Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš keletą dienų į Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Pirmąjį chirurgijos skyrių buvo paguldytas sostinėje, Jaunimo priklausomybės ligų reabilitacijos centre, budėtoju dirbantis vilnietis Remigijus P. (47 m.). Nukentėjėlis buvo skubiai operuotas. Ligonis pamažu sveiksta, tačiau medikai baiminasi, kad neprasidėtų pooperacinės komplikacijos. Artimiausiu metu jam turėtų būti atlikta teismo medicininė ekspertizė. Manoma, kad ekspertas nukentėjėliui konstatuos sunkų kūno sužalojimą.
- Tą dieną vilniečių šeima į centrą atvežė vieną jauną narkomaną reabilitacijai, - "Akistatos" korespondentei pasakojo Remigijus P. - Jam buvo skirta atskira palata. Vyrukas persirengė pižama, apsiavė šlepetes... Kiek vėliau mudu išėjome atnešti malkų ir jaunuolis staiga dėjo į padus. Aš - vytis. Greitai pavijau - jis toks suvargęs, nupiepęs... Tada Dmitrijus (toks ligonio vardas - V. G.) riktelėjo, kad jo rankose - peilis, ir nieko nelaukęs dūrė juo man tiesiai į pilvą. O jau tada, žinoma, paspruko...
Kaip jau žinoma, centro darbuotoją sužalojęs vilnietis Dmitrijus Cibulskis (20 m.) prieš kelias dienas buvo kreipęsis į Toksikologijos centrą. Narkotikus vartojantis vyriškis jautėsi labai prastai, savo agresyviu elgesiu daug problemų sukėlė tuo metu dirbusiam medicinos personalui. Nors narkomano detoksikacija trunka kur kas ilgiau, jau po poros dienų Dmitrijus pareiškė nenorįs ilgiau gulėti skyriuje. Anot gydytojo toksikologo Raimundo Purvanecko, jei pilietis nepageidauja medicininės pagalbos, gydytojai prievarta jos teikti negali, todėl minėtas vyrukas iš gydymo įstaigos išvyko dar, kaip sakoma, "plaukiojantis"...
Kaip vėliau paaiškėjo, tą pačią dieną tėvai Dmitrijų prikalbino vykti į Jaunimo priklausomybės ligų reabilitacijos centrą. Na, o čia ir atsitiko didelė nelaimė.
- Reabilitacijai į mūsų centrą turėtų atvykti tik visiškai detoksikuoti narkomanai, - piktinosi centro vadovas Gintaras Radvila. - Šiuo atveju vaikino tėvai pasielgė labai neatsakingai, nesąžiningai...
Jaunimo priklausomybės ligų reabilitacijos centro vadovas Gintaras Radvila su korespondente bendravo nenoriai. Girdi, kas iš to, kad spauda parašys - narkomanų dėl to nesumažės, problemų tai neišspręs. Pasak G. Radvilos, narkomanų Lietuvoje - tūkstančiai, be to, jų nuolat daugėja, o lėšų gydymui ir reabilitacijai neskiriama. Tiksliau, maždaug 6 milijonai litų kasmet esą iššvaistoma "beverčiams lankstinukams, brošiūrėlėms ar skrajutėms", tuo tarpu narkomanams reikalinga konkreti pagalba!
Narkomanai jaučiasi nesuprasti
Dažnas pasipiktins - ligoninėse jau seniai trūksta būtiniausių vaistų, tvarsliavos, pasigirsta siūlymų susimokėti už lovadienius, o čia dar nemažą sveikatos apsaugai skiriamo biudžeto riekę prašoma atseikėti narkomanams, kurie patys save į šitą liūną įklampinę!
Bendraudama su palaikančiaisiais narkomanų pusę, korespondentė išgirdo nelinksmų žinių. Pasak nenorėjusių prisistatyti Priklausomybės ligų reabilitacijos centro darbuotojų, narkomanu tampama gan greitai, o išsikapstyti prireikia ne vienerių metų! Ir tai pavyksta tik nedaugeliui! Tai esą baisi liga, net grėsmingesnė už AIDS, asmenybę sužlugdanti, "suėdanti" per stebėtinai trumpą laiką...
Pašnekovai paminėjo aibę pavyzdžių, kuomet anksčiau buvę puikūs mokiniai, aktyvūs visuomenininkai, gabūs sportininkai, paragavę ir nesugebėję narkotikams atsispirti netrukus tapo nepanašūs į žmones: perkaro, pasiligojo, viską, ką buvo pasiekę, staiga prarado... O kiek jau mirė?
