Remigijus RAINYS
Nelaimių keliuose statistika Lietuvoje rodo, kad kiekvieną pavasarį gerokai išauga žuvusiųjų autoavarijose skaičius. Sausio, vasario ar kovo mėnesiais keliuose vidutiniškai žūsta po 47-48 žmones, o štai balandžio ir gegužės mėnesiais šis skaičius išauga iki 59-60 žmonių. Atrodytų, jog po žiemos nutirpęs sniegas ir pradžiūvusios kelių dangos, ilgesnė šviesaus paros meto trukmė turėtų pagerinti eismo sąlygas, tačiau avarijų aukų kažkodėl daugėja. Jei lyginsime su praėjusių metų balandžio mėnesiu, šiemet eismo nelaimių skaičius balandį sumažėjo beveik vienu procentu, bet žuvusiųjų skaičius išaugo net 19 procentų. Šiam pavasariui ypač būdingos avarijos, sukeliamos girtų vairuotojų. Kiekvienoje iš jų žuvo vidutiniškai po penkis žmones.
Trenkėsi ir vėl trenkėsi
Karas keliuose nenutrūko ir paskutinėmis tradiciškai saugaus eismo mėnesiu vadinamo balandžio dienomis. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 298-ajame kilometre, klaipėdiečio Romo Siautylos vairuojamas automobilis "Renault 11" lenkdamas "Volvo" išvažiavo į antrąją kelio juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu "Pontiac Transport", kurį vairavo aštuoniolikmetė Sima Valskytė iš Vėžaičių. Po susidūrimo "Renault" nulėkė į pakelę ir apsivertė, o apgadintas pontiakas liko stovėti antrojoje eismo juostoje. Pavasarį skaisčiai šviečianti saulė dar nepakyla labai aukštai, tad apie 17 valandą, kada ir įvyko ši avarija, jos spinduliai visuomet trukdo į Klaipėdą autostrada važiuojantiems vairuotojams. Atrodo, jog būtent pavakario saulė apakino automobiliu "Audi" ta pačia kryptimi važiavusią klaipėdietę Dalią Burškienę (31 m.), kurios automobilis maždaug po dešimties minučių įsirėžė į vis dar nuo kelio nepašalintą pontiaką. Įvykio vietoje nuo patirtų sužalojimų žuvo dvylikametis D. Burškienės sūnus Romas, o pati vairuotoja dėl pjautinės kaklo žaizdos, galvos, veido ir krūtinės sumušimų paguldyta į Klaipėdos ligoninės Traumatologijos skyrių. Tos pačios ligoninės Vaikų reanimacijos skyriuje gydoma penkiametė Burškių mergaitė Kristina, kuriai sutrenktos smegenys, o Suaugusiųjų reanimacijos skyriuje gydomas ir šeimos galva Arūnas Burškys, kuriam diagnozuotos galvos ir kairiojo skruosto muštinės žaizdos, krūtinės bei galvos sutrenkimai.
Tuo metu, kai "Audi" trenkėsi į pontiaką į jį buvo sulipę trys ankstesnėje avarijoje nukentėję žmonės. Jie ketino pasiimti savo daiktus. Nuo stipraus smūgio visi iškrito lauk pro paliktas neuždarytas automobilio duris, tačiau nukentėjo gerokai mažiau nei "Audi" ekipažas. S. Valskytei sutrenktos smegenys ir ji paguldyta į tos pačios ligoninės Traumatologijos skyrių, o kartu važiavęs dar vienas vėžaičiškis, Rimantas Želvys (22 m.), sumuštą galvą ir veidą gydosi ambulatoriškai.
