Sudėtingas kelias į tiesą - papildomas nukentėjusiųjų rūpestis ir skausmas
Ką slėpė pareigūnai, tą išaiškino patys nukentėjusieji
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Gegužės pabaigoje skandalingai pagarsinta tragiškos avarijos istorija, kai Kalvarijos policijos komisariato (Marijampolės apskr.) kelių policininkas Gintaras Grigas (27 m.), vengdamas atsakomybės ir siekdamas išlaikyti turimą darbą, įvykio kaltę "nurašė" avarijoje žuvusiai jaunai moteriai, jau turi pabaigą. Kažkiek laimingą - nes išaiškintas ir Marijampolės apylinkės teisme nubaustas tikrasis kaltininkas. Ir nelaimingą - nes be motinos likę augti du mažyliai kiekvieną dieną ašarodami tebeklausinėja, kada pareis mamytė. Nelaimingą dar ir tuo, kad, žuvusios moters artimųjų nuomone, teisingumas "nuplaukė paviršiumi" ir įrodė, jog meluojantis bei atmintį, kada reikia, lengvai prarandantis policininkas - tinkamas toliau ieškoti tvarkos pažeidėjų ir juos tramdyti.
Mirtinas posūkis nakties kelyje
Avarija įvyko naktį, kai keturių jaunų žmonių kompanija G. Grigo automobiliu "Citroen XM" vyko Kalvarijos link, prieš tai keletą valandų praleidusi Lazdijų naktiniame klube "Holivudas". Asfaltuotas Leipalingio - Lazdijų - Kalvarijos kelias nėra klastingas tiems, kurie laikosi saugaus eismo taisyklių. Tačiau naktį jis tamsus, tad nelaimių vengiantys vairuotojai paprastai sumažina leistiną 90 kilometrų per valandą greitį, nes kelyje - ne vienas posūkis. Būtent posūkis ir tapo didžiausia kliūtimi linksmai švilpusiam ekipažui. Nesuvaldytas automobilis staiga nuvažiavo nuo kelio, apie 40 metrų skrido oru, krisdamas atsimušė į prie vienišos sodybos esantį kelmą, kelis kartus vertėsi ir sustojo nukritęs ant šono sodybos gėlynuose. Nedaug trūko, kad liestų elektros stulpą ar mūrinį namo prieangį, kuriame miegojo žmonės. Trys automobilio keleiviai - G. Grigas, jo kolega Arūnas Lukoševičius (30 m.) ir marijampolietė Kristina Markelytė (21 m.), savaitę laiko pažįstama Gintaro draugė, - netrukus jau vaikščiojo aplink automobilį, apsupti prižadintų ir išgąsdintų sodybos gyventojų dėmesiu. Ne vieną kartą buvo skambinama greitosios pagalbos medikams, nes ketvirtoji kompanijos dalyvė - A. Lukoševičiaus pažįstama, tolima giminaitė kalvarijietė Kristina Sakalauskienė (23 m.) - merdėjo iškritusi iš mašinos. Po kelių valandų ligoninėje ji mirė. Įvykį pradėję tirti Kalvarijos pareigūnai, gerai pažinoję į bėdą patekusius abu kolegas, tuoj pat paskelbė, kad automobilį vairavo Kristina Sakalauskienė - toji, kuri ir žuvo. Tokius pirminius parodymus davė visi trys gyvi likę ir didesnių sužalojimų išvengę avarijos dalyviai.
Kankinančios abejonės ir privatus tyrimas
Ryte sužinojusi apie žuvusią vienturtę dukterį Kalvarijos ligoninėje daugelį metų dirbanti Rasolda Stankevičienė iki dabar neranda sau vietos - kodėl niekas iš policijos pareigūnų, kurių dauguma ją tikrai pažįsta, nepranešė apie nelaimę, kai Kristina dar buvo gyva? Gal Marijampolės medikai būtų skubiau ir dėmesingiau nelaimėlę apžiūrėję, jeigu šalia būtų nors kas iš jos artimųjų? Kodėl policininkai vengė pranešti, net nemąstydami, kad merdinčiai Kristinai galbūt būtinas jos artimųjų kraujas? Ne mažiau Rasolda suglumo išgirdusi, kad būtent jos duktė vairavo ją pražudžiusį automobilį. Nemokėjusi gerai važiuoti! Niekada neturėjusi vairuotojo pažymėjimo! Naktį! Svetimą automobilį! Kodėl taip reikėję daryti, jeigu šalia - to automobilio vairuotojas, ir blaivut blaivutėlis!? Būtent taip nustatė Marijampolės medikai, kuriems po avarijos buvo pristatyti policininkai G. Grigas ir A. Lukoševičius. Pirmasis į alkoholio matuoklį teįpūtė 0,23 promilės (leistina vairuoti norma - 0,4), o antrasis - nė vienos.
