Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., didėjo užimtų gyventojų ir mažėjo bedarbių skaičius. 2002 m. užimtų gyventojų buvo 1406 tūkst. ir jų, palyginti su 2001 m., padaugėjo 54 tūkst., arba 4 proc. Bedarbių 2002 m. buvo 224 tūkst. ir jų, palyginti su 2001 m., sumažėjo 60 tūkst., arba 21 procentu.
Nedarbo lygis per metus, sumažėjo iki 13,8 proc. ir buvo mažiausias nuo 1995 m., kai pradėti šie tyrimai.
Tyrimų metu buvo apklausiami 15 m. ir vyresni gyventojai, atsitiktinės imties būdu atrinkti iš gyventojų registro. Kiekvieną ketvirtį 2002 m. buvo apklausta apie 10,5 tūkst., o per metus - apie 42 tūkst. tiriamojo amžiaus gyventojų. Skelbiami tyrimų rezultatai perskaičiuoti visiems gyventojams.
Gyventojų užimtumas
Užimtų gyventojų kiekvieną 2002 m. ketvirtį, išskyrus ketvirtąjį, buvo daugiau nei 2001 m. Didėja vyresnio amžiaus dirbančių gyventojų skaičius. 2002 m. dirbo 313 tūkst., arba trečdalis, 50 m. ir vyresnių gyventojų, o 60 m. ir vyresnių gyventojų dirbo 67 tūkst., arba dešimtadalis to amžiaus gyventojų.
Bedarbių, galinčių artimiausiu metu pradėti dirbti ir įvairiausiais būdais ieškančių darbo, 2002 m. buvo 224 tūkst., arba kas dvyliktas tiriamojo amžiaus gyventojas. Prieš metus darbo neturėjo kas dešimtas gyventojas.
Bedarbių, registruotų darbo biržoje, skaičius nuo 224 tūkst. 2001 m. sumažėjo iki 198 tūkst. 2002 m.
Darbo jėgai priskiriamų gyventojų skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tai lėmė sumažėjęs bedarbių ir padidėjęs užimtųjų skaičius. Per metus bedarbių sumažėjo 60 tūkst., o užimtųjų skaičius išaugo 54 tūkst. Dalis vyresnio amžiaus bedarbių tapo neaktyvūs.
Ekonomiškai neaktyvių gyventojų (moksleivių, studentų, nedirbančių pensininkų bei kitų nedirbančių ir nenorinčių dirbti) skaičius per metus padidėjo 21 tūkst., arba 2 procentais.
Nedarbas
Tyrimo duomenimis, bedarbių skaičius mažėja. Jų skaičius nuo 284 tūkst. 2001 m. sumažėjo iki 224 tūkst., arba 21 proc. Vyrai sudaro apie 55 proc. visų bedarbių. Mažėja jaunų 15-24 m. amžiaus bedarbių. Jų nuo 51 tūkst. 2001 m. sumažėjo iki 36 tūkst. 2002 m.
Nedarbo lygis nuo 17,4 proc. 2001 m. sumažėjo iki 13,8 proc. 2002 m. Ypač sparčiai nedarbo lygis mažėjo 2002 m. vasarą ir rudenį. Mažiausias nedarbo lygis buvo trečiąjį 2002 m. ketvirtį, tuo metu jis buvo tik 11,9 proc. Sumažėjus sezoniniams darbams ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis ūgtelėjo iki 13 procentų.
Pastebimai sumažėjo jaunimo nedarbo lygis. Prieš metus 15-24 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis siekė 31 proc., nuo antrojo 2002 m. ketvirčio jis sumažėjo iki 20 proc., o vidutinis jaunimo nedarbo lygis 2002 m. buvo 23 procentai.
Mažėjant bendram nedarbo lygiui išlieka didelis vyrų nedarbo lygis. Jis nuo 19,9 proc. 2001 m. sumažėjo iki 14,6 proc. 2002 m. Moterų nedarbo lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 14,7 iki 12,9 procento.
Nedarbo lygis sumažėjo ir mieste, ir kaime. Kaime jis sumažėjo ypač ryškiai. 2001 m. miestiečių nedarbo lygis buvo 18,6, o kaimiečių - 14,4 proc., o 2002 m. jis sumažėjo atitinkamai iki 15,4 ir 9,7 procento.
Mažėjant bendram bedarbių skaičiui, mažėja ir ilgalaikių bedarbių, t,y. asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau. Jų skaičius nuo 159 tūkst. pirmąjį 2002 m. ketvirtį sumažėjo iki 102 tūkst. trečiąjį ketvirtį, bet ketvirtąjį ketvirtį padidėjęs bedarbių skaičius lėmė ilgalaikių bedarbių skaičiaus padidėjimą. Jų paskutinį 2002 m. ketvirtį buvo apie 109 tūkst.
Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. 2001 m. ilgalaikių bedarbių buvo 59, o 2002 m. - 55 proc. visų bedarbių.
Bedarbių išsilavinimas labai skirtingas. Beveik pusė visų bedarbių yra baigę pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas ir neturi profesijos. Apie ketvirtadalis bedarbių yra baigę profesines mokyklas. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių bedarbių buvo 50 tūkst., arba 22 proc. Turinčių aukštojo mokslo diplomus buvo 17 tūkst., arba 7 proc. bedarbių. 2002 m. nebuvo nė vieno bedarbio, baigusio doktorantūrą.
Nedarbas kitose šalyse
Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, nedarbo lygis Rytų ir Vidurio Europos šalyse labai skirtingas. Trečiąjį 2002 m. ketvirtį aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje - 18,6 proc., Slovakijoje - 18,0 proc., Bulgarijoje - 18,0 proc., Latvijoje - 11,6 proc., Estijoje - 8,2 proc., o žemiausias Čekijoje ir Slovėnijoje - po 5,7 procento .
Eurostato duomenimis, 2002 m. lapkritį Europos Sąjungoje buvo 13,5 mln. bedarbių. Nedarbo lygis ES buvo 7,7 proc. Aukščiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje - 11,8 proc., Suomijoje - 8,9 proc., Italijoje ir Prancūzijoje - po 8,8 proc., o žemiausias Liuksemburge - 2,6 proc. ir Nyderlanduose - 2,9 procento.
