Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vytautas ŽUTAUTAS
Pastaruoju metu narkotikų mafijai suduodama smūgis po smūgio. Tik ką už grotų atsidūrė, kaip spėjama, Kauno Vilijampolės nusikalstamai grupuotei priklausantys Virginijus Silvestravičius (34 m.) ir Vaidas Vansevičius (30 m.). Teisėsaugininkai dar praėjusių metų gruodžio 6 dieną Kaune, K. Baršausko gatvės viename bute, per kratą aptiko 5 kilogramus miltelių, kurių pusė buvo amfetaminas. Operacijos metu buvo sulaikyti keturi kauniečiai: Gintaras Vaičiulis (36 m.), Vytenis Simauskas (33 m.). Rimantas Ochmanas (43 m.) ir Rimantas Lantuchas (37 m.). Po kelių dienų sodyboje Dzingeliškių kaime (Birštono sen.) buvo aptikta ir psichotropinių medžiagų laboratorija. Dar viena laboratorija, priklausanti tai pačiai grupuotei, buvo aptikta Kalvarijos seniūnijoje, Mockavos kaime. Visoms šioms laboratorijoms narkotikų gamybos technologiją pardavė Kęstutis Jurkševičius (40 m.).
Niekaip nesibaigianti byla
K. Jurkševičiaus ir jo bendrų bylą tiria Vilniaus apygardos prokuratūra. Kęstutis motinai priklausančiame angare Kaune, pačiame Savanorių prospekto gale, buvo sumontavęs amfetamino gamybos įrangą. Šis fabrikas buvo aptiktas dar 2000-aisiais. Tai buvo pirmasis Kauno ONTT pareigūnų likviduotas narkotikų gamybos fabrikas. Beje, dar 1993-iaisiais didžiulį namą Savanorių prospekte buvo bandyta susprogdinti. Po sprogimo pareigūnai aptiko užrašus, kuriuose buvo smulkiai aprašytas narkotikų gamybos procesas.
K. Jurkševičius yra vienas pagrindinių kaltinamųjų byloje dėl psichotropinių medžiagų gaminimo ir platinimo organizavimo stambiu mastu. Aptikus laboratoriją pusei metų jis buvo areštuotas, tačiau bylos tyrimui užsitęsus išleistas į laisvę.
Tačiau sėkmingos pastarojo meto operacijos, per kurias sunaikinti net keli stambūs narkotikų gamintojų "lizdai"-laboratorijos, didelės euforijos pareigūnams nesukėlė. Vien tas faktas, kad po šių operacijų narkotikų kaina nė kiek nepakilo, leidžia daryti išvadą, jog šis biznis klesti.
Pelningiausia veikla
Kiekvienais metais narkotikų biznis kelia vis didesnį pavojų. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, narkotikus platina organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi tarptautiniai šio verslo ryšiai. Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, padaugėjo pusantro karto. Daugiausia nusikaltimų, susijusių su narkotikais, užregistruota Vilniuje - 343, Klaipėdoje - 160. Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai - heroinas, amfetaminas, kokainas. Tai lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis. 1 gramas elitiniu vadinamo kokaino kainuoja nuo 120 iki 350 litų.
Populiariausi tarp nuteistųjų - heroinas, marihuana, hašišas ir psichotropiniai vaistai. Narkotikų kaina įkalinimo įstaigose 2-3 kartus didesnė nei laisvėje.
Baisiausia, kad nuolat daugėja narkotikus vartojančių moksleivių. Iš oficialiai užregistruotų 4 405 narkomanų daugiau kaip 11 procentų yra nuo 15 iki 19 metų. Tačiau visi suvokia, kad žmonių turinčių problemų dėl narkotikų yra dešimtis kartų daugiau. Pastebėta, kad labiausiai narkotikai plinta didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, tačiau pastaruoju metu juos ėmė vytis kai kurie rajonai ar miesteliai (pavyzdžiui, Visaginas, Didžiasalis ir t. t.). 2000-uosius galima laikyti pirmuoju intensyvios kovos su narkotikų vartotojais ir platintojais etapu. Tų metų pabaigoje visus nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ėmė aiškintis bei tirti apie 30 pareigūnų, o kontrabandos kontrolę iš policijos perdavus muitinei ir atsilaisvinus nemažam pareigūnų skaičiui, į šį darbą įsitraukė dar apie 70 pareigūnų (jie dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure ir apskričių centruose). Jie bando grumtis ne tik su pavieniais kvaišalų vartotojais, bet ir su organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis, kurioms narkobiznis pastaruoju metu tampa pagrindine veikla. Pagrįsdamas šį teiginį Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTT Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras Algis Kvainickas patvirtino, jog taip yra todėl, kad narkobiznis iš tiesų tampa pačia pelningiausia (jis garantuoja šimtaprocentinį pelną) ir mažiausiai rizikinga (patys pareigūnai prisipažįsta, jog jiems pavyksta išaiškinti maždaug vieną iš dešimties nusikaltimų, susijusių su narkotikais) nusikaltėlių veiklos sritimi. O pinigai čia sukasi milžiniški - bendra Lietuvos narkotikų apyvarta iki 500 milijonų litų.