Žinia apie dukters mirtį ir jos vairavimo praktiką pribloškė ir Kretingoje gyvenantį Kristinos tėtį Zenoną Stankevičių. Po skyrybų niekada neapleidęs dukters vyras nebuvo atitrūkęs nuo Kristinos kasdienybės, todėl buvo tikras - dukra negalėjusi vairuoti. Laidotuvių dienomis Zenonas, pasikvietęs dabar jau į pensiją išėjusį buvusį tardytoją, savo bičiulį, pats tyrė avarijos aplinkybes. Pirmiausia vyrai atliko (ir nufilmavo) eksperimentą: patys, vis kaitaliodami greitį, kelis kartus pravažiavo tragediją atnešusio kelio atkarpa. Jie įsitikino, kad posūkį visai įmanoma laimingai "paimti", net 10 ar 20 kilometrų per valandą padidinus leistiną greitį. Nustatė, kad keliasdešimties metrų skrydis, posūkyje nesuvaldžius automobilio, įmanomas tik smarkiai viršijus leistiną greitį - gal net iki 120 ar 140 km/val. Vyrai, apsilankę keliose artimiausiose sodybose, lengvai surado liudininkus, naktį sustojusius prie avariją patyrusių žmonių. Ir jie, ir nelaimėlės sodybos gyventojai prakalbo girdėję ir matę, kaip avariją patyrę vyrai bandė prikalbinti mažiau sužalotą merginą prisipažinti vairavus. Šioji nustėro - juk ji apskritai nemokanti vairuoti! Tuomet buvo aptarta kita versija - esą vairavo sunkiai sužalotoji mergina. Kai Zenonas Stankevičius apsilankė pas avarijoje nukentėjusią Kristiną Markelytę ir iš jos nuoširdumu bei gudrumu išgavo tiesą, jog automobilį vairavo ne jo duktė, gedinčiam tėvui tarsi akmuo nuo širdies būtų nuslinkęs. Surinkęs visus šiuos faktus ir gavęs liudininkų sutikimą liudyti tiesą, "jeigu jos kam nors dar reikia", Zenonas dar dvi dienas kantriai mindžiojo Marijampolės prokuratūros slenksčius. Prokurorai neskubėjo nuvertinti pradėto policijos tardytojų darbo ir skeptiškai žvelgė į "užsikarščiavusį tėvą". Apmaudu, kad tragedijos prislėgtas žmogus pats dirbo už kelis policininkus bei tardytojus, ir džiugu, kad yra nemažai žmonių, nesibaiminančių liudyti prieš teisėsaugininkus.
Gėrė - bet blaivūs, be atminties - bet tebedirba
Melas, kurį sėkmingai išaiškino Z. Stankevičius, pasirodo, jokios įtakos neturi baudžiamajai bylai dėl K. Sakalauskienės žūties. Mat Gintaras Grigas, arba sužinojęs, kokius nepaslepiamus žygius atliko žuvusios moters tėvas, arba sąžinės kankinamas, praėjus bene keturioms paroms po avarijos, prisistatė į prokuratūrą, lydimas gerai Marijampolėje žinomo advokato Vidmanto Knezevičiaus, ir įvykį perėmusiai tirti prokurorei Vilmai Šeperytei prisipažino, kad lemtingąją naktį automobilį vairavo jis. Kaip vėliau teisme prasitarė advokatas, net prokurorė išsidavė to turbūt nesitikėjusi. G. Grigo prisipažinimas buvo užfiksuotas kaip oficialios apklausos protokolas, prieš tai perspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Iki tol duoti ir užrašyti pirminiai G. Grigo parodymai tapo ... makulatūra. Lygiai taip atsitiko ir su melą tuoj paneigusiais Kristina Markelyte bei Arūnu Lukoševičium. Ant melo pamatų sukurta baudžiamoji byla, tuos pamatus pakeitus, sėkmingai ir gana greitai pasiekė teismą.
Per tą laiką G. Grigas savo noru (!) išėjo iš darbo. Jeigu nebūtų išėjęs, būtų atleistas prieš paties valią - aiškią dėmę turinčių pareigūnų juk nereikia. O Arūnas Lukoševičius (jo dėmė graitai išvaloma?) ir kiti policininkai, lemtingąją naktį kūrę ir dangstę sukurtą melą, tebedirba Kalvarijos policijoje. Jie ir toliau gaudo pažeidėjus, viršijusius greitį, stengiasi (?) nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes, kaltininkus. Žinoma, ieško ir girtų vairuotojų. Apie tai dar norisi pridurti kelis sakinius, prisiminus K. Sakalauskienės gyvybę nusinešusią avariją. Tyrimo medžiagoje teigiama, kad visi keturi avarijos dalyviai buvo blaivūs. Tuomet smalsu, kokiais garais ir kur nusėdo "pora butelių" šampano, užsakytų "Holivude", apie kuriuos teisme pasakė pats G. Grigas. Juk Kristina Markelytė visai neragavo šampano, o Kristina Sakalauskienė, kalbama, gurkšnojo ne šampaną, o "raudonos spalvos" kokteilį. Bet šie klausimai nebuvo narpliojami teisme, nes yra medikų pasirašytas dokumentas, liudijantis abiejų policininkų blaivumą. Tiesa, teisme tuo buvo suabejota, nes ir G. Grigas, ir A. Lukoševičius tikino daug ko iš to vakaro neprisimeną - tik esą ne dėl promilių, o dėl dingusios atminties. Vyrai net negalėjo išvardinti, kuriose vietose, išskyrus vairuotoją, automobilyje sėdėjo keleiviai. "Neatsiminė" jie, ar įkalbinėjo Kristiną Markelytę prisiimti kaltę, ar tarėsi duoti vienodus parodymus. G. Grigas pasiteisino logiškai - melavęs dėl patirto šoko, o A. Lukoševičius vengė tiesaus atsakymo - esą tikrai nieko neprisimena, nes per avariją patyręs galvos traumą (visiems trims avarijos dalyviams buvo nustatytas tik lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo). Užtat pareigūnas vis dėlto "prisiminė" kitas svarbias detales: tvirtino, kad bendrakeleivių kalbos tikrai neblaškė vairuotojo, kad greitis neturėjo būti per didelis, kad kelis kartus visi telefonais kvietė medikus. Negalėjusi nepastebėti, kad A. Lukoševičius atsimena tik buvusio kolegos naudai liudijančias detales, teisėja Janina Zaržeckienė nedviprasmiškai paklausė policininko: "O jums šlubuojanti atmintis dabar netrukdo dirbant policijoje?" A. Lukoševičius pasiteisino, kad atmintis buvo prapuolusi tik avarijos dieną. Kas dabar galėtų garantuoti, kad šis pareigūnas, bene kasdien patenkantis į keblias situacijas, atliekantis įtemptą darbą, kuriuo nors atveju vėl "nepraras" taip reikalingos policijos darbe atminties?..