Nepraleido greitosios
Beveik lygiai po paros Palangoje, Kretingos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, Kretingos link važiavęs bendrovės "Pamario restauratoriai" mikroautobusas VW LT, vairuojamas palangiškio Antano Mikalausko (48 m.), į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau nepraleido su įjungtais švyturėliais bei garsiniais signalais važiavusio Palangos ligoninės greitosios pagalbos automobilio "Hyundai". Automobiliams susidūrus labiausiai nukentėjo greitosios pagalbos vairuotojas Edmundas Karpavičius (45 m.), kuris dėl galvos traumos gydomas Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Kartu važiavusios medicinos seserys Aurelija Zubienė ir Silva Platelienė atsipirko sumušimais bei įbrėžimais, tačiau ir jos paguldytos į Palangos miesto ligoninę. Šį pavasarį šalies keliuose vairuotojai jau ne pirmą kartą nepraleidžia su įjungtais švyturėliais bei garsiniais signalais skubančių greitosios pagalbos automobilių, gabenančių sužeistuosius iš kitų eismo nelaimių vietų. Specialiųjų tarnybų vairuotojai skundžiasi, kad dauguma vairuotojų sąmoningai nevykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimų pasitraukti iš kelio su įjungtais mėlynais švyturėliais bei garso sirenomis su specialiomis užduotimis skubančių automobilių.
Nesaugu ir treniruotėje
Kauno rajone, ganėtinai judriame kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis, ties Ramučių gyvenviete, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto penktakursio A. Kibildo (24 m.) vairuojamas automobilis "Mercedes-Benz 230" kliudė nepilnamečių dviratininkų koloną. Automobiliui atsitrenkus į vieną dviratininką, ant žemės atsidūrė visas būrys jaunųjų sportininkų. Vietoje žuvo šešiolikametis moksleivis, o dviem keleriais metais jaunesniems jo treniruočių draugams dėl rankų ir kojų nubrozdinimų prireikė medikų pagalbos. Ją suteikus Kauno medicinos universiteto klinikose vaikinai, kaip ir dar du nervinio šoko ištikti nepilnamečiai avarijos dalyviai, išleisti į namus. Kaip automobilis galėjo kliudyti dviratininkų koloną, šoko ištiktas studentas negalėjo paaiškinti. Alkotesteris užfiksavo, jog vaikinas prie vairo sėdėjo visiškai blaivus. Nemažai pretenzijų įvykį tiriantys pareigūnai turi ir dviratininkus automobiliu lydėjusiam treneriui, nes kelio atkarpa, kuria važiavo sportininkai, dėl savo pavojingumo nėra tinkamiausia treniruotėms.
Pavojinga sankryža
Dar du žmonės žuvo per Kelmės rajone įvykusią nelaimę, kai apie vidurdienį kelių Kukeliškė - Lyduvėnai - Maironiai ir Kelmė - Tytuvėnai sankryžoje žvyrą vežęs bendrovės "Šiaulių regiono keliai" automobilis MAZ-5551 ZOP, vairuojamas Juozo Petraičio (46 m.), išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido ir susidūrė bei nustūmė nuo pagrindinio kelio šiauliškio Algerdo Guogio (45 m.) vairuojamą automobilį BMW 230. Sulamdytame BMW žuvo kartu važiavusi Algerdo žmona Violeta Guogienė (41 m.) ir Tytuvėnuose gyvenęs vyresnysis brolis Aleksandras Guogis (48 m.), kurių kūnus teko traukti ugniagesiams-gelbėtojams. Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai autoįvykio metu buvo blaivūs. J. Petraitis tikino atvažiuojančio BMW nematęs, nes tuo lemtinguoju momentu jį užstojo durelių stiklą laikanti metalinė konstrukcija ir šoninis užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Pasak Kelmės rajono teisėsaugininkų, ši sankryža ir jos apylinkės labai nelaimingos automobilininkams. Čia kasmet užfiksuojama bent po kelias avarijas, kuriose nukenčia žmonės.
Žema gėrimo kultūra
Čia paminėtos tik kelios skaudžiausios balandžio pabaigoje įvykusios autoavarijos. Šių metų pavasarinių eismo nelaimių nacionalinius ypatumus paprašėme pakomentuoti Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorių Vigilijų Sadauską.
