Vida JANKUTĖ
Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kriminalinio pobūdžio pranešimų apie nesuvokiamą paauglių ir vaikų žiaurumą. Sunerimę ir teisėsaugos organai, nes pastaraisiais metais žymiai išaugo nepilnamečių nusikalstamumas. 10-16 metų paaugliai žudo, plėšia, prievartauja, sunkiai sužaloja savo aukas. Kas gi atsitiko vaikams ir kas lemia tokį jų elgesį? Pirmiausia - keli pavyzdžiai.
Užmušė benamį
Šiauliuose nuteistas septyniolikmetis paauglys, praėjusių metų pavasarį ir vasarą kartu su keliais bendrininkais siautėjęs Raseinių mieste. Jaunuolis pripažintas kaltu dėl nužudymo, plėšimo, keleto vagysčių ir nuteistas 10 metų nelaisvės. Bausmę jis turės atlikti pataisos namuose.
Už grotų puspenktų metų taip pat praleis devyniolikmetis A. B., o kiti du kaltinamieji - 21 metų E. G. ir dar vienas septyniolikmetis - įkalinimo bausmių išvengė.
Nustatyta, kad nuteisti asmenys nusikaltimus darė praėjusių metų gegužės - birželio mėnesiais. Jaunuoliai keliskart bandė apvogti Raseiniuose esantį butą. Nusikaltimą vaikinams pavyko įvykdyti tik iš trečio karto - tąkart pavogta daiktų už maždaug 1200 litų.
Tą patį mėnesį 10 metų nuteistas septyniolikmetis kartu su bendrininku Raseinių centre mirtinai sumušė ant suoliuko sėdėjusį senyvo amžiaus benamį. Birželį septyniolikmetis kartu su E. G. ir A. B. užpuolė ir apiplėšė dar vieną žmogų - tąkart nukentėjusysis patyrė nesunkius kūno sužalojimus.
Žiauriai kankino
Šį pavasarį klaipėdiečius sukrėtė nesuvokiamas žiaurumo atvejis. Gedminų pagrindinės mokyklos septintokas nukirto šuniui kojas, uodegą, o galvą pamovė ant pagalio. Visa tai mobiliuoju telefonu filmavo kitas septintokas.
Nuo jaunuolių nė kiek neatsilieka ir merginos. Utenoje trys nepilnametės žiauriai kankino joms neįtikusią septintokę. Jos vertė savo auką valgyti cigarečių nuorūkas, bučiuoti joms kojas, gerti vienos jų šlapimą, o po to dar sumušė.
Į įprastas muštynes mokyklose ar po pamokų jau niekas nebekreipia dėmesio ir tik pedagogai stebisi: iš kur ateina toks žiaurumas? Bet ir jie nieko padaryti nebegali, tad belieka tik skėsčioti rankomis.
Teorija - sausa šaka
Vaikų psichologai specialistai paauglių žiaurumą aiškina jų amžiui būdingais psichikos ypatumais ir gilesniais socialiniais faktoriais. O Britanijos mokslininkai išsiaiškino, jog žiauriam vaiko elgesiui įtakos turi ir motinos pogimdyminė depresija. Teigiama, kad ryšį tarp pogimdyminės depresijos ir prievartos apie 11-uosius gyvenimo metus sąlygoja dėmesio ir emocijų reguliacijos pažeidimai.
Tokiame amžiuje šie vaikai pasižymi dideliu pykčiu ir nedėmesingumu, ir ši tendencija siejasi su jų polinkiu į prievartą ir žiaurumą. Šio ir analogiškų tyrimų rezultatai įrodo, kad psichinė moters būklė po gimdymo - lengvai nuspėjamas intelektinio ir socialinio jos vaiko vystymosi rizikos faktorius.
Specialistai įsitikinę, jog pogimdyminė depresija yra svarbus klinikinis žymuo - ne tik apie problemas, kurios vaikui iškils, bet ir apie polinkį į žiaurumą bei prievartą.
Žiaurumą ir prievartą sąlygoja ne tik pogimdyminė depresija, bet ir sąlygos, kuriomis vaikas auginamas ir auklėjamas. Jei vaikas mato ar patiria šeimoje prievartą, tai toks modelis jam tampa elgesio pavyzdžiu, vertybe ir troškimu. Jei vaiką sumušė tėvas ir tarsi kerštaudamas berniukas vėliau nuskriaudė gyvūnėlį, tai jis tarsi suprato esąs "stiprus kaip tėtė". Prievarta numalšina dalį vaiko vidinio skausmo, ir jėgos vertė palaipsniui pakeičia santykių vertę. Sielojimasis jau laikomas silpnumu. Be to, tai dar vienas paauglių žiaurumo paaiškinimas: skirtingai nuo suaugusiųjų, jie mėgina išsiaiškinti, kas yra žiaurumas ir kur jo ribos.
Dabar beveik visuose vaiko gyvenimo lygmenyse išnykęs auklėjamasis procesas: namuose - tėvai ištisomis dienomis, neretai ir savaitgaliais pasinėrę į darbus; mokykloje - tik pamokas, o būreliai ar sporto treniruotės - mokamos. Su vaikais dirbti vis sunkiau, kadangi dabartiniai vaikai neturi autoritetų, jie tapo labiau nepriklausomi, save laiko pakankamai savarankiškais ir nepriima kitokios pozicijos.