Meškos paslaugą padarė kolegos?
Vardan teisingumo reikia pasakyti, kad suokalbiškas avarijos dalyvių melas, jei ir ne žuvusios moters tėvo atliktas tyrimas, greičiausiai būtų išaiškėjęs, nes teismo medicinos ekspertas, įvertinęs K. Sakalauskienės patirtus mirtinus sužalojimus, nustatė, kad ši moteris nesėdėjo prie vairo. Galbūt todėl G. Grigas ir buvo priverstas toliau neišsisukinėti. Kaip teisme sakė teisiamojo advokatas, po įvykio sutrikęs Gintaras melo griebėsi ne pats - esą meškos paslaugą jam padarė kvailai "advokatauti" ėmęsi jo darbo kolegos! Kurie konkrečiai, jeigu to norės, galėtų išsiaiškinti, pavyzdžiui, ir Lietuvos vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio inicijuota komisija, nes Rasolda Stankevičienė pačiam ministrui adresavo laišką, kuriame išdėstė dukters žūties aplinkybes, akcentuodama Kalvarijos policininkų, apjuodinusių jos žuvusią dukterį, veiksmus. Ministras pareiškėjai raštu atsakė, kad savo nuomonę pareikš po to, kai savo darbą atliks teismas. Taigi - jau gali.
- Mūsų nelaimės pavyzdys rodo, kaip draugiškai, švarindama savo kailį, dirba Kalvarijos policija, - nuoskaudas dėstė R. Stankevičienė. - Ar toliau galima pasitikėti tokiais pareigūnais - išsisukinėjančiais, meluojančiais, besiskundžiančiais atmintimi? Ar tai jie - tiesos ieškotojai, angelai sargai? Be viso to, ką dabar išgyvename dėl Kristinos žūties, esame morališkai sužlugdyti ir dėl skleisto melo. Gaila, kad teismas į tai nekreipė dėmesio.
Teismas iš tiesų įvertino tik pačią avariją ir jos sukeltas pasekmes. Nustatyta, kad įvykio priežastis - nesaugus greitis. Teisme G. Grigas visiškai pripažino savo kaltę ir tikino nuoširdžiai apgailestaująs. Tik pats kalbėdamas, jis pakeldavo akis, o visą likusį laiką prasėdėjo nuleista galva. Toks jis išliko ir skelbiant nuosprendį. Gintarui Grigui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta tokiam pat laikotarpiui, jeigu nuteistasis per tą laiką nenusikals. Taip pat jam uždrausta penkerius metus vairuoti transporto priemones. Priteistas ir civilinis ieškinys - per 7000 litų ( 4000 Lt G. Grigas teismo dieną pasiuntė paštu R. Stankevičienės adresu). Po teismo posėdžio G. Grigas nevengė žuvusios K. Sakalauskienės artimųjų - atskirai priėjo prie Kristinos motinos, tėvo, vyro Ramūno Sakalausko ir visų nuoširdžiai dar kartą atsiprašinėjo, nebodamas jų galimos reakcijos ir moralų. Zenonas Stankevičius po to "Akistatai" prisipažino ne be reikalo pastarosiomis dienomis gailėjęsis ir teisiamųjų suolan sėdusio jauno vyro - jo nuoširdus elgesys, nors ir pavėluotas, išdavė, kad vyriškis "dar turi sąžinės".
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotr.:
- Tragiška avarija užkirto kelią Gintaro Grigo karjerai policijoje
- Ramūnas Sakalauskas, tapęs našliu, mano, kad dėl jo šeimos tragiško likimo kalčiausias tas, kuris prikalbino Kristiną važiuoti kartu
2001 12 20