Lietuvių tinklas Skandinavijoje
Lietuva tampa narkotikų tranzito šalimi. Dalis narkotikų, atkeliavusių iš Vakarų ir iš Rytų, gabenama į Skandinavijos šalis - Švediją ir Norvegiją, kiti iš Rytų per Lietuvą siunčiami į Vakarus (dažniausiai į Vokietiją). Lietuvoje pagamintos sintetinės psichotropinės medžiagos vežamos į Skandinaviją bei Rusiją, nes Lietuvoje joms nėra pakankamos rinkos. Skandinavijoje labai populiarus Šveicarijoje gaminamas rohypnolis (raminamieji vaistai). Jis išduodamas pagal griežtos atskaitomybės receptus, vaistinės privalo atsiskaityti už kiekvieną parduotą pakuotę. Deja, slaviškose valstybėse - Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje - šis kontrolės mechanizmas nesuveikė. Didžiuliai rohypnolio kiekiai įvežami į Lietuvą, o iš čia gabenami į Skandinavijos šalis. Pas mus viena pakuotė šio medikamento kainuoja apie 27 litus, o Norvegijoje, Švedijoje kaina pakyla dvigubai, gatvėje už kiekvieną tabletę imama jau po 2-3 eurus... Suomija narkotikų prekeivių lietuvaičių neįsileidžia, nes čia rinką valdo estai bei rusai. Europoje lietuviams taip pat sunku, nes šeimininkauja lenkai, olandai. Įsitvirtinę Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos rinkose, mūsų tėvynainiai ten organizuoja vadinamuosius gatvės tinklus - rūpinasi ne tik narkotikų kontrabanda, bet ir jų pardavimu.
Įkėlęs vieną koją, paskui tempia ir bendrus
Lietuvos pareigūnai yra užmezgę pakankamai stiprius ryšius su kolegomis švedais bei norvegais. Paskutinės narkotikų prekeivių sulaikymo operacijos vargu ar būtų pavykusios be pastarųjų paramos. Informacija pasikeisti su Vokietija dar gana sudėtinga, nes vokiečiams nusikalstama lietuvaičių veikla kažkodėl neatrodo kelianti pavojų. Gerokai didesnį galvos skausmą jiems kelia turkai, albanai, kurdai... Vyresniojo komisaro A. Kvainicko nuomone, kolegos vokiečiai pamiršta, kad lietuviai nusikaltėliai jei įkėlė vieną koją, tuoj susitemps ir visus gaujos narius... Geri ryšiai susiklostė ir su JAV pareigūnais. Amerika turi pakankamai rimtą narkotikų kontrolės agentūrą, atstovus daugelyje pasaulio šalių. Agentūros filialas yra ir Lietuvoje.
Situacija šioje srityje visame pasaulyje yra gana sudėtinga ir pakankamai efektyvios priemonės, kurių imasi daugelio šalių vyriausybės, deja, neduoda laukiamų rezultatų. Atrodo, jog prieš narkotikus, jų nepataisomą žalą vedama gana aktyvi propaganda - vyksta įvairūs renginiai, paskaitos mokyklose, tačiau niekas negali patvirtinti, kad narkomanų mažėja. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, narkomanijos problema dar labiau pagilės. Juk nebeliks vakarinių sienų, o ir rytinės nėra labai patikimos...
Negailestinga kova dėl rinkos
Lietuvoje vyksta intensyvi sintetinių psichotropinių kvaišalų gamyba. Per praėjusius trejus metus ir keturis šių metų mėnesius išaiškinta ir sunaikinta 11 laboratorijų, tačiau pareigūnai puikiai suvokia, jog jų dar yra, ir gana nemažai... Visiškai aišku, kad mūsų šalies rinka pagamintiems narkotikų kiekiams yra per maža. Dėl to tarp nusikalstamų grupuočių-narkotikų gamintojų vyksta nuožmi konkurencinė kova. Kuomet gaminamai narkotikai, duodantys 200-300 procentų pelną, nusikaltėliai pasiryžę bet kam. Konkurencinėje kovoje visos priemonės yra pateisinamos, todėl neatmetama galimybė, jog nusikaltėliai gali pareigūnams pateikti informacijos apie jiems trukdančius asmenis... Jeigu toji informacija pasitvirtina, kodėl negalima ja pasinaudoti?.. Beje, LKPB Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras patikino, jog pasitikėjimo telefonu praneštos informacijos dėka buvo išaiškinta nemažai tokių nusikaltimų, paimti dideli kiekiai narkotikų, o vienos informacijos dėka vienu metu pavyko išvynioti net 3 nusikaltimų siūlą....
