Neseniai Marijampolės pataisos namuose su narkotikų paketėliais sulaikytą šios įstaigos prižiūrėtoją Anatolijų Lopušovą (23 m.) "iššifravo" ne keturkojis seklys Negro, čia laikomas dėl narkotinių medžiagų paieškos, o patys pareigūnai. Šuo Negro pareigūnų ir pasimatyti su nuteistaisiais ateinančių lankytojų neapuostinėja - baiminamasi žmonių reakcijos (vaikų ir moterų išgąsčio), nes Negro darbuojasi būdamas be antsnukio: jis jo ne tik nemėgsta, bet be jo būna ir profesionalesnis.
Vokiečių aviganių veislės Negro - pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos įkalinimo įstaigose šuo, skirtas narkotinių medžiagų paieškai. Marijampolėje jis - nuo 2002-ųjų metų lapkričio 23-iosios. Keturkojis "darbuotojas" yra Lenkijos Vronkų kalėjimo administracijos, bendradarbiaujančios su kolegomis iš Marijampolės pataisos namų, parūpinta dovana. Ją lenkai padovanojo viename tarnybiniame susitikime išgirdę apie marijampoliečių problemas dėl dažnų narkotikų perdavimų kaliniams. Tuo metu Negro buvo keturiolikos mėnesių "vaikas" (šunų specialistai teigia, kad vokiečių aviganiai darbingiausi būna iki dvylikos metų), o dabar - jau pustrečių metų "jaunuolis". Negro vardas šuniui duotas dėl jo juodos nugaros.
Iš Lenkijos gyventojų įsigytą Negro lenkų specialistai Čarnio miesto vedlių mokymo centre keturis mėnesius mokė ieškoti narkotinių medžiagų. Kartu su keturkoju tiek pat laiko Lenkijoje specializavosi ir tuometinis Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojas, iki šiol su Negro dirbantis kinologas (vedlys) Erikas Leonavičius (23 m.). Ši komandiruotė ir mokymo kursai - 20 000 zlotų vertės lenkų dovana. Lenkijoje mokslus ėjęs tarnybinis šuo Negro išmokytas ieškoti keturioms pagrindinėms grupėms priklausančių narkotinių medžiagų - kanapių kilmės (hašišo, hašišo dervos, marihuanos), aguoninių (heroino, opiato), kokaino ir sintetinių (amfetamino, metamfetamino).
Kinologo Eriko teigimu, Negro yra nepiktas, neagresyvus. Parvežtas į Marijampolę jis, kaip ir nuteistieji, įkurdintas "zonoje". Tikslią jo buveinę didžiulėje įkalinimo įstaigos teritorijoje žino tik Erikas ir dar keli atsakingi darbuotojai. Tokia paslaptis reikalinga dėl keturkojo seklio saugumo - kad niekas jo neapšertų, neužnuodytų, nepažeistų jo gebėjimų uosti narkotikus. Tiesa, pats Negro tokio "pogrindžio" visiškai nevertina - dažnai išsiduoda lodamas: šuo ypač padūksta pastebėjęs ar išgirdęs netoliese slankiojančias kates.
Savo talentą Negro pirmiausia įrodė Marijampolės pataisos namų gyvenamojoje zonoje. Buvo vedžiojamas po būrius ir iš vieno kalinio gulto, iš čiužinio, suuodęs ištraukė kvaišalų paketėlį. Tokį darbą šuo atlieka iki šiol. Įdomu, kad dirbdamas, tai yra ieškodamas narkotikų, Negro yra sąžiningas ir labai susikaupęs - tuo metu jis net nesusigundo mėsa, kurios gali būti padėta visiškai šalia. Dažniausiai Negro tikrina į "zoną" įvažiuojantį transportą. Kaip sakė Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca, visi vairuotojai žino, kad be Negro kontrolės toliau vartų nenuvažiuos, todėl rizikuojančiųjų atvežti narkotinių medžiagų kaliniams nebėra. Šis kelias kvaišalams patekti į "zoną", galima sakyti, visiškai uždarytas.
