Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vis pingantys narkotikai miestų gatvėse liudija tai, kad narkotikų pasiūla Lietuvoje nemažėja ir kad narkotikų vartojimas tapo rimta socialine problema. Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos duomenimis, viena tabletė sintetinės narkotinės medžiagos amfetamino 2001 metais gatvėje kainavo 20-30 litų, 2002-aisiais 12-40 litų, o dar po metų - jau tik 12-25 litus. Atpigo ir marihuana, hašišas, ekstazis.
15 000 dozių
Prieš keletą savaičių su kilogramu heroino Kaune buvo sulaikyti du vyrai - lietuvis Artūras Butkus ir Kirgizijos pilietis Aršerovas Kniazevas. Pirminiais duomenimis, iš pradžių jiedu ruošėsi šiuos narkotikus pergabenti į užsienį, tačiau vėliau, pasikeitus aplinkybėms, ketino juos realizuoti Lietuvoje. 36 metų A. Butkus gyvena Garliavoje (Kauno r.), anksčiau buvo teistas, šiek tiek laiko praleidęs Vokietijos kalėjime (dėl automobilių vagysčių). A. Kniazevas taip pat Vokietijoje turėjo nemalonumų, susijusių su narkotikais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas vyresnysis komisaras Algis Kvainickas patikino, jog ši narkotikų bizniu užsiimančių asmenų sulaikymo operacija, kaip ir kiekviena kita į ją panaši, susidėjo iš daugybės veiksnių, kurių negalima atskleisti. Jo teigimu, daliai pareigūnų praktiškai be poilsio teko dirbti dvi paras. Sėkmingai kovai su narkotikų platintojais ir šio biznio organizatoriais reikia labai daug pareigūnų, laiko, didžiulės nervinės įtampos, ištvermės ir, be abejo, sėkmės.
Iš konfiskuoto heroino galima pagaminti 15 000 dozių narkotikų. Šiuo metu Lietuvoje kilogramo heroino didmeninė kaina siekia maždaug 23 000 JAV dolerių (apie 70 000 litų). Jį išfasavus ir pardavus gatvėje narkotikų prekeiviai jau uždirbtų apie 300 000 litų. Įdėjus dar kiek pastangų ir rizikos bei išgabenus tokį kiekį narkotikų į užsienį, jo kaina dar labiau išaugtų.
Dvigubas biznis
A. Kvainickas patikino, jog šis heroino "krovinys" į Lietuvą atkeliavo iš Kirgizijos. Aišku ir tai, jog kirgizai labai aktyviai dalyvavo persiunčiant jį į Lietuvą. Greičiausiai kurjeris nekėlė didelio pasitikėjimo, nes heroinas buvo supakuotas į skočą (lipniąją juostą), tarp kurio juostų buvo įdėtos kupiūros. Matyt, ir siuntėjas, ir gavėjas žinojo tų kupiūrų numerius ir jeigu kurjeris būtų pabandęs dalį šios medžiagos nuimti arba sukeisti, jam būtų nepavykę. Lietuvos pareigūnų žiniomis, Kirgizijoje vienas kilogramas heroino (priklausomai nuo jo grynumo) kainuoja nuo 3 000 iki 6 000 JAV dolerių, o pas mus jo kaina išauga net iki 8 kartų. Vadinasi, organizatoriai gali neblogai uždirbti... Konkrečiu atveju lietuvis, matyt, buvo reikalingas tik tam, kad organizuotų heroino realizaciją Lietuvoje arba jį pergabentų į Vakarus. Anksčiau A. Butkaus pavardė nebuvo įrašyta į narkotikų prekyba ir platinimu užsiimančių asmenų sąrašą. Spėjama, jog ryšys tarp lietuvių ir kirgizų užsimezgė per prekybą automobiliais. Dabar kirgizai Lietuvoje masiškai perka naudotus automobilius ir gabena juos į savo tėvynę. Tad dalis prekeivių ima verstis dvigubu bizniu - važiuodami į į Lietuvą pirkti automobilių, ten veža parduoti narkotikus, susiranda šiai veiklai neabejingų žmonių. Gauti pinigai investuojami į automobilių prekybos verslą.
Dar anksčiau Vilniuje buvo sulaikyta dar viena tarptautinio masto narkotikų prekeivių grupuotė, irgi turėjusi maždaug kilogramą heroino. Tarp keturių įtariamųjų - du čečėnai iš Kazachstano bei Rusijos, vienas Kazachstano ir vienas Lietuvos pilietis.
Tarptautinę nusikalstamą grupuotę, besiverčiančią sintetinių narkotikų kontrabanda į Skandinavijos šalis ir Baltarusiją, išaiškino ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tyrimo metu buvo aptikta apie 10 kilogramų amfetamino ir 6 litrai skysčio, iš kurio įmanoma išgauti daugiau nei 10 kilogramų amfetamino miltelių. Jų vertė Skandinavijos juodojoje rinkoje gali siekti apie 400 000 litų.