Nereikia nei mokslo, nei proto
Sintetinių kvaišalų gamybai reikalingi specialistai (paprastai chemikai). Narkobiznieriams nėra sudėtinga surasti tokių žmonių ir įtraukti juos į nusikalstamą veiklą. Belieka prisiminti, kaip mūsų šalyje buvo išvystyta chemijos pramonė, kuri, deja, žlugo, o žmonės liko be darbo. Be to, narkotikų gamybai daug specialistų nereikia - galbūt kartais užtenka ir vieno, galinčio prižiūrėti nors ir 10 laboratorijų, be to, kiekvieną asmenį nesunku apmokyti, nes narkotikų gamybos procesai nėra sudėtingi. Tiesiog pakanka visas instrukcijas pateikti raštu... Tai patvirtina išaiškintose laboratorijose rastos ant popieriaus lapelių surašytos instrukcijos, kaip ir ką daryti... Tokiais atvejais jau nebereikia nei didelio mokslo, nei proto. Pareigūnų teigimu, laboratorijas įrengti taip pat nėra sudėtinga. Prisiminkime, jog bankrutavo ar kitokiu būdu savo veiklą nutraukė (ar buvo priverstos "sugriūti") daugybė gerai įrengtų cheminių laboratorijų, todėl apsukriems nusikaltėliams beliko tiktai susirinkti reikalingus įrengimus, kai ką nusipirkti ir pradėti intensyvią kvaišalų gamybą, duodančią milijoninius pelnus...
LKPB pareigūnų duomenimis, 2002-ųjų pabaigoje Lietuvoje aptiktos dvi nelegalios sintetinių narkotikų gamybos laboratorijos buvo įrengtos atokiose kaimo vietovėse, negyvenamose sodybose. Nevertinant jų įkūrimo sąnaudų (nauji trifaziai elektros įvadai, galingi elektriniai vandens siurbliai ir pan.), jas buvo galima priskirti "mobilioms", kai pagaminus tam tikrą kiekį (apie 15 kilogramų) produkcijos laboratorija perkeliama į kitą vietą. Visa tai buvo daroma laikantis griežtų reikalavimų. Pareigūnai mano, jog šiose laboratorijose buvo gaminami amfetaminai ir metamfetaminai tik turint užsakymus konkretiems kiekiams. Pagaminus reikiamą kiekį laboratorijos buvo "užkonservuojamos" ir laukiama kito užsakymo.
Svarbiausia - pinigai ir žmonės
Kalbinti pareigūnai vienbalsiai tvirtina, jog kovai su narkotikų gamyba bei platinimu būtinai reikalingos papildomos lėšos ir daugiau žmonių. Technika, kuri dabar naudojama, - apgailėtinai pasenusi ir susidėvėjusi. Kartais pareigūnai atsiduria juokingoje (pro ašaras) situacijoje, kai lemiamu momentu (fiksuojant nusikaltimą) sugenda filmavimo ar kitokia technika. O juk pareigūno parodymo, jog įtariamasis jam pardavė narkotinių medžiagų, nepakanka. Beje, šį darbą dirbantys pareigūnai pripažįsta, jog jiems labai įdomi ir iškeltų baudžiamųjų bylų baigtis. Štai žmogus parduoda kilogramą narkotikų, o teismas jam skiria bausmę, žemesnę už įstatyme numatytą žemutinę ribą (vietoj 8 skiria 5 metus nelaisvės), motyvuodamas tuo, jog teisiamasis padėjo atskleisti nusikaltimą. Deja, kaip teigia jį išaiškinę pareigūnai, toks "prisipažinimas" nebuvo niekam reikalingas, nes visa jo veikla buvo užfiksuota vaizdajuostėje, paremta surinktais kitais įkalčiais, o pats nusikaltėlis neįvardijo asmens, iš kurio tuos narkotikus įsigijo. Teismas tvirtina, jog tai jau teisėsaugos institucijos problema, kad ji nesugebėjo surasti to pardavėjo.
Dar viena problema, neleidžianti efektyviai kovoti su narkotikų gamintojais, platintojais ir prekeiviais, yra ta, jog labai trūksta gerų operatyvininkų. Norint išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus, reikia pinigų, o dabar "apsitrynę" žemutinėje grandyje ir pasimokę jie tuoj pat išeina į saugumo, muitinės, pasienio tarnybas, kur mažesnis darbo krūvis, didesni atlyginimai, geresnės karjeros galimybės...
Na, o tie, kurie neabejingi savo vaikų, artimųjų likimui, paaiškėjus bent menkiausioms žinioms apie narkotikų gamybą, platinimą ar kitus panašius nusikaltimus, skambinkite nemokamu pasitikėjimo telefonu (8*800) 2 08 08. Policijai, teisėtvarkos institucijoms be visuomenės pagalbos kovoti su šiuo didžiulę žalą darančiu reiškiniu yra gana sunku...