Negro aktyviai dirba (uostinėja) apie penkiolika minučių. Po to būtina daryti poros valandų pertrauką (štai kodėl nebūtų efekto šį keturkojį įdarbinti prie praėjimo į "zoną" - rizikai pasiryžę darbuotojai ir lankytojai "pataikytų" eiti tada, kai Negro ilsisi). Kasdien nuo ryto iki vakaro su Negro dirbantis kinologas Erikas ne tik rūpinasi, kad keturkojis būtų paėdęs (Negro dieta neskiriama ir maistui jis neišrankus - labai tinka parduotuvėse pardavinėjamas specialus sausas šunų maistas), bet ir kartu treniruojasi (dresuoja), kaišioja kvaišalų mėginius, kad narkotikų "specialistas" neužmirštų jų kvapo. Erikas, paklaustas, ar Negro kartais "nenusiuosto" ir "nekaifuoja", tik nusijuokė ir priminė, kad šuniui dažnai suteikiamas poilsis nuo darbo (išblaivėti?).
Gerai atlikęs užduotį ir aptikęs narkotikų Negro būna pamalonintas: jis gauna savo mėgstamiausią žaislą - iš gaisrams gesinti reikalingos žarnos galo padarytą "lėlę" (prikimštą skudurų ir užsiūtą). Ne kartą Negro (kartu su savo šeimininku Eriku) buvo komandiruotas dirbti į Alytuje, Pravieniškėse, Vilniuje esančias įkalinimo įstaigas. Niekada negrįžo nuleidęs galvą - neradęs to, ko ieškojo. Erikas sakė, kad jiedu su keturkoju "kolega" vienas kitą supranta be žodžių - net komandos nereikia ir Negro darbuojasi. Beje, kinologas su Negro bendrauja pastarojo gimtąja lenkų kalba - lietuvių kalba vokiečių aviganiui kol kas neįkandama. Keturkojui nepažįstama ir tikroji meilė - to reikalauja jo profesija (vienas iš reikalavimų ruošiant tarnybinį narkotikų ieškotoją buvo draudimas artimai bendrauti su kitos lyties šunimis). Anot Eriko, šunišką meilę Negro galės patirti tik visiškai baigęs tarnybą, jau būdamas "pensininkas"...
Direktoriaus pavaduotojo Z. Kuncos teigimu, Negro darbas ir gyvenimas pataisos namuose per tuos pusantrų metų tikrai pasiteisino - jau vien dėl į "zoną" įvažiuojančio transporto problemų nekyla. Na, keturkojų pagalbininkų apuostant žmones pataisos namuose kol kas nenumatyta dėl jau anksčiau minėtų priežasčių. Be to, šuo Negro neleidžiamas tikrinti ir maisto siuntinių - esą nuteistieji tuoj pradėtų maištauti, kad pažeidžiamos jų žmogiškosios teisės, apipiltų administraciją ir Kalėjimų departamentą skundais, kad keturkojis liečia "dvikojų" maistą. Bet, kaip optimistiškai pripažino Z. Kunca, maisto siuntinius gana sėkmingai "iškedena" šį darbą atliekantys darbuotojai - vienas keturiolika metų dirbantis specialistas netgi išgarsėjęs ne tik Suvalkijos sostinėje, bet ir kitose šalies įkalinimo įstaigose kaip profesionalus seklys, esą pirštų pagalvėlėmis per atstumą jaučiantis siuntinyje paslėptus draudžiamus daiktus!
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Kinologas Erikas ir narkotikų ieškotojas Negro Marijampolės pataisos namuose bendrauja lenkų kalba
- Šuo Negro gyvena "zonoje", tačiau dažnai kvėpuoja ir laisvės oru - jo darbo zona labai plati
