Jeigu jūs ramiausiai sėdite savo darbo vietoje ir laukiate pietų pertraukos, o tuo metu kažkoks tipas, užsimaukšlinęs tamsią kojinę ant veido, į jus nukreipia pistoletą ir reikalauja pinigų, jūsų reakcija gali būti skirtinga. Ypač jeigu tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsiduria moteris. Vienos apalpsta, kitos pradeda rėkti iš baimės, trečios iš išgąsčio griebia kas papuola po ranka ir muša banditą per galvą. Vienu žodžiu, variantų daug.
Tačiau pardavėja Birutė Petrauskaitė tokioje situacijoje pasielgė pačiu netikėčiausiu būdu. Ji atidžiai pažiūrėjo į vyruką, nukreipė žvilgsnį į ginklą ir griežtai paklausė:
- Jūsų šaudyklė tikra?
- Na, žinoma, - sutrikęs nuo tokio "kieto" klausimo, atsakė plėšikas.
- O šovinių tavo "patrankoje" yra?
- Pakankamai, kad iš tavęs padaryčiau rėtį.
- Daug?
- Tu čia dantų neužkalbinėk, nes greit teks melstis, - atsitokėjo plėšikas.
- Trys šimtai "baksų", - nekreipdama dėmesio į plėšiko grasinimus, pasakė Birutė.
- Ką!? - vos išstenėjo plėšikas.
- Na, 350, - pakėlė kainą Birutė. - Brangiau jo iš tavęs vis vien niekas nenupirks.
- Bet aš pats už 800 įsigijau! - pasipiktino plėšikas.
- Permokėjai, nemoki derėtis, - ramiai atsakė Birutė.
- Tu nori pasirodyti labai gudri? - piktai sušnypštė plėšikas. - Aš atėjau ne tavo tauškalų klausytis, o apiplėšti!
- A-a-a... - nusivylusi pasakė Birutė. - Taip ir būtum iš karto pasakęs, - ir triukšmingai užtrenkė kasą. - Pinigų nėra.
- Kaip nėra!? - vos neužduso plėšikas. - Tu gi man... ką tik... 350...
- Tai aš kalbėjau apie savo pinigus, - patraukė pečiais Birutė. - O kasoje - nė cento.
- Tada duok savo pinigus, - pareikalavo plėšikas.
- Pinigai namuose, - atšovė Birutė ir po pauzės ramiausiai paaiškino: - Kas aš, idiotė, kad tokius pinigus į darbą neščiausi?
Toks Birutės įspūdingas paaiškinimas nepadarė plėšikui įspūdžio. Jis grasinančiu tonu ištarė:
- Gerai, nekabink makaronų už ausų! O jeigu aš patikrinsiu?
- Gerai, balandėli, - sutiko Birutė ir tuoj pridūrė: - O ar pažymą turi?
- Kokią pažymą? - išplėtė akis plėšikas.
- Na, dėl AIDS ir kitų ligų.
- Ka-ka-kam? - pradėjo mikčioti plėšikas.
- Na kaip? - Birutė nuleido akis. - Pradėsi ieškoti, tau gali kilti noras mane...
Plėšikas nustebęs įbedė žvilgsnį į puikią Birutės figūrą. Ir kuo ilgiau jis į ją žiūrėjo, tuo labiau jautė, kad ši mergina jį traukia lyg magnetas.
- Ne, - po ilgos pauzės su liūdesio gaidele prisipažino jis, - pažymos neturiu.
- Tada kuo skubiau bėk į polikliniką ir atnešk, - koketiškai palenkusi galvą į šoną pasiūlė jam Birutė.
- A... - plėšikas sunkiai atsiduso ir nedrąsiai paklausė: - O be pažymos negalima?
- Aš nepažįstamais vyrais nepasitikiu, - griežtai, bet kartu žadančiai atsakė Birutė, ir plėšikui iškart pasidarė karšta. - Kur poliklinika, žinai? - paklausė ji ir plėšikas dar labiau pradėjo mikčioti - įsisiurbė į ją patino žvilgsniu ir tiesiog pradėjo ryti akimis. - Tik pistoletą palik, kvailiuk, - šypsodamasi pridūrė jinai. - Aš jį pasaugosiu...
Likusi viena Birutė atsargiai padėjo pistoletą į kartoninę dėžę prie savo kojų, kur jau buvo susikaupęs visas arsenalas įvairių rūšių ginklų, pažiūrėjo į laikrodį, atsiduso ir nuėjo uždaryti parduotuvę pietų pertraukai...