- Pone Vigilijau, kokie šių metų pavasarinių autoavarijų išskirtiniai bruožai?
- Vienintelis pagrindinis šių metų pavasarinių eismo nelaimių bruožas - alkoholis. Lyginant su praėjusiais metais, šį pavasarį neblaivūs vairuotojai padarė 23 procentais daugiau avarijų. Jungtinėje Karalystėje leidžiamas 0,8, o Lietuvoje - 0,4 promilės alkoholio kiekis kraujyje. Airijoje milijonui gyventojų autoavarijose kasmet žūsta 60, o pas mus - 200 žmonių. Skaičiai rodo, kad mūsų gėrimo kultūra yra gerokai žemesnė, o išgėrę vairuotojai prie vairo sėdasi nejausdami jokios atsakomybės prieš bendrapiliečius. Kita bėda, kad vis dar nepaisoma reikalavimo prisisegti saugos diržus. Analizė rodo, kad per tris pirmuosius metų mėnesius žuvo 34 keleiviai. Jei visi vairuotojai ir keleiviai būtų užsisegę saugos diržus, žuvusiųjų būtų perpus mažiau. Ypač tuo piktnaudžiauja taksi vairuotojai, nereikalaujantys, jog saugos diržus užsisegtų visi keleiviai - tiek važiuojantys priekyje, tiek užpakalinėje sėdynėje.
Nedrausmingi taksistai
- Tačiau bent man neteko matyti, jog išleidęs keleivius taksi vairuotojas užsisegtų saugos diržą, nors Kelių eismo taisyklės to reikalauja... Ar policijos pareigūnai ne per daug atlaidūs?
- Vilniuje ir Kaune aš pats skambinau atitinkamai į dvylika ir septynias taksi firmas ir pasiteiravau, ar jos gali vežti mane su mažu trejų metų vaiku. Visur buvo atsakyta, kad jokių problemų nekils, tačiau vaikams vežti skirtos specialios kėdutės neturėjo nė viena. Paklausus, ar dėl to neteks pyktis su policijos pareigūnais, dažniausiai man atsakydavo, jog "mes su policija susitariame". Ar reikalingas dar papildomas komentaras? Susiekimo ministerijos dėka šis reikalavimas Kelių eismo taisyklėse užfiksuotas, tačiau nėra deramos kontrolės. Europoje jau ruošiamos direktyvos, kad visose transporto priemonėse, vežančiose keleivius, taip pat ir mikroautobusuose, išskyrus didžiuosius miesto autobusus, bus privaloma segėti saugos diržus. Tai turės būti ne įprastiniai trijuose taškuose tvirtinami saugos diržai, o paprastesni, segami per juosmenį. Jau seniai nustatyta, kad daugumoje autoįvykių žūstama atsitrenkus į vidines automobilio dalis: vairą, sienelę ar stiklą. To neįvyktų, jei būtų prisisegta diržu ir žmogus laisvai nejudėtų salone. Ką nors pakeisti bus sunku, jei žmonės patys neįsisąmonins, jog saugos diržai reikalingi ne kam nors Susisiekimo ministerijoje ar policijoje, o jų pačių saugumui.
