Rimantas VENCLOVAS
Praėjusio pirmadienio rytą, apie septintą valandą, trys sunkių pagirių kamuojami Lazdijų rajono Mikyčių kaimo gyventojai įsiveržė pas to paties kaimo gyventoją Anelę Pavasarienę (83 m.) ir pareikalavo pinigų svaigalams. Kad reikalavimai būtų įtikinamesni, kumščiais gerokai aptalžė į seneles jiems tinkančiai moteriškei veidą, galvą. Dar gana tvirta močiutė, pabūgusi užpuolikų, pati atidavė turėtus dešimt litų, kad tik egzekucija kuo greičiau baigtųsi. Už gautus pinigus gan greitai apsirūpinę svaigalais užpuolikai sugrįžo į močiutės kiemą, įsitaisė prie lauke esančio staliuko ir pasijutę padėties šeimininkais, liepė močiutei kuo greičiau ruošti užkandą.
Matydami, kad taip lengvai kumščiais "užsidirbti" pinigėlių, atvykėliai laistė savo "uždarbį", o močiutė, pajutusi gresiantį rimtesnį pavojų, suskubo skambinti savo seseriai. Laimė, kad sesuo rimtai sureagavo į Anelės pagalbos šauksmą ir į nuošalią jos sodybą atsiuntė savo sūnų. Sūnaus būta ne iš bailiųjų - greitai atvyko į tetos vienkiemį ir surikiavo "įnamius". Visa šutvė - Laima Budrienė (56 m.), jos sūnus Egidijus Guckas (34 m.) ir Laimos sugyventinis Pranas Straigys (49 m.) - pristatyti į Lazdijų policijos komisariatą nusikaltimo aplinkybėms išsiaiškinti. Įtariamieji "supakuoti" stipriai apkvaitę: Laimai 2,70 promilės, kaime Pranuku šaukiamo sugyventinio kraujyje - 2,76 promilės, o jauniausio ir aršiausio mušeikos Egidijaus kraujyje - net 3,74 promilės. Tai jau sunkus girtumo laipsnis, tad trijulei policijos areštinėje pirmiausiai teko išsiblaivyti ir tik tada papasakoti, kiek kuris prisidėjo prie senolės sužalojimo.
O kad policija paauklėtų šiuos kaimo siaubūnus, labai norėtų ir "Akistatos" aplankyta kaimo senbuvė Anelė Pavasarienė:
- Čia mūsų bendrapavardžių Pavasarių aplink buvo kelios sodybos, bet visi senstam, dauguma išvyko gyventi pas vaikus į miestus, kai kurias sodybas nupirko atvykėliai. Štai ir kaimyno sodybą ant kalnelio nupirko bene prieš aštuonetą metų čia iš Alytaus atsikrausčiusi Laima Budrienė su sūnumi Egidijum, ir tada - koks čia gėrimas prasidėjo! - pasakojo dar gana guvi, tvirta, čia ūkininkaujanti Anelė Pavasarienė. - Dar iš vakaro pas mane atėjo Laimos sūnus Egidijus. Tiek meluoja, suokia ir vis reikalauja dvidešimt litų. Kad atsikratyčiau šiuo įkyruoliu, daviau jam pinigus - Lakit ir tarpusavyje nors galvas nusisukite! O anksti ryte, vėl pritrūkę pinigų, jau puolė kumščiais daužyti. Duok pinigų, duok užkandos! Pati motina kursto savo sūnų, kad tik tas griežčiau elgtųsi su manimi. Laimė, kad turiu telefoną ir greitai išsikviečiau pagalbą. Dar anksčiau, kai tik atsikraustė čia iš Alytaus, tai man jie padėdavo ir šieną sunešt, ir vandens, malkų prinešdavo, kad gautų pinigėlių. Visada sumokėdavau, atsiskaitydavau. O dabar jau ne pirmą kartą taip elgiasi su manimi, bet vis tikėjau, kad žmonės gali pasitaisyti. Kartą ir pati Laima virtuvėje iš spintutės išnešė pinigėlius, bet ją už tai bent apšaukiau gerokai. Jos tai nebijau, dar pati tokią sugebėčiau sutvarkyti, bet jau tas sūnelis, o dar ir besikeičiantys Laimos sugyventiniai!.. Jie visą žiemą iš manęs nešasi ir pieną, ir grietinę, ir kiaušinius. Ar gaila, jei aš daug vištų laikau, o čia žmonės valgyt neturi ką, - savo dzūkišku dosnumu pasidalinusi su kaimynais, o vietoj padėkos sulaukusi smūgių, rodo sumuštą akį Anelė.
Palydėjusi iš savo tokios tvarkingos ir spalvingos sodybos močiutė parodo, kaip pasiekti jos skriaudikų sodybą. Į ją veda nepravažiuojamas, duobėtas, piktžolėmis užaugęs keliukas, kuriuo pasiekiame vos už kelių šimtų metrų esančią sodybą. Čia pasitinka apleisti laukai, begriūvantis, be stogo tvartas, netvarka, visur besimėtantys tušti alaus "bambaliai" ir garsiausiai grojantis radijo imtuvas. Visa šeimynėlė tuo metu, kai lankėmės kaime, savo girtuokliavimo vaisius raškė areštinėje. Šitokią netvarką jau reta kur bepamatysi. O kam tvarkytis ar dirbti savuose namuose, jei gali įsibrauti pas netoliese gyvenančius kiek pasiturinčius darbštesnius vietinius senukus, ir uždarbis garantuotas. Gal net geresnis nei uždirbant prakaituotais delnais.
Nesaugu vienišiems seneliams kaimo vienkiemiuose, ne ką saugiau ir mieste. Štai pačiuose Lazdijuose, Seinų gatvėje, gyvenęs 101 metų A. B. neteko visų savo santaupų - penkių tūkstančių litų, laikytų namuose juodai dienai. Per šimtmetį perkopęs senolis dar birželio viduryje sekmadienį į savo namelį įsileido du vyriškius, kurie pasiprašė leisti pas jį namuose išgerti butelį degtinės. Vienas vyriškių senoliui pasirodė matytas Lazdijų mieste, todėl drąsiai juos priėmė į savo namus. Kol vyriškiai gurkšnojo atsineštą degtinę, senolis bandė kambaryje saugiau paslėpti savo santaupas, bet jo pastangos neprasprūdo pro apsilankiusiųjų kiek apsiblaususias akis, tad išeidami visus pinigus ir pavogė. Senolis kreipėsi į Lazdijų policiją.
O po savaitės du nesugauti ir nenustatyti plėšikai, naktį, apie pirmą valandą, į to paties šimtamečio namus įsilaužė išvertę duris. Jie sumušė šeimininką, reikalavo dar pinigų, bet tesurado vos dvidešimt litų. Policijos pareigūnams, tiriantiems dėl pinigų vagystės iškeltą bylą, prisidėjo nauja - dėl sužalojimo ir apiplėšimo. Po užpuolimo senoliui stipriai sužalota galva, sumuštas veidas, pamušta akis, atsiradę kraujosruvų kituose kūno vietose. Vykti gydytis į ligoninę senolis atsisakė, bet ir savo namuose bijojo pasilikti. Sumušto senolio giminaičiai jį išsivežė į savo namus.
Dėl šių nusikaltimų įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti, jokie įtariami asmenys nesulaikyti.
