Naikintuvo avariją lėmė organizaciniai, techniniai ir žmogiškieji veiksniai, konstatavo komisija
Rusijos naikintuvo Su-27 avariją lėmė organizacinių, techninių ir žmogiškųjų veiksnių visuma, konstatavo katastrofos priežastis tyrusi tarpžinybinė komisija.
Anot komisijos, klaidų skrydžio metu padarė tiek pakankamai patirties neturėjęs naikintuvo pilotas majoras Valerijus Trojanovas, tiek skrydžių valdymo tarnybos. Be to, nors orlaivis buvo techniškai tvarkingas, prieš skrydį jis esą nebuvo tinkamai apžiūrėtas.
Šias išvadas krašto apsaugos sistemos vadovybė antradienį perdavė Prezidentui Valdui Adamkui. Jos taip pat perduotos Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto sienos kirtimo. Ši institucija spręs, ar lakūnas, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo ir skirtas namų areštas, bus paleistas, o Rusija galės atgauti naikintuvo nuolaužas.
Kaip po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, per tyrimą nebuvo gauta duomenų patvirtinti provokacijos versijai: "Neturime duomenų, kad galėtume pagrįsti provokacijos prielaidą".
Išvadose konstatuojama, kad pilotas skrydžio metu padarė klaidų, nekompleksiškai panaudodamas navigacinę įrangą pilotuojamo orlaivio vietai nustatyti. "Tai galėjo atsitikti dėl to, kad nors ir turėdamas pakankamą kvalifikaciją, majoras V. Trojanovas paskutiniu metu mažai skraidė", - pažymėjo komisija.
Ekspertų turimais duomenimis, pernai pilotas buvo skraidęs 21, šiemet - 14 valandų. Pagal Rusijoje galiojančius reikalavimus, anot G. Kirkilo, Karinių oro pajėgų pilotams kas mėnesį būtina skraidyti bent po 20 valandų. NATO pilotams taikomi kur kas griežtesni reikalavimai - per mėnesį ore reikia išbūti po 40-50 valandų, per metus - 180-200 valandų.
Komisijos teigimu, Rusijos skrydžių valdymo tarnybos šio skrydžio metu padarė šiurkščių klaidų.
Be to, kaip teigiama išvadose, orlaivis buvo techniškai tvarkingas, tačiau jo parengimas skrydžiui buvo atliekamas skubotai ir nesilaikant nustatyto darbų eiliškumo. Tai esą galėjo turėti įtakos naikintuvo navigacinių sistemų darbo tikslumui skrydžio metu.
Šios priežastys lėmė, kad V. Trojanovo pilotuojamas Su-27 be leidimo pateko į Lietuvos oro erdvę.
Prezidentas teigiamai įvertino komisijos veiklą ir padėkojo jos nariams už atliktą darbą. "Šioje istorijoje Lietuva atlaikė spaudimą ir kruopščiai išanalizavusi Rusijos naikintuvo avarijos aplinkybes pasirodė esanti atsakinga valstybė, kuri nori palaikyti geranoriškus ir konstruktyvius santykius su kaimynais", - šalies vadovo žodžius perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
V. Adamkaus nuomone, šis įvykis padėjo atskleisti ir tobulintinus oro erdvės apsaugos dalykus. Prezidentas tikisi, kad "incidento pamokos bus išanalizuotos Rusijoje ir ateityje padės išvengti valstybinės sienos pažeidimų".
Pasak krašto apsaugos ministro, šis incidentas ir būtinybė stiprinti Baltijos šalių oro erdvės apsaugą bus aptarta su NATO pareigūnais. Apie tai žadama kalbėti ir su Rusijos atstovais.
"Nesuprantu, kam reikia skraidyti su tokiu kiekiu ginkluotės tokiame draugiškame regione kaip Baltijos jūra?" - apie Rusijos karinių orlaivių skrydžius siauru neutraliu koridoriumi kalbėjo G. Kirkilas. Tai esą "kvepia šaltojo karo liekanomis".
"Tokio jėgos demonstravimo galėtų nebūti. NATO naikintuvai panašių manevrų prie Rusijos sienos nedaro, bent jau man neteko girdėti", - pažymėjo ministras.
Atskira komisija anksčiau ištyrė Lietuvos tarnybų veiksmus po to, kai virš mūsų šalies pasirodė Rusijos naikintuvas. Pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, išvados, kuriose nurodyta per 20 rimtų trūkumų, nebus viešinamos, nes turi slaptumo grifą.
V. Tutkaus teigimu, ekspertai nurodė būtinybę tobulinti techninę bazę ir ryšius tarp įvairių žinybų bei personalo rengimą.
ELTA primena, jog naikintuvas Su-27, ginkluotas keturiomis "oras-oras" tipo kovinėmis raketomis ir patranka, rugsėjo 15 dieną sudužo Šakių rajone. Pilotui majorui V. Trojanovui pavyko saugiai katapultuotis.
Naikintuvas, skridęs su dar penkiais Rusijos 6-osios karinių oro pajėgų armijos orlaiviais, nukrypo nuo kurso Sankt Peterburgas-Kaliningradas ir atsidūrė virš Lietuvos teritorijos.