Neseniai Dubline pasirašyta Saugos chartija, kurioje visos Europos šalys įsipareigojo iki 2010 metų per pusę sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Lietuvoje autoavarijose pernai žuvo 709 žmonės, todėl iki 2010 metų sumažinti aukų skaičių net pusketvirto šimto bus nepaprastai sunku, jei kiekvienas eismo dalyvis nevykdys galbūt nepopuliarių, bet būtinų reikalavimų. Optimistiškai nusiteikę vieninteliai airiai, kurie jau turi patirties įgyvendinant nepopuliarius sprendimus. Neseniai visuose Airijos baruose buvo uždrausta rūkyti. Iki tol žmonėms ilgai ir kantriai buvo aiškinama, kodėl tas yra negerai, tačiau rūkalių skaičius mažėjo nežymiai. Pagaliau išaušo rytas, kai įstatymas įsigaliojo ir jo nepaisantys rūkaliai privalėjo mokėti dideles baudas, o barai galėjo automatiškai netekti licencijų. Griežta kontrolė davė puikių rezultatų: užsirūkiusį nikotino vergą tuoj pat perspėja barmenas ir net pats baro savininkas, o jei jų perspėjimų nepaisoma - iškviečiamas policininkas. Mūsų Kelių eismo taisyklės - bene pačios moderniausios visoje Europos Sąjungoje, tačiau žmonių mentalitetas vis dar menkas. Reikia ne tik griežtai kontroliuoti, kad būtų laikomasi taisyklių, bet ir kantriai aiškinti žmonėms, kam to reikia.
Kas antras - su švyturėliu
- Daugelyje rajonų eismo priežiūros tarnybos pareigūnai netingi "patreniruoti" vairuotojų, kad šie pasitrauktų į kelkraštį ir praleistų su mėlynais švyturėliais skubančius automobilius, tačiau vis dar nepraleidžiamos net greitosios pagalbos mašinos. Ką reikėtų daryti?
- Pritarčiau minčiai, kad vairuotojus reikia mokyti, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje automobilių su mėlynaisiais švyturėliais atsirado tiek, kad kai kurie vairuotojai pradėjo į juos nebekreipti dėmesio. Anksčiau Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje Europos šalyje, mėlynus švyturėlius galėjo turėti tik policija, greitoji pagalba ir priešgaisrinė apsauga. Tai neginčijama, nes tik šių tarnybų transporto priemonės skuba kitiems į pagalbą. Mūsų Seimas padarė galybę išimčių ir prasidėjo: mėlyni švyturėliai - muitininkams, mėlyni švyturėliai - pasienio tarnybai, mėlyni švyturėliai - net aplinkos apsaugos inspektoriams, vadovybės apsaugai ir dar visai armadai valdininkų bei valdininkėlių. Kartais susidaro įspūdis, jog turinčiųjų mėlynus švyturėlius gali atsirasti daugiau nei paprastų eismo dalyvių. Mes savo nuomonę išdėstėme labai aiškiai, tad belieka tikėtis, jog Seime sudaryta darbo grupė saugaus eismo įstatymui modernizuoti į ją atsižvelgs ir teisė naudotis mėlynais švyturėliais bus palikta tik trims mano aukščiau išvardintoms tarnyboms. Tik tuomet mėlynus švyturėlius žmonės vėl pradės gerbti, nors jų panaudojimas jokiu būdu neatleidžia nuo eismo taisyklių laikymosi ir už jų pažeidimus yra numatyta atsakomybė. Automobilius su įjungtais specialiaisiais signalais vairuotojai privalo praleisti, tačiau ir jų vairuotojai negali sukelti avarinės situacijos. Įsijungęs mėlyną švyturėlį vairuotojas turi elgtis taip, kad nekeltų grėsmės saugiam eismui. Nesunku įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei visus garso ir šviesos signalus įsijungęs automobilis savo kelyje sutiktų per pėsčiųjų perėją einantį, tačiau į kitą pusę žiūrintį kurčnebylį.
Kur stovėti policijai?
- Deja, bet autostradoje užfiksuotas faktas, kai į eismo įvykyje nukentėjusius automobilius gali įsirėžti net po dešimties minučių atvažiavęs automobilis, nėra vienintelis. Kas gi turi pasirūpinti, jog nuo kelio laiku būtų pašalintos panašios nenumatytos kliūtys?