Kaip toliau pasakojo centro darbuotojai, ne vienas į narkotikus įjunkęs jaunas vyrukas ar mergina su peiliu rankose pasiruošę šokti (ir šoka!) prieš tėvą ar motiną, brolį, seserį, giminaitį ar ką tik pensijos sulaukusią močiutę (kad tik gautų pinigų narkotikų dozei), tad ką jau kalbėti apie atsitiktinius praeivius! Narkomanus esą dažnai tik juokas suima, kai smarkiai pavėlavę artimieji pasiūlo pradėti gydymosi kursą - kaip, girdi, galima atsisakyti šitokio "kaifo", žodžiais nenusakomo malonumo!? Kiti net ir tėvams ar kitiems šeimos nariams pasiūlo "pabandyti" - atseit tikrai nesigailėsite, tuomet ir mane suprasite...
Už reabilitaciją reikia mokėti!
Niekas nesiginčija, kad narkomanija - liga. Be galo sunkiai įveikiama. Reikalaujanti milžiniškų pastangų tiek iš paties ligonio, tiek iš jį gydančių įvairių sričių specialistų. Tačiau jei narkomano detoksikacija - nemokama, tai už reabilitaciją (kuri trunka mažiausiai 8 mėnesius), pasirodo, reikia pakloti nemažus pinigus!
Kaip sužinojome, norint patekti į valdišką reabilitacijos centrą (jų Vilniaus krašte yra keli), reikia laukti ilgoje eilėje. Žurnalistė paskambino į sostinėje, Gerosios Vilties gatvėje, veikiantį Priklausomybės ligų reabilitacijos centrą. Centro darbuotoja paaiškino, jog visų pirma būtina apsilankyti pas centro gydytoją, po kurio konsultacijos esą ir paaiškėsią, ar konkrečiam piliečiui toji reabilitacija reikalinga. Vieno mėnesio reabilitacijos trukmės kaina šioje įstaigoje - apie 150 litų, reabilitacijos trukmė priklauso nuo ligonio būklės. Panašūs tarifai nustatyti ir kitame, Vilkpėdės gatvėje įkurtame reabilitacijos centre. Kaip minėjo šios įstaigos darbuotoja, centre reabilituojami tik pilnamečiai asmenys. Kaina už mėnesį - 140 litų (sakė, kad tai pigiausia Lietuvoje), reabilitacijos trukmė - apie 8 mėnesiai.
O jei ligonis neturi pinigų? "Tokių dar nepasitaikė - pas mus atvyksta tik pajėgūs susimokėti", - paaiškino centro darbuotoja.
Šiame centre - 12 vietų. Norint į jį patekti, reikėtų užsirašyti į eilę. Kiek prisieitų laukti, darbuotoja negalėjo tiksliai pasakyti.
Privačiame Jaunimo priklausomybės ligų reabilitacijos centre, mūsų turima informacija, reabilitacinis gydymas yra keleriopai brangesnis Į čia įmanoma patekti tik pakankamai turtingus artimuosius turintiems narkomanams.
- Kas iš to, dažnas jaunuolis sutinka gydytis tik dėl to, kad gautų iš tėvų pinigų, - pesimistiškai dėstė mano pašnekovai. - Tėvai tokiems pažada aukso kalnus - kad tik vaikeliai sutiktų atsigulti į stacionarą. O čia dažnas ligonis tik velnius krečia...
Narkomanija - jaunimo siaubas
Lietuvoje narkomanija nesulaikomai plinta. Statistika skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje yra per 20 000 narkomanų, o kiek dar neužsiregistravusiųjų profilaktinėse įskaitose? Pastebėta, jog narkotikus vartoja vis jaunesni asmenys, net 14-16 metų paaugliai. Vieni narkotikų paragauja iš smalsumo, nenorėdami atsilikti nuo draugų, trokšdami pajusti tam tikrą būseną. Kitus į šį liūną vyresnieji įtraukia apgaule, turėdami tikslą vėliau jais pasinaudoti.
Dirbantiesiems su narkomanais yra žinomas ne vienas atvejis, kuomet paauglys pradėjo vartoti narkotikus pirmąkart jų paragavęs mokyklos valgykloje - suvalgęs neaiškiais milteliais "pagardintos" sriubos (tokią šunybę, kaip vėliau paaiškėjo, iškrėtė jo bendraamžiai!).
