Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nuo skaudžios avarijos, įvykusios kelyje Panevėžys - Rokiškis, per kurią vietoje žuvo Kupiškio rajono gyventojai Dalia Spetylienė (41 m.) ir penkeriais metais vyresnis Julius Murma, prabėgo daugiau nei aštuoni mėnesiai. Ši avarija buvo apipinta įvairiais gandais, tačiau daugelis jų nepasitvirtino.
Vairuotojas buvo girtas
Tąsyk avarijos vietoje stiprų šoką patyrė krovininio automobilio"Mercedes-Benz", į kurį trenkėsi J. Murmos vairuojamas nisanas, vairuotojas panevėžietis Bronius Nuobara. Jis niekaip negalėjo suvokti, kodėl, likus tik keliems metrams iki susidūrimo, kelyje nesant jokios kliūties, minėtas automobilis netikėtai pasuko tiesiai į jį. Žmonės pasakojo, jog į lavoninę atvežtos jau mirusios D. Spetylienės drabužių kišenėje buvo rastas atsisveikinimo laiškelis. Vadinasi, galima įtarti, jog mirtis buvo suplanuota iš anksto. Bet tai - tik gandai. Pareigūnai, tyrę bylą, nerado jokio raštelio ir yra įsitikinę, kad kalbos apie iš anksto suplanuotą tragediją - laužtos iš piršto. Pagal teisėsaugininkus, avarijos kaltininkas yra J. Murma, prie vairo sėdęs neblaivus ir nesuvaldęs automobilio. O kalbos dėl savižudybės kilusios dėl to, kad visiems jau seniai buvo žinomi pernelyg glaudūs Juliaus ir Dalios santykiai. Net J. Murmos žmona neslėpė gerai žinojusi apie sutuoktinio ryšius su gretimame Tvirų kaime gyvenusia D. Spetyliene. Tačiau vyras buvo labai rūpestingas, stengėsi aprūpinti šeimą, į mokslus išleido sūnų bei dukrą, todėl A. Murmienė širdyje užgniauždavo visas nuoskaudas. Skaudžiausia tai, jog likus kelioms dienoms iki mirties, Julius žmonai prisiekė nutraukiąs visus ryšius su Dalia ir grįžtąs į šeimą, nors iš jos niekada ir nebuvo išėjęs.
A. Murmienei dabar itin sunku ne tik morališkai. Moteriai dar tik 48 metai, tačiau ji niekur nedirba (kaime neįmanoma įsidarbinti, ypač vyresnio amžiaus moterims), taigi jokių pajamų neturi. Nei keli litai už parduotą pieną, nei savas daržas negelbsti... Aldona neįsivaizduoja, kaip reikės gyventi toliau. Širdį lyg peilis raižo mintis, jog ją ištikusį skausmą pakoregavo svetimas žmogus - moteris, norėjusi iš jos paveržti vyrą...
Be motinos - penki vaikai
D. Spetylienė paliko vyrą Alvydą, kuris pastaruosius kelerius metus gyveno atskirai, Žiogų kaime nusipirktoje sodyboje. Gerai, kad vaikai jau beveik suaugę, gana anksti tapę savarankiškais. Vyriausiajam Tadui, jau senokai gyvenančiam atskirai ir ūkininkaujančiam, - 23 metai, jauniausiajai Linai - tik penkiolika. Metais vyresnio kito Linos brolio, Mariaus, regėjimas sutrikęs nuo gimimo. Vaikinukas silpnai mato, atrodo, jog liga progresuoja, todėl netolimoje ateityje jis neišvengs operacijų (beje, jas reikėjo atlikti jau seniai). Motinos mirties dieną trečiasis sūnus, Vilius, atliko karinę tarnybą. Šiuo metu jis taip pat grįžęs į namus, gyvena vienas motinos paliktame bute. Tiesa, atrodo, jog jis sugebėjo paveržti brolio Tomo merginą, auginančią ketvirtus metukus beeinančią jos ir Tomo dukrelę Dianą. Nors širdyje Tomas jautė, jog jam esant kalėjime santykiai su Kristina blėsta, tačiau nemaloni išvada pasitvirtino tik grįžus namo.
