JAV parengtos Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl sankcijų Irakui panaikinimo pataisytame projekte numatomas kiek reikšmingesnis JT vaidmuo ir siūlomos priemonės didžiulei Irako užsienio skolai sumažinti, tačiau pagrindinių George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos reikalavimų neatsisakoma.
Naujajame rezoliucijos projekte, kurio kopijos ketvirtadienį buvo išdalytos JT Saugumo Tarybos narių Artimųjų Rytų ekspertams, liko numatyti platūs Vašingtono ir Londono įgaliojimai, kurie leidžia spręsti, kaip panaudoti už Irako naftą gaunamus pinigus, skirtus šaliai atstatyti.
Projekte kiek sureikšmintas JT vaidmuo, tačiau jis vis tiek nėra toks reikšmingas, kokio norėjo kai kurie delegatai.
Vis dėlto Rusijos pasiuntiniai, kurie anksčiau griežtai kritikavo rezoliucijos projektą, naująjį tekstą pavadino žingsniu tinkama kryptimi ir ženklu, rodančiu Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos norą derėtis.
Vašingtonas ir Londonas siekia, kad Saugumo Taryba dėl rezoliucijos balsuotų jau kitą savaitę.
Tačiau JAV pareigūnai sakė, kad dar aptarinėjamos JT "naftos už maistą" programos užbaigimo detalės. Diplomatai nurodo, kad tikisi susitarimo dėl Rusijos pretenzijų gauti 4 mlrd. JAV dolerių (12 mlrd. litų), kurie jai priklauso pagal šios programos kontraktus.
Humanitarinė programa "nafta už maistą" 1996 metais pradėta siekiant sušvelninti sankcijų poveikį civiliams irakiečiams. Šios sankcijos buvo paskelbtos 1990 rugpjūčio 6-ąją, praėjus keturioms dienoms po Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) armijos įsiveržimo į Kuveitą.
Pagal šią programą Irakui buvo leista parduoti naftą ir prižiūrint Jungtinėms Tautoms už gautus pinigus pirkti maisto produktus, vaistus ir kitas civilinės paskirties prekes. Už Irako naftos pardavimą gaunamos lėšos yra laikomos specialioje JT sąskaitoje, iš kurios pervedami pinigai tiekėjams.
"Reuters"-BNS
