Žilvinas VIZGIRDA
Kiekvieną kartą kur nors išvykstančiam beveik visada palinkime sėkmės kelionėje. Deja, net ir nuoširdžiausi linkėjimai ne visada išsipildo. Tada prasideda rūpesčiai. Ypač jei nelaimė atsitinka išvykus į užsienį. Artimuosius užgriūna ne tik netekties skausmas, bet ir didžiulė finansinė našta. Palaikų parvežimas cinkuotame karste iš Italijos, Ispanijos vidutiniškai kainuoja apie 20 000 litų, Skandinavijos šalių - apie 15 000 litų, Airijos, Didžiosios Britanijos - apie 10 000 litų. Suprantama, daugiausiai lietuvių karstuose grįžta iš tų šalių, kuriose didžiausios mūsų tautiečių bendruomenės: iš Airijos, Ispanijos, D. Britanijos. Kiekvienais metais iš tų ir kitų šalių vidutiniškai parvežama apie 250 mirusių ar žuvusių lietuvių.
Laidotuvės be palaikų
Kaip tik šiomis dienomis Klaipėdos rajono Veiviržėnų miestelio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Italijoje nužudyta Oksana A.
26 metų mergina iš Veiveržėnų į Italiją dirbti išvyko prieš 4 metus. Paskutinius kelis mėnesius Oksana viename Montekatinio miesto bare šoko stirptizą. Jos kūnas vasario 21-ąją buvo rastas sugrūstas į lagaminą. Italijos policija gana greitai nustatė, kad šokėją nužudė buvęs parašiutininkas, pastaruoju metu dirbęs statybininku Andrea Falašis (35 m.). Trumpą laiką lietuvaitė draugavo su italu. Spėjama, kad merginai panorus palikti savo draugą, šis ją nužudė.
Merginos palaikai į tėvynę buvo parvežti tik po mėnesio. Artimiesiems vien tik parvežimas kainavo daugiau kaip 10 000 litų, dar gali tekti sumokėti antra tiek už morgo paslaugas ir kūno saugojimą.
Kadangi Oksanos mirtis buvo smurtinė, teisėsaugininkai palaikų neskubėjo atiduoti. Merginos draugai Montekatinio miestelyje surengė simbolines laidotuves be palaikų, kurie tuo metu gulėjo Florencijos teismo medicinos institute. Po to, kai prokurorai pranešė, kad lietuvaitę jau galima vežti į Lietuvą, prasidėjo dokumentų tvarkymas, kuris Italijoje labai biurokratiškas.
Reikalingas žudiko sutikimas
Dar su didesnėmis ir tiesiog absurdiškomis kliūtimis, norėdami parvežti Norvegijoje nužudytos Jurgitos Š. (25 m.) palaikus, susidūrė jos giminaičiai iš Ukmergės rajono. Pasirodo, kad parsivežti palaikus būtinas ne tik prokurorų leidimas, bet ir... moterį užmušusio vyro sutikimas. Jurgitą nužudė jos vyras Filipas Ernstas Rudė (54 m.). Apklausus įtariamąjį ir liudytojus paaškėjo, kad norvegas lietuvaitę sumušė, o po to, norėdamas imituoti savižudybę, ją pasmaugė. Tai padaręs jis, net nenusiplovęs kruvinų rankų, nubėgo pas kaimynus ir pasakė, kad susipyko su žmona, nes ji nesiveža jo į Lietuvą. Pasikalbėjęs jis sugrįžo namo ir tada pradėjo klykti, kad žmona pasikorė ant miegamojo durų rankenos. Kaimynų apibūdintas kaip narkomanas, už smurtą jau teistas P. E. Rudė tvirtina esąs nekaltas dėl žmonos mirties. Nors norvegas su lietuvaite buvo susituokęs tik prieš dvi savaites, tačiau pagal šios šalies įstatymus jis turi daug daugiau teisių nei kiti moters giminaičiai. Norėdami parsivežti moters palaikus, kad palaidotų Ukmergės krašto žemėje, jie turi gauti šiuo atveju įtariamojo nužudymu sutikimą. Visa laimė, kad vyras tokį sutikimą davė.
Beje, pagal Norvegijos įstatymus aukos artimieji gali gauti piniginę kompensaciją iš smurtautojo. Kadangi šiuo atveju smurtautojas neturi jokių lėšų, kompensaciją turėtų išmokėti valstybė. Jurgitos giminaičiams palaikų parvežimas yra didelė našta. Merginos tėvas, motina, seneliai jau iškeliavę anapilin. Laidojimo rūpesčiai užgriuvo seserį ir tetą, kuri pati serga nepagydoma liga. Pinigus šiai šeimai aukoja ne tik kaimynai Lietuvoje, bet ir norvegai.
Pigiau - kremavimas
Papasakojome dvi ašaras spaudžiančias istorijas. Tokių - šimtai. Dažniausiai į užsienį išvyksta ne turtuoliai, o tie, kurių kišenėse švilpauja vėjai. Tada atsitikus nelaimei - nors eik elgetauti.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką mažas pajamas gaunantys mūsų šalies gyventojai iš valstybės gali gauti 7020 litų pašalpą artimojo palaikų pargabenimui. Tačiau jeigu šeimos narių pajamos viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžius (šiuo metu 855 litus) paramos šeima negauna. Galima dar prašyti vienkartinės pašalpos iš savivaldybės.
Geriausia, aišku, išvykstant apsidrausti. Paprastai tai daro žmonės, išvykstantys į turistinę kelionę. Draudiminės įmokos dydis priklauso nuo buvimo užsienyje trukmės. Kai važiuojate savaitei ar dviem, ta įmoka visai nedidelė - kelios dešimtys litų. Tačiau vykstant metams reikėtų mokėti šimtus.
Ką dar reikėtų žinoti įvykus skaudžiai nelaimei? Paprastai visus dokumentus, reikalingus gauti leidimui dėl palaikų pargabenimo, padeda susitvarkyti konsulatų darbuotojai. Kiekvienoje valstybėje susiklostęs skirtingas požiūris į mirusiojo palaidojimo terminą, todėl atitinkamai "skubos tvarka" ruošiami dokumentai. Pavyzdžiui, musulmonų kraštuose priimta, kad palaikai būtų palaidoti iki aušros, todėl greičiau tvarkomi ir tose šalyse mirusių užsieniečių dokumentai. Skandinavijos šalyse mirusieji laikomi ilgai, laukiama, kol suvažiuos visi giminės, todėl ir mirusiųjų svetimšalių dokumnetų tvarkymo procesas vyksta lėtai. Palaikų niekas neleis išvežti be ekspertų, gydytojų atitinkamų išvadų. Dar daugiau laiko praeina, jeigu pripažįstama, jog užsieniečio mirtis smurtinė. Tada žuvusiojo artimieji palaikų gali neatgauti ir pusmetį ar net metus. Tokiu atveju net neleidžiama palaikų kremuoti. Jeigu artimieji sutinka, mirusįjį galima palaidoti toje valstybėje. Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento darbuotojai sako, jog mūsų tautiečiai daro klaidą, siekdami mirusiųjų artimųjų palaikus žūtbūt pargabenti namo. Tai kainuoja tūkstančius. Patariama plaikus kremuoti užsienyje - tada jų parvežimo kaina žymiai sumažės.
