Mažojo juodapelekio ryklio (lot. Carcharhinus limbatus) patelė pati apsivaisino savo kiaušinėlius, nesusijungdama su jokiu vyriškos lyties rykliu, tai rodo naujausi DNR tyrimai.
Tai jau antras kartas, kai mokslininkai atliko DNR tyrimą, kad patvirtintų ryklių partenogenezę - procesą, kuris leidžia moteriškos lyties atstovėms „pagaminti“ palikuonį be spermos. Ryklio patelė, pavadinta Tidbit, mirė anksčiau, negu buvo pastebėtas jos nėštumas. Gyvūno skrodimas atskleidė, kad ji nešiojo apie 30 cm ilgio vaisių, kuris neilgai trukus būtų gimęs, tačiau mirė kartu su motina.
Tidbit dar labai jauna buvo sugauta natūralioje aplinkoje, o užaugo ir seksualinę brandą pasiekė Virdžinijos akvariume, Virdžinija Byče, kur ji gyveno aštuonerius metus. „Įdomu tai, jog per visą Tidbit nelaisvės laiką akvariume nebuvo jokių vyriškos lyties ryklių,“ - pasakojo Demian Chapman, tyrėjas iš universiteto Niujorke. Tad savaime suprantama, kyla klausimas, kaip ši patelė galėjo pastoti, jei nebuvo jokio kontakto su vyriškos lyties rykliu.
Tyrėjas D. Chapman ir jo kolegos sukūrė vadinamąjį „piršto atspaudo“ DNR testą motinai ryklei ir jos vaisiui, testas identiškas žmogaus tėvystės nustatymo testui. Įprastai ryklio DNR savyje turi kažkiek genetinės medžiagos iš savo motinos ir kažkiek iš tėvo. Tačiau Tidbit vaisius nebuvo įprastas. „Kiekviena embriono DNR dalis paveldėta iš motinos,“ teigė D. Chapman. „Kitaip tariant, nėra jokios genetinės tėvo apraiškos.“
Kaip teigia mokslininkai, visi stuburinių atstovai (tik ne žinduoliai) teoriškai geba atlikti partenogenezę. Žinomų pavyzdžių yra nemažai – tai barškuolės, pitonai, vištos, kalakutai. Partenogenezė nėra galima tarp žmonių todėl, kad, jei visa genetinė medžiaga bus iš motinos, tam tikri genai bus „išjungti“, ir embrionas nesivystys.
„Rykliams nelaisvėje partenogenezė turbūt įvyko daugiau kartų, nei yra nustatyta“, - sako Robert Hueter, Ryklių tyrinėjimo centro Sarasotoje, Floridoje, vadovas. Čia iškyla klausimas, ar partenogenezė yra anomalijos vystymosi tipas ar tiesiog išeitis moteriškos lyties rykliui susilaukti palikuonių nelaisvėje? „Faktas, kad tiktai vienas ryklio embrionas buvo susiformavęs Tidbit įsčiose, leidžia manyti, kad tai yra daugiau nukrypimo atvejis, o ne partenogenezės pavyzdys,-“ teigė R. Hueter.
Normaliai, embrionas susiformuoja, kai kiaušinis, turintis savyje pusę jo chromosomos, yra apvaisintas spermos, turinčios savyje kitą pusę chromosomos. Kai kiaušinėlis yra suformuotas, patelė taip pat pagamina tris kitas ląsteles, pavadintas poliariniais kūnais. Ryklių partenogenezės atveju viena iš tų trijų ląstelių atlieka spermos funkciją ir apvaisina kiaušinį. Palikuoniai, gimę po partenogenezės, nėra tikslūs savo motinų klonai todėl, kad genetinė medžiaga yra sumaišyta kitaip nei natūralaus apvaisinimo atveju.
Tyrėjai teigia, kad po partenogenezės gimusiems gyvūnams yra didesnė rizika turėti įgimtų defektų, dažniausiai jie turi silpnesnę imuninę sistemą, tai lemia genetinis DNR pakitimas. Bet kai kuriais atvejais tokie gyvūnai sugeba išgyventi. Mokslininkai, tyrę ryklę Tidbit, neatmetė galimybės, kad nenormalus nėštumas galėjo lemti jos mirtį.