Juodžiausios gyvenimo dienos
Skaudžiausiai motinos mirtį išgyveno kaip tik Tomas (22 m.). Tuo metu jis vienoje Pravieniškių SRPD kolonijų kalėjo už vagystę. Išleidimo į artimo žmogaus laidotuves procedūra labai sudėtinga ir tik geranoriškai nusiteikusio tuometinio kolonijos direktoriaus A. Morozovo dėka ji buvo šiek tiek supaprastinta. Atsisveikinęs su motina, trumpai pasimatęs su artimaisiais, slegiamas juodų minčių Tomas vėl turėjo grįžti į koloniją. Pirmosios dienos po motinos mirties buvo labai sunkios... Vaikinui labai norėjosi būti namuose, padėti sesei ir broliams. Deja, tokia galimybė atsirado tiktai birželio mėnesį, kai Tomas sugrįžo į laisvę.
Ryškūs gyvenimo pokyčiai
Motinos mirtis gerokai pakoregavo šeimos gyvenimą. Į Alvydo Spetylos sodybą persikėlė gyventi Alė, Skapiškio miestelyje turėtą namą užleidusi sugyventinio vaikams. Pasirodo, šiuos du žmones jau senokai siejo artimi ryšiai. Kartu su jais apsigyveno ir Marius. Tačiau, kaip teigė Tomas, artimiausiomis dienomis jis Marių veš į Vilnių. Brolis norėtų mokytis sutrikusio regėjimo jaunuoliams skirtoje specialiojoje mokykloje-internate. Vaikinukas labai trokšta įgyti kokią nors specialybę, nenori savo negalia varginti artimųjų. Nuo rugsėjo 1-osios į aštuntos klasės suolą sės ir Lina. Mergaitė džiaugėsi, jog mokysis netoli dabartinių namų esančioje vidurinėje mokykloje. Šiuo metu kartu su broliu Tomu besitvarkanti šviesiaplaukė simpatiška mergina atrodo visiškai rami ir stipri. Lina teigė, jog motina paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo labai nervinga, susikrimtusi. Anksčiau ji kalbėdavo, jog Julius paliks savo žmoną ir ateis gyventi pas juos. D. Spetylienės vaikai apie J. Murmą atsiliepė tik gerais žodžiais, sakė, jog vyriškis dažnai apsilankydavo jų namuose, nudirbdavo daug ūkio darbų, iš užsienio parveždavo lauktuvių, paremdavo materialiai.
- Jis buvo labai geras žmogus, - patikino Lina su Tomu.
Vargas užgrūdino
Šiuo metu Lina verčiasi iš 55 litų dydžio našlaitės pensijos, Tomas gauna 130 litų bedarbio pašalpą. Jiedu nedejuoja, jog pragyventi sunku, tiesiog be reikalo neišlaidauja, skaičiuoja kiekvieną centą ir sakosi prie vargo jau seniai pripratę.
- Po truputį grūdinomės nuo vaikystės, todėl dabar su visais sunkumais susitaikyti yra lengviau, - neslepia Tomas.
Vyrukas svajoja susirasti gerą darbą, norėtų užsidirbti daug pinigų, nusipirkti automobilį, pradėti kurti savo gyvenimą. Jau dabar jis puikiai šeimininkauja virtuvėje ir sako, jog net iš paprasčiausių daržovių galima pagaminti puikių valgių. Kartu su Lina tvarkytis, nors namai ir svetimi, daug paprasčiau. Savaitgaliais jiedu apsilanko kultūros namuose rengiamose diskotekose, kartais pas juos užklysta draugai. Vaikinas nepamiršta savo dukrelės, aplanko. Vis dėlto Tomą skaudžiai veikia apkalbos. Kai tik miestelyje įvykdoma vagystė, kažkodėl daugelio žvilgsniai nukrypsta į jį.
- Daugiau į kalėjimą grįžti nenoriu, gyvensiu taip, kad jo vartai man niekad neatsivertų, - ryžtingai patikina jaunuolis.
