Kandys, tarakonai, bildukai ir kiti namuose gyvenantys padarėliai šiandien gali lengviau atsikvėpti - juos apgins ne Seimo, o liaudies priimtas „naminukų įstatymas“.
Tai esą tokia diena, kai negalima užmušti jokių namuose gyvenančių vabzdžių, tarakonų, netgi blakių ar svirplių, nes taip galima užrūstinti naminuką.
Kokiame krašte gimė šis namuose gyvenančios faunos neleidžiantis žudyti paprotys, niekas nežino, tačiau apie jį skelbia vienas lietuviškas kalendorius.
Globoja žmones
Apie tarakonų nežudymo dieną nieko negirdėjo ir juos naikinančios tarnybos: vabzdžiai ir graužikai dėl juos ginančio įstatymo neturės išeiginės dienos ir, norėdami išlikti gyvi, turės pasikliauti savisaugos instinktu, o ne prietarais. Naminukų įstatymas nežinomas ir Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentui daktarui Rimantui Balsiui, tyrinėjančiam lietuvių mitologiją, skersai išilgai išnarsčiusiam sakmes apie barzdukus, bezdukus, bildukus, aitvarus, kaukus ir kitokius mitinius personažus.
Tai kas yra tie naminukai? Pasak R.Balsio, tai – namų dvasios, globojančios žmones ir gyvūnus. Tokius dvasių įvairius atitikmenis turi daugelis indoeuropiečių kilmės tautų.
Bijo užpakalio
Naminukai buvo dviejų rūšių - po žeme gyvenantys kaukai ir ore lakiojantys aitvarai. Tiesa, su ore sklandančiais popieriniais aitvarais jie neturi nieko bendra. Daugelyje tautų aitvarai pasirodydavo žmonėms gaidžio ar vištos pavidalu.
Vienoje sakmėje išaiškinama ir aitvaro sugavimo bei jo nešamų turtų pagrobimo metodika. Išgirdus slenkančio aitvaro šlamėjimą, esą reikia nusimauti kelnes ir parodyti pliką užpakalį. Aitvaras išsigąs, numes ant žemės turtus, o pats pabėgs. Tačiau, jeigu aitvaras tuomet nieko neturės, už patirtą išgąstį žmogui atsimokės jį apleisdamas utėlėmis.
Kaukais, aitvarais, barzdukais, bezdukais ir kitokiais vardais vadinamos namų dvasios tarnavo žmogui, tačiau už tai reikalavo tam tikro dėmesio, dažniausiai – kokios nors rūšies maisto. Jeigu jo nerasdavo – baisiai supykdavo. Sakoma, kad supykusi namų dvasia galinti net namus padegti.
Įtaisydavo kapsulę
Ar šie personažai turi kokių nors sąsajų su dabar populiariu poltergeistu, bildančiomis ir kitokias kiaulystes krečiančiomis dvasiomis? „Matyt, susiję. Naminukų vardų kilmė susijusi su reiškiniais, kurių žmonės anksčiau negalėdavo paaiškinti“,- samprotavo R.Balsys.
Jo teigimu, paslaptingų, žmogaus protui nesuvokiamų reiškinių būdavo ir anksčiau. Apie tai liudija ir lietuviškos sakmės, kuriose ne visi aprašyti dalykai yra tik fantazija.
Kai kurie tikėjimai gali būti pagrįsti ir pokštais. Yra žinių, kad išmoningi meistrai mokėdavo į krosnis įtaisyti skysčio pripildytas kapsules, kurios, užkūrus ugnį, imdavo skleisti keistus garsus – vaitodavo, dejuodavo. Puikiausias bildukas!
Turi nuojautą
Klaipėdietis K.Kaukas neturi namuose kauko, kuris neštų turtus ar padėtų knygas rašyti. Tačiau jam būdinga galbūt su kaukais kaip nors sietina stipri nuojauta, kuri ne kartą padėjo nuspėti net tragiškus gyvenimo įvykius. Alytaus rajone netoli Kaukų piliakalnio gimusio rašytojo giminėje buvo ir žolininkų, ir daktarų. Retą pavardę – Kaukas – dažnai žmonės laikydavo pravarde. Ir prašydavo iš naujo prisistatyti „be šposų“.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