"Švarus" darbas
Heroinas gaminamas iš opijinių aguonų, tačiau Kirgizijoje jos neauginamos (arba auginamos labai mažais kiekiais). Į šią šalį heroinas atkeliauja iš Afganistano. Lietuva taip pat atlieka svarbaus tranzitinio narkotikų gabenimo taško vaidmenį - per ją driekiasi narkotikų prekeivių keliai ne tik į Vakarus, bet ir į Rytus. Iš Vakarų atgabentas kokainas, ekstazis keliauja į Rytus, o iš Rytų mūsų šalį pasiekęs heroinas vežamas į Europos valstybes, Skandinaviją. Lietuva tampa ganėtinai patogiu tašku dar ir dėl to, kad iš jos atsiveria ne tik sausumos, bet ir jūros keliai. Be to, Lietuvos piliečiai, užsiimantys šiuo juodu verslu, jau atrado savo vietą Europoje, "kiša savo trigrašį" į narkotikų prekybą visose Europos šalyse. Anksčiau lietuviai pasižymėjo tik kaip kurjeriai, o dabar jie Vokietijoje, Skandinavijos šalyse garsėja jau kaip didmenininkai, "gatvių tinklų" (prekybos gatvėje) organizatoriai. Aišku, kol kas jie negali visiškai laisvai konkuruoti, pavyzdžiui, su turkais, tačiau šioje srityje jau išsikovoję gana rimtas pozicijas. Tokia situacija susiklostė todėl, kad daug mūsų tautiečių išvyksta į užsienį. Nemaža dalis nenori dirbti juodo darbo statybose ar kur kitur, nori greičiau uždirbti didelius pinigus, todėl ir tampa narkotikų prekeiviais..
Apibūdinti lietuvį narkotikų prekeivį gana sudėtinga. Tarp sulaikomų kurjerių pasitaiko netgi gana solidaus amžiaus žmonių. Kai kurios asmenybės labai stebina... Kol kas Kriminalinės policijos biuras dar neturi tikslių duomenų apie Venesueloje sulaikytą lietuvę moterį, bandžiusią išvežti nemažą kiekį kokaino. Tačiau žinoma, jog ji turėjo keturias stuburo išvaržas... Teismo sprendimu kurjerė jau nuteista kalėti 15 metų ir bausmę atlieka viename iš Venesuelos kalėjimų. Sunku suvokti, kaip kurjerės pareigas galėjo atlikti sunkiai serganti moteris.
Griežtesni įstatymai
Dabar Lietuvoje dar susiklosčiusi tokia situacija, jog nepažįstamiesiems narkotikai neparduodami. Narkotikų prekeiviai dar žvalgosi, bijo policijos, todėl ypač svarbu, kad pardavėjai visąlaik jaustų grėsmę, kad jie būtų nuolat persekiojami ir "smaugiami"... Na, o kuomet jie išdrįs išeiti į gatves ir drąsiai pardavinės narkotikus kiekvienam, kas tiktai jų paprašys, tada sustabdyti šį procesą praktiškai jau bus neįmanoma. A. Kvainicko teigimu, šiuos nusikalstamus procesus lemia milžiniški pinigai, kuriuos gauna organizuotos nusikaltėlių grupuotės. Vėliau gautas lėšas bando investuoti ir į legalų verslą bei tų pinigų pagrindu įgyja vis didesnę įtaką. Tikriausiai niekas negalėtų paneigti fakto, jog nemažos sumos skiriamos ir įvairių pareigūnų papirkinėjimui... Pasakyti, kiek Lietuvoje veikia nusikalstamų grupuočių, užsiimančių narkotikų gamyba, platinimu ar gabenimu, sunku, tačiau Kriminalinės policijos biuro pareigūnai įsitikinę, jog faktiškai narkotikai yra sudėtinė daugumos nusikaltėlių veiklos dalis. Daugiausia problemų pareigūnai mato aplink Kauną. Dabar už šią veiką atsakomybė labai sugriežtinta - minimaliausia bausmė - laisvės atėmimas dvejiem metams (anksčiau už tai mažiausiai grėsė areštas 90 parų). Nors iš tiesų įstatymai tapo griežtesni (ypač už didelius narkotikų kiekius, gamybos, prekybos, platinimo organizavimą), tačiau kyla problemų juos pritaikant konkrečiais atvejais. A. Kvainicko teigimu, svarbiausias principas yra bausmės neišvengiamumas. Be to, reikėtų galvoti apie rimtesnių ekonominių sankcijų (turto konfiskavimo) taikymą.
