Neseniai Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį šio miesto gyventojui, Panevėžio profesinio rengimo centro moksleiviui Giedriui Stenevičiui (21 m.). Jaunuolis buvo teisiamas už tyčinį nužudymą.
Naktį - ieškoti nuotykių?
Teisiamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. 2001-ųjų rugpjūčio 5-osios vakarą G. Stenevičius su geru pažįstamu S. Mažeikiu vaišinosi alumi. Ištuštinę "dešimt ar penkiolika" butelių, naktį vyrukai išėjo pasivaikščioti. Ties Rašytojų aikšte jiedu sutiko nepažįstamą vyriškį (tai buvo Rimantas Ūsas). Pastarasis, anot Giedriaus Stenevičiaus, buvo sužalotas - iš nosies bėgo kraujas. "Paprašiau jo cigarečių, bet negavau, - teisme pasakojo G. Stenevičius. - Be to, dar buvau pavadintas asilu... Dėl šio žodžio labai įsižeidžiau ir ranka sudaviau tam vyrui per veidą..." Kai nukentėjėlis pargriuvo, G. Stenevičius sportiniu batu apauta koja jam dar kelissyk spyrė į galvą. Kodėl puolė gulintįjį, negalėjo paaiškinti. Tuo metu, kai G. Stenevičius daužė R. Ūsą, S. Mažeikis esą stovėjęs atokiau ir laukęs, kuo visa baigsis.
Išgirdę žmonių balsus G. Stenevičius ir S. Mažeikis pabėgo, tačiau netrukus abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
- Nesiekiau Ūso nei sužaloti, nei nužudyti, - teisme porino G. Stenevičius. - Mušiau jį tik dėl to, kad mane įžeidė...
Teisiamasis atkakliai gynėsi pasisavinęs nukentėjusiojo daiktus - 25 litų vertės odinį diržą ir nedidelės vertės batus.
Namo nesugrįžo
Tą dieną panevėžietis Rimantas Ūsas dirbo pas uošvius, žmonos Zitos tėvus, gyvenančius Eglyno gatvėje. Vėlų vakarą iš jų išėjo, tačiau namo nesugrįžo. Po kelių dienų Zita vyrą rado ligoninėje, stipriai sumuštą (jo veidas, anot moters, buvo toks sutinęs, kad pavyko atpažinti tik pagal randus, likusius nuo ankstesnių sužalojimų). Taip ir neatgavęs sąmonės Rimantas Ūsas beveik po metų, 2002-ųjų liepos 13-ąją, mirė. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad R. Ūsą mirtis ištiko dėl stipraus galvos smegenų sumušimo ir dėl to po tam tikro laiko išsivysčiusių komplikacijų.
Rimanto Ūso žmona prokuratūroje pateiktą odinį diržą (kuris buvo rastas pas G. Stenevičių) atpažino kaip nužudytam vyrui priklausiusį daiktą, mat jis turėjo savų ypatumų (kadangi vyrui buvo per ilgas, teko patrumpinti).
Draugas liko tik liudytojas
Liudytojo Sauliaus Mažeikio parodymai, jam nedalyvaujant, teisme buvo tik paskelbti. Vaikinas patvirtino su Giedriumi Stenevičiumi tąnakt išgėrę nemažai alaus, valkiojęsi po Panevėžį ir sutikę nepažįstamą vyriškį, kurio Giedrius esą paprašęs cigaretės. Vyriškis, girdi, kažką sumurmėjęs, tai Giedrius jam smogęs ranka. Po to Saulius dar esą girdėjęs daugiau duslių smūgių, tačiau negalįs tvirtinti, kad draugas tuo metu nepažįstamąjį tikrai mušęs, nes buvęs nusisukęs...
Tiriant bylą S. Mažeikis buvo prisiminęs, kad Giedrius užpultąjį ne tik mušė per veidą, bet ir spardė.
Beje, bylos tyrimo metu, o vėliau ir teismo posėdžiuose keli įvykio liudytojai patvirtino matę, kad nukentėjėlį spardė dviese. Tačiau S. Mažeikio kaltė taip ir liko neįrodyta (mat S. Mažeikis atkakliai neigė vartojęs smurtą, be to, tą patį - kad smurtavęs vienas - tvirtino ir G. Stenevičius).
Įrodymų pakako
Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visiškai pakako, kad teismas darytų išvadą, jog R. Ūsui mirtinus smūgius sudavė būtent Giedrius Stenevičius.
Buvo pripažinta kad sunkus nusikaltimas padarytas iš asmeninių paskatų - keršijant už įžeidų žodį, tad teismas nusprendė kaltinimą iš 105 straipsnio 8 punkto (1961 m. LR BK redakcija) perkvalifikuoti į to paties baudžiamojo kodekso 104 straipsnį. Paprasčiau tariant, kaltinimas Giedriui Stenevičiui buvo sušvelnintas.
Nepaisant to, teismo sprendimu už grotų jam teks praleisti aštuonerius metus, taip pat sumokėti 2 500 litų baudą. Be to, jam dar teks atlyginti nužudytojo laidotuvių išlaidas (beveik 6 000 litų), per 14 000 litų pervesti Valstybinei ligonių kasai (už R. Ūso gydymą) ir pustrečio tūkstančio litų sumokėti Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriui (už nukentėjusiojo slaugą).
