Antanas SALYS
Tai, kas Alytaus miesto teatre atsitiko 2002 metų rugpjūčio 18-osios vakarą, likus maždaug valandai iki vidurnakčio, sukrėtė visą Dzūkijos sostinės visuomenę. Tiesa, veiksmas įvyko ne scenoje, o teatro kavinėje - iš čia buvo išneštas vienas negyvas lankytojas, o du išvežti į ligoninę. Tą vakarą į kavinę su draugais išgerti alaus užsukę broliai Reinikovai buvo išskirti mirties. Prie jų staliuko prasibrovė mieste chuliganizmu jau pagarsėjęs ir už tai ne kartą baustas Tadeušas Žigo. Prisėdęs prie jaunuolių būrelio, jis ėmė pliaukšti nesąmones bei reikalauti alaus įpilti ir jam. Kultūringai vakarą leidusiems jaunuoliams toks "prielipas" nepatiko, todėl Aivaras Reinikovas paskambino į policiją. Tuoj pat kavinėje pasirodė du netoliese patruliavę pareigūnai. Vienas iš jų - Juozas Leškevičius - triukšmaujantį T. Žigo pakvietė trumpam išeiti pasikalbėti. Šis pakilo ir, atrodė, seks paskui pareigūną. Tačiau atsitiko tai, ko niekas nesitikėjo. Staiga išsitraukęs peilį, triukšmadarys keturis kartus dūrė pareigūnui į krūtinę. Policininkas suspėjo iššauti iš tarnybinio pistoleto. Pirmoji įspėjamoji kulka nuskriejo iki kavinės lango. Antroji pataikė užpuolikui T. Žigo, nuo kurio pareigūnui teko gintis, į pilvą. Tačiau ir tai T. Žigo nesustabdė, kaip anksčiau į protą jo neatvedė ir kavinės barmeno Valdo Ogijenkos prašymas liautis triukšmavus ir užgauliojus lankytojus. Peiliu ginkluoto chuligano vėl puolamas policininkas paleido ir trečiąjį šūvį. Kažkur atsimušusi kulka nuskriejo iki staliuko, prie kurio su draugais sėdėjo broliai Reinikovai. Kulka pataikė ir nukirto Žanui Reinikovui rankos arteriją ir dėl ūmaus vidinio nukraujavimo 22 metų vyras, našlaičiu palikęs ketverių metų sūnelį, mirė. Chuligano peiliu subadytas pareigūnas buvo gydomas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Reanimacijos, vėliau - Chirurgijos skyriuje. Medikų pagalbos prireikė ir į pilvą peršautam viešosios tvarkos drumstėjui, dėl kurio veiksmų teatro kavinėje ir buvo paleisti šūviai.
Po šių įvykių prokuratūroje buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Netrukus policijos pareigūnui J. Leškevičiui ji buvo nutraukta, nes nenustatyta nusikaltimo sudėties, kadangi ginkluotam policininkui dėl būtinosios ginties teko iššauti iš tarnybinio pistoleto. Dėl vieno jo šūvio žuvo niekuo dėtas kavinės lankytojas Ž. Reinikovas. Tačiau tai nebuvo pareigūno sąmoningas veiksmas, o tiesiog nelaimingas atsitikimas, kai nukentėjo konflikte nedalyvavęs žmogus. Pripažinta, kad konfliktą sukėlęs kitas kavinės lankytojas T. Žigo tuo metu nesuvokė, ką darąs, todėl jam buvo paskirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.
Baudžiamąja prasme istorija dėl anų metų rugpjūčio įvykių Alytaus teatro kavinėje buvo baigta. Tačiau įvykiai neseniai buvo prisiminti civilinėje byloje, kurią teko nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Mat žuvusiojo Ž. Reinikovo tėvas Viktoras Reinikovas kreipėsi į teismą, kad iš Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato būtų pareikalauta atlyginti turtinę ir materialinę žalas žuvusiojo šeimai. Pagal pirmąją iš atsakovu patraukto komisariato buvo reikalaujama 7 803, pagal antrąją - 50 000 litų. Atsakovu įvardijant komisariatą, buvo konstatuojama, kad šis turi padidinto pavojaus šaltinį - ginklus, yra jų valdytojas. Konkrečiu tarnybiniu ginklu naudojosi jo pareigūnas J. Leškevičius. Ir jis, ir T. Žigo, nuo kurio veiksmų policininkas gynėsi, buvo teisman pakviesti kaip tretieji asmenys. Teismui teko ieškovui priminti, kad pagal įstatymą, esant pateisinamai būtinajai ginčiai, turtinę ir neturtinę žalą atlygina asmuo, nuo kurio neteisėtų veiksmų buvo ginamasi. Mat Ž. Reinikovas žuvo ne dėl policininko, kurio sveikatai ir gyvybei buvo kilusi reali grėsmė, kaltės ir kuris veikė būtinosios ginties sąlygomis. Į tokią padėtį jis pateko dėl T. Žigo išprovokuotų veiksmų. Kadangi buvo padaryta žala gyvybei, t. y. žuvo visai nekaltas žmogus, žalą privalo atlyginti kaltininkas. Toks yra įstatymų reikalavimas. Būtent apie tai teisme ir buvo priminta ieškovui V. Reinikovui, pasiūlant jam atsakovu vietoj policijos komisariato nurodyti konkretų asmenį - Tadeušą Žigo. Tačiau atsakovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, todėl jo ieškinys buvo atmestas. Dabar žuvusiojo tėvui belieka iš naujo kreiptis į teismą, nurodant atsakovu T. Žigo, arba apylinkės teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui. V. Reinikovo pozicija žmogiškąja prasme suprantama - iš komisariato priteista žala būtų greitai atlyginta, nes šis turi lėšų, tuo tarpu iš tikrojo kaltininko pinigų reikėtų labai ilgai laukti, o gal ir visai nesulaukti.