- Saugaus eismo komisijoje šiuo klausimu buvo ilgai diskutuojama. Avarinę situaciją sukeliančia kliūtimi kitiems eismo dalyviams gali tapti ir ne vietoje pastatytas policijos automobilis. Policijos pareigūnai turi rodyti pavyzdį, nors dažnai magistralėse savo tarnybinius automobilius stato ten, kur kitiems sustoti draudžiama. Taigi ir Kelių eismo taisyklių pažeidėjai tuomet stabdomi ten, kur jie neturi teisės sustoti, ir taip verčiami daryti dar vieną pažeidimą. Magistralėse policijos pareigūnai galėtų savo pareigas atlikti judėdami ir pažeidėjus drausmindami pavyzdingu eismo taisyklių laikymusi. Greičiui matuoti turėtų būti įrengti specialūs postai su aikštelėmis tiek pareigūnų, tiek pažeidėjų automobiliams sustoti. Dėl avarijų vietos pažymėjimo Kelių eismo taisyklėse tai apibrėžta, tačiau vairuotojas savo automobilyje negali vežiotis pilno reikmenų komplekto, kad būtų aprėpta visa autoįvykio vieta. Policininkai, atvykę į avarijos vietą, turi užtikrinti saugią zoną, tačiau kartais pamiršta šiuos dalykus. Kaip vairuotojai dažnai pamiršta savo pareigas ir žino tik savo teises, taip kartais atsitinka ir pareigūnams. Mestelsiu akmenuką į policijos daržą: kol buvo Kelių policija, jos pareigūnai apie saugų eismą išmanė truputi daugiau ir iš tiesų stengėsi jį užtikrinti. Per reorganizaciją pamiršta, kad stomatologas negali operuoti pilvo, o chirurgas nesugebės taisyti dantų, nors abu jie yra gydytojai. Tą pati galima taikyti ir policijos pareigūnams, tad apie tai turėtų pagalvoti ir reorganizaciją vykdę policijos vadovai, susižavėję universalaus pareigūno idėja. Net iš Europos Sąjungos komisijos mes gavome pastabų, jog mūsuose buvo nueita ne visiškai ta linkme saugaus eismo ir eismo kontrolės požiūriu.
- Kaip užtikrinti dviračiais važinėjančių sportininkų saugumą kelyje?
- Niekuomet nepritariau tam, kad dviratininkams būtų leista važinėti keliais, tačiau kol kas mes esame dar per daug neturtingi, kad galėtume nutiesti pakankamai dviračių takų. Kol to nėra, keliu važiuojantis dviratininkas, nebūtinai sportininkas, turi pats rūpintis savo saugumu. Dvidešimčiai dviratininkų atskiros trasos niekados neįrengsime, tačiau keliuose treniruotis jie taip pat negali. Tuo labiau intensyvaus eismo keliuose ne vieta paaugliams dviratininkams. Netoli Kauno yra Kačerginės žiedas, kur galima treniruotis saugiai, o norint būtų galima surasti ir kitų uždarų trasų. Kelias skirtas eismui, o ne sportiniams rezultatams siekti ar savo įgūdžiams tobulinti. Jei kuriame nors miestelyje nėra įrengto stadiono, dėl to futbolininkai nerengia treniruočių automagistralės skiriamojoje juostoje. Džiaugiuosi mūsų sportininkų pasiekimais, tačiau labiau norėčiau, kad jie būtų gyvi ir sveiki. Geriau jau įrengti vieną trasą ir sportininkus į ją vežioti automobiliais, nei beprasmiškai rizikuoti vaikų gyvybėmis per kiekvieną treniruotę ir grįžtant į namus po jos, kai treneris automobiliu negali kiekvieno auklėtinio palydėti iki jo laiptinės.
Saugiai kelyje jausimės tik tuomet, kai elementarias savo pareigas vykdys, vieni kitus gerbs ir vairuotojai, ir keleiviai, ir pėstieji, ir pareigūnai.
- Ačiū už komentarus.
