdas įtrinti skiestu obuolių actu (lygiomis dalimis actas ir vanduo, o jei nesate labai jautrus, tai galima vandens imti perpus mažiau).
Pastiprinkite savo organizmo atsparumą grybelinėms ligoms - tam tinka ežuolės preparatai ir nuolat geriama dilgėlių lapų arbata. (6 arbatinius šaukštelius susmulkintų dilgėlių lapų užpilkite 3 puodeliais verdančio vandens ir palaukę 10 minučių, kol pritrauks, nukoškite. Šį kiekį reikia išgerti per dieną). Be to, dažniau valgykite sorų patiekalus - jose esantis silicis stiprina odos rūgščių apsauginį sluoksnį.
Jei grybelis yra pažeidęs jūsų odą, be gydytojo paskirtų vaistų, kad gydymas būtų efektyvesnis, kas vakarą kojų pėdas plaukite išrūgomis arba ąžuolo žievės nuoviru.
