Pernai prieš pat Naujuosius atšventę "Akistatos" laikraščio dešimtmetį, nespėjome nė mirktelėti, kaip prabėgo vienuolikti. Dirbant laikraštyje atsipūsti nėra kada - tik užbaigei vieną numerį, nespėjo jo dar spaustuvė atspausdinti, o, žiūrėk, reikia ruošti kitą. Ir taip be atokvėpio. O per vienuoliktuosius metus, kaip ir per visus kitus, buvo ir džiaugsmo, ir ašarų.
Reitingai
Pagrindinis mūsų darbo rodiklis - laikraščio tiražas. Jei skaitytojai perka laikraštį, jei jį prenumeruoja, vadinasi, mes reikalingi. Sausį pradėjome spausdindami 54 000, liepos mėnesį - 46 000 egzempliorių tiražu. 46 000 išliko ir gruodį. Pagal "Baltijos tyrimus", mus skaito apie 600 000 skaitytojų. Reitinguose jau keleri metai tarp savaitraščių esame pirmi, o bendrai tarp visų laikraščių - antri (po "Lietuvos ryto").
Bendroji auditorija
1. "Lietuvos rytas" - 47,4 proc.
2. "Akistata" - 22,7 proc.
3. "Respublika" - 18,5 proc.
4. "Kauno diena" - 13,3 proc.
5. "Lietuvos žinios" - 13,1 proc.
Apdovanojimai
Redakcijoje tarp korespondentų, fotografų, vairuotojų, kitų darbuotojų darbas vyksta panašiai kaip sovietmečiu vyko socialistinis lenktyniavimas. Redaktorius atkreipia dėmesį, kiek kuris nepadėjo kablelių ar nosinių, kaip koks STT agentas skaičiuoja spaudos ženklus, daugina, dalija, prideda, atima ir kas mėnesį skelbia lenktyniavimo rezultatus, išmoka padidintus ar sumažintus honorarus, premijas, pašalpas, algas. Bet buvome pastebėti ir įvairių konkursų vykdytojų iš šalies. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba "Gintariniu parkeriu" apdovanojo jau ne vieno konkurso laureatę Virginiją Grigaliūnienę. Kūrybiniame konkurse "Žiniasklaida - prieš korupciją" paskatinamoji premija buvo skirta Albertui Oniūnui, o tarp konkurso, skirto Pasaulinei AIDS dienai, nugalėtojų buvo ir Daiva Norkienė. Premijas ir nugalėtojų laurus pelnėme ne tik rašydami, bet ir... šaudydami. Jokio čia stebuklo - kam kam, o nuolat su nusikaltusiais, nuteistais, įtariamais asmenimis bendraujantiems "Akistatos" žurnalistams reikia būti pasiruošusiems bet kam. "Ekskomisarų biuro" organizuotose šaudymo pistoletu varžybose Ramutė Pečeliūnienė ir Romualdas Vilčinskas buvo antri. Tik dviem taškais juos aplenkė "Verslo žinios".
Kūryba
Tarp gausybės reportažų iš teismų, kalėjimų, nusikaltimų vietų šiemet "Akistatoje" atsirado labai palankiai skaitytojų sutiktas "Sveikatos" puslapis. Spausdinome rašytojų Petro Venclovos detektyvus "Tegyvuoja Fukas", "Fukas kaput" ir "Bankininko šeimos žlugimas", Juozo Marcinkevičiaus muilo operą, Petro Šatkaus apsakymus ir kalinių kūrybą. O svarbiausia - iš "Akistatos" puslapių išskrido "Kranklys". Dabar tai atskiras humoristinis laikraštis, skirtas įvairių pomėgių, įvairaus amžiaus žmonėms. Bet jį jau reikia pirkti už litą. Tad daugelis "Akistatos" skaitytojų, kurie nėra labai turtingi, nuliūdo ir prašo "Kranklį" vėl grąžinti į "Akistatos" puslapius. Dar tvirtai nežadame, bet gal sūnų paklydėlį vėl teks priglausti. Ne tik "Kranklys" išskrido šiemet iš "Akistatos". Labai šauniai padirbėjo mūsų redakcijos moterys ir mergaitės - parengė ir išleido garsaus lietuvių aktoriaus Algimanto Masiulio knygą "Tema: visada yra galimybė". Tai tikrai svarus metų darbas.