Psichologai teigia, jog įjunkimą į narkotikus reikia sieti ir su tam tikrais emociniais bei socialiniais jaunimo poreikiais, psichologinėmis problemomis (tiek šeimoje, tiek mokykloje), kurios kyla dėl didžiulės emocinės įtampos, didelio intelektualinio krūvio, nesutarimų ir pan.
Žodžiu, priežasčių atsipalaiduoti jaunimas suranda begales. O kai šio nuodo įmanoma įsigyti vos ne kiekviename žingsnyje (gatvėje, diskotekose, klubuose ir t. t.), ko daugiau bereikia?..
Pakanka vieno karto
Narkologai sutartinai tvirtina, jog psichinė priklausomybė, pasireiškianti didžiuliu noru vėl sukelti apsvaigimo būseną, gali susiformuoti jau po pirmojo narkotikų pavartojimo. Ilgiau pavartojus organizmo ląstelės pripranta prie šių medžiagų ir narkotikai tampa būtini organizmo biocheminei pusiausvyrai palaikyti.
Laikui bėgant organizmas ima reikalauti vis didesnio narkotinių medžiagų kiekio, apsvaigimui sukelti prireikia vis didesnių dozių. Negavus narkotikų pradeda reikštis abstinenciniai reiškiniai - fiziniai bei psichiniai sutrikimai (depresija, nerimas, psichozės). Narkomanui terūpi vienintelis dalykas - kaip prasimanyti narkotikų? Štai dėl ko narkomanija neatsiejama nuo nusikalstamumo! Štai ir atsakymas, kodėl narkomanai vis dažniau griebiasi drastiškų veiksmų - puldinėja praeivius, iš paauglių atiminėja mobiliuosius telefonus, iškrato iš kišenių centus, grasina užkratais pripildytais švirkštais...
Kaip pažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?
Respublikinio toksikologijos centro vadovas gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas stebisi, jog tėvai pavėluotai susigriebia aiškintis, ar jų vaikai - ne narkomanai. Didžiulis užimtumas, pareigų gausa, žinoma, savo padaro, tačiau nevalia vaikų, ypač paauglių, palikti likimo valiai!
Gydytojo žodžiais, nors ir labai užimti, tėvai savo paauglius vaikus turėtų atidžiau stebėti, skirti jiems daugiau dėmesio, ilgiau su jais bendrauti. Labai svarbu išsiaiškinti, kas sūnų ar dukterų draugės ir draugai, kokie pastarųjų pomėgiai, tikslai, mąstysena.
Vaiko savijauta didele dalimi priklauso nuo to, kokios narkotinės medžiagos vartojamos: stimuliuojančiosios, psichiką slopinančiosios ar kitokios. Priklausomai nuo to, kokių narkotinių medžiagų pavartojęs, žmogus tampa vangus, viskam abejingas, sulėtėja jo psichinis ir fizinis aktyvumas, kvėpavimas, širdies ritmas, užplūsta pasyvios nuotaikos; kitos medžiagos gali sukelti energijos antplūdį, aktyvumą, pakyla kraujospūdis, paspartėja širdies darbas; dar kiti narkotikai sukelia haliucinacijas, sutrikdo realybės pojūtį, laiko, formų, spalvų suvokimą, sukelia silpnumą, mieguistumą...
Gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas pataria tėvams susirūpinti, kai staiga ima kisti vaiko interesų ratas, kai iki tol buvęs puikus mokinys, vaikas pradeda prastai mokytis, atsisako tęsti sporto treniruotes (nors šioje srityje būna pasiekęs didelių laimėjimų), tampa nepastovus, greitai besikaitaliojančios nuotaikos (tai piktas, tai linksmas). Pradėjusieji vartoti narkotikus, gydytojo teigimu, ima labai mėgti saldumynus... Na, o kai poreikis narkotikams didėja, kai prireikia vis didesnių dozių, pradeda trikti koordinacija, dar labiau pasikeičia elgesys. Labai gaila, anot gydytojo toksikologo, jog tėvai nepastebi, kad iš namų jau kuris laikas dingsta pinigai, vertingesni daiktai - susizgrimbama esą tik tada, kai "bute lieka tik sofa-lova ir parketas". O juk seniai visiems aišku, kad narkomanijos, kaip ir kitų sunkių priklausomybės ligų, gydymo rezultatai daug priklauso ir nuo to, kada pradėsime su ja kovoti: laiku ar gerokai suvėlavę...