Nemoka bendrauti. Ir nemokės
Klysta tie, kurie mano, kad vaikų žiaurumas - tai natūrali amžiaus ypatybė, kuri esą savaime praeis vaikui augant. Jei vaikas nekontroliuojamas ir nebaudžiamas žiauriai elgiasi, tai toks elgesys gali tapti įpročiu ir įsitvirtinti vyresniame amžiuje. Todėl nuo pat mažumės būtina užkirsti kelią žiaurumo apraiškomis, o svarbiausia - aktyviai formuoti sugebėjimą užjausti ir paguosti. Nereikia bausti vaiko, kuris žiauriai pasielgė dėl neatsargumo ar nežinojimo. Jam reikia suprantamai paaiškinti, kokią žalą jis padarė, sukelti jam emocinius išgyvenimus, priversti susimąstyti dėl savo elgesio pasekmių. Neretai vaikai būna žiaurūs vieni kitų atžvilgiu, kadangi nebūna išmokę bendrauti.
Tėvai ir pedagogai kartais rimtai klysta "nepastebėdami" ar net pagirdami vaiko žiaurų elgesį su bendraamžiu, kuris jam kuo nors neįtiko ar paprasčiausiai kuo nors nuo jo skiriasi (pavyzdžiui, išvaizdos, kalbėsenos ar pan. ypatybėmis). Vyresnieji privalo formuoti sveikus santykius tarp vaikų, kur niekas neatstumiamas ir nežeminamas. Suaugusieji ir patys privalo rodyti gerumo ir humaniškumo tarpusavio santykiuose pavyzdį.
Ilgą laiką vaikai tėvams buvo pagrindinė gyvenimo vertybė. Dabar daugeliui svarbu pinigai, geras darbas, o vaikai paliekami pedagogams, kurių pareiga - mokyti jauną žmogų, o ne saugoti, kad šis nenusikalstų.
Tvirkina vaikus ir Baudžiamasis kodeksas, kuriame tik už mažumą nusikaltimų numatyta bausmė nuo 14 metų. Vaikai tuo naudojasi ir lieka nenubausti. Ne ką geresnė padėtis ir nubaudus.
Penktadalis tinginiauja
Beveik visą gegužę Lietuvoje vyko akcija "Nepilnametis 2007". Akcija atskleidė, kad apie penktadalis paauglių nei mokosi, nei dirba, 90 - ignoruoja teismo paskirtus įpareigojimus ir nustatytus draudimus - nustatytu laiku būti namuose ir t.t.
Per beveik tris savaites pareigūnai aplankė apie 600 iš maždaug 630 Pataisos inspekcijos įskaitoje esančių nepilnamečių gyvenamųjų vietų.
Surengus per 170 išvykimų į įvairias švietimo įstaigas buvo susitikta su nepilnamečiais, tų įstaigų administracijos atstovais.
Prevencinės priemonės metu pareigūnai susipažino su nepilnamečių materialinėmis ir buities, mokymosi sąlygomis, laisvalaikiu. Domėtasi, ar socialiai remtini nepilnamečiai mokyklose nemokamai maitinami, ar jų tėvai pateikė reikalingus dokumentus socialinei pašalpai gauti.
Daug dėmesio buvo skirtą nepilnamečių užimtumui. Nustatyta, kad iš 626 įskaitoje buvusių nepilnamečių mokėsi 459, dirbo 40, o 127, t. y. maždaug penktadalis, - nei mokėsi, nei dirbo.
Lankydamiesi mokymosi įstaigose, Pataisos inspekcijos pareigūnai kartu su mokyklų administracijos atstovais aptarė nepilnamečių pamokų praleidinėjimo atvejus, priemones, kurių galima būtų imtis, siekiant, kad nepilnamečiai lankytų mokymo įstaigą.
Akcijos "Nepilnametis 2007" metu taip pat kontroliuota, kaip paaugliai laikosi teismo paskirtų įpareigojimų ir nustatytų draudimų. Buvo nustatyti net 89 pažeidėjai. 59 nepilnamečiai nebuvo rasti namuose teismo nustatytu laiku, 29 nesimokė ir nedirbo. Su 9 paaugliais nepavyko susitikti, nes 6 jų vėl nusikalto ir buvo suimti, o 3 pasislėpė nuo teisėsaugos.
Pareigūnai taip pat tikrino, ar Pataisos inspekcijos įskaitoje esantys suaugusieji asmenys, kurie iš pataisos įstaigų lygtinai buvo paleisti dėl to, kad turi vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, tinkamai juos prižiūri ir nepiktnaudžiauja tėvo valdžia. Prevencinės priemonės metu įskaitoje buvo apie 150 tokių lygtinai paleistų asmenų. Nustatyti 6 atvejai, kai lygtinai paleisti asmenys netinkamai atlieka pareigas savo nepilnamečiams vaikams ir piktnaudžiauja tėvų valdžia. Trijų nuteistųjų vaikai auga globos namuose, tėvai jais visai nesirūpina. Du nuteistieji, kurie turi rūpintis savo vaikais, kartu negyvena ir jais nesirūpina. Gauta ir informaciją, kad vienam nuteistajam dėl mažamečio sužalojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