Komandiruotės
"Akistatos" žurnalistai šiemet lakiojo ne tik po Lietuvą, palovėse ieškodami užmuštųjų, kaimuose - nuskriaustųjų, miestuose - išprievartautųjų, bet dairėsi ir po pasaulį. Kaip ir priklauso, daugiausia dairėsi redaktoriai. Aurelija Jaruševičiūtė ir Vytautas Žutautas lankėsi Madeiroje, Olandijoje ir Portugalijoje. Apie šias keliones laikraštyje buvo atspausdinta 120 834 ženklai ir 42 nuotraukos. Ne ką mažiau grįžęs iš kelionių prirašė ir Sigitas Stasaitis. Net 5 numeriuose buvo spausdinami labai įdomūs jo reportažai iš Anglijos ir 2 numeriuose - humoru persunkti pasakojimai iš Šveicarijos. Daiva Norkienė ir Vladas Gesaitis lankėsi Danijos ir Švedijos, o Ramutė Pečeliūnienė - Lenkijos kalėjimuose. Visiems jiems tenykštės įkalinimo įstaigos patiko, tad jeigu reikėtų, bausmę jie norėtų atlikti kurs nors Danijoj. Tik ne JAV. Šios šalies kalėjimai mažai skiriasi nuo mūsų. Tokią išvadą padarė Ramutė, pasikalbėjusi su juose apsilankiusiu Kalėjimų departamento direktoriumi Jonu Blaževičiumi. Beje, ir pati R. Pečeliūnienė šiemet lankėsi JAV ir visa tai aprašė. O Virginija Grigaliūnienė keliavo po Ispaniją.
Šventės
Šiemet jų nebuvo daug. Saulėtame redakcijos kiemelyje atšventėme Spaudos dieną, 60-ojo gimtadienio proga sveikinome Vladą Gesaitį, vieną kitą buteliuką išgerdavome pietaudami. Smagią šventę surengėme įkalinimo įstaigų darbuotojams - kėglių turnyrą "Akistatos" taurei laimėti. 15 komandų vyrai švaistė rutulius, sirgo už draugus, gėrė alų, bendravo vieni su kitais. O Pravieniškių gydymo-pataisos darbų kolonijos direktorius A. Drazdys net užpyko ant "Akistatos" fotografų, kurie nufotografavo jį gražių moterų draugijoje, o redaktorius tą nuotrauką į laikraštį įdėjo. Matyt, direktorius nuo žmonos pylos gavo.
Teismai
Šiais laikais bylinėtis tenka kiekvienam laikraščiui - dėl garbės, dėl orumo, dėl padarytos klaidos. Iki šiol nepralaimėjome nė vienos bylos, kelios jų persikelia į kitus metus. Yra visai kvailų bylų. Štai visų lygių teismuose teko bylinėtis su buvusiu darbuotoju Danu Visocku. Iš pradžių teismuose bandė ieškoti atseit nesumokėtų honorarų, o kai nepavyko, padavė į teismą dėl įžeistos garbės. Kadaise iš D. Visocko pasišaipėme "Akistatos" puslapiuose. Kol jis dirbo redakcijoje, nemanė, kad jo orumas įžeistas, o kai iš darbo, prisirinkęs visokių įspėjimų ir papeikimų, išėjo, tai ir orumą ginti, užmiršęs, kad liko dar ir skolingas, įsigeidė. Ir tik šių metų pabaigoje toms byloms buvo padėtas taškas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad redakcija teisi. Dabar vis žiūrim į pašto dėžutę ir laukiam kvietimo į Strasbūrą - nejaugi D. Visockas nepasiskųs? Dar viena amžiaus byla - su Leonu Kniukšta. 1997-aisiais Vilniaus apygardos teisme A. Svarinskas pasakė, kad L. Kniukšta - "psichiškai nesveikas", kad yra pasirinkęs "reketininko taktiką". Mes taip parašėm ir visus tuos metus neturim ramybės - esame tampomi po teismus. Pagaliau Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad "Akistata" elgėsi sąžiningai ir negali būti laikoma atsakove. Galvojom, kad viskas pasibaigė, bet vėl turim šaukimą į teismą dėl šios bylos. Panaši byla ir su kėdainiečiais E. ir A. Džiuvėmis, bet apie ją rašyti dar anksti, nes dar tebesibylinėjame.
Baigiantis metams įklimpome į dar vieną bylą. "Akistatos" 74-ajame numeryje išspausdinome trumpą žinutę "Išgerti nebedraudžiama?" Su klaustuku, beje. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktorius Česlovas Balsys palaikė tai straipsniu ir pripažino, kad teiginiai "...vynas užmuša kai kurias kenksmingas bakterijas", "vynas padeda nuslopinti pykinimą", "pasirodo, geriant juodųjų vynuogių vyną, galima išvengti trombų" sieja alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis bei pateikia klaidinančią informaciją, ir paskyrė už tai 10 000 litų baudą. Manydami, kad šis nutarimas yra neteisėtas, apskundėm jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau pono Česlovo Balsio, kuriam, beje, Vyriausybės nutarimu jau atimta teisė kontroliuoti žiniasklaidą, tarnyba paskubėjo nutarimą nusiųsti antstolių kontorai, o antstolė Gražina Gvildienė areštavo mūsų sąskaitą banke. Prieš pačias Kalėdas. Aišku, galėtume rėkti, kad taip žlugdoma laisva spauda, bet palauksime teismo sprendimo ir tada rėksim. Arba ne.
Tokie buvo "Akistatai" Gyvatės metai. Kokie bus Arklio metai - pamatysim. Dar kartą linkime linksmų Naujųjų. Ir sau, ir visiems kitiems.
