Sigitas STASAITIS
Šiaulių apygardos teisme 14 metų kalėti nuteista keturių vaikų motina, Šiaulių rajono gyventoja Olga Mikulina (27 m.). Tris vaikus atidavusi į kūdikių namus, motina-gegutė praėjusį rugpjūtį pasigimdė ketvirtąjį. Kaip įprasta susipykusi su savo sugyventiniu, kūdikio tėvu R. Ramanausku, Olga užriko, jog jei šis išeisiąs, ji naujagimį pasmaugsianti. Sugyventinis neišsigando, trenkė durimis, o Olga pripuolė prie vežimėlyje klykiančios savo mergaitės...
Rašydamas apie žiauriąją motiną korespondentas pavartė savo archyvą, iš kurio pabiro visas pluoštas viena už kitą šiurpesnių istorijų apie savo naujagimių nekenčiančias, juos žudančias motinas. Kas tai - lietuviškas bruožas, skurdaus gyvenimo pasekmė ar psichikos problemos? Savo mintimis paprašėme pasidalinti ir gydytoją psichiatrą.
Gyvenimas naujas, įpročiai seni
Olga Mikulina (27 m.) iš Gelžės (Šiaulių raj.) kaimo gali būti klasikinės motinos-gegutės pavyzdžiu: būdama 16 metų ištekėjo "iš reikalo", gyventi su vyru nesugebėjo, iširusią šeimą bepriminė du vaikai, kuriuos Olga atidavė į kūdikių namus.
Prieš pasmerkiant O. Mikuliną reikėtų neužmiršti, jog jos bėdos turi gilias šaknis. Olgą Klaipėdoje užaugino viena motina Janė Vincienė (56 m.), valgyklos darbininkė. Pagimdžiusi Olgą ir po metų jai seserį Marytę, J. Vincienė prieš 19 metų susilaukė trečio vaiko Petro. Jau pirmagimei Olgai nustatytas nedidelis protinis atsilikimas, tuo tarpu Petras gimė visiškai silpno protelio - jis iki šiol neišmoko kalbėti, tik mykia. Labai tikėtina, jog J. Vincienės atžalų bėdos dėl alkoholio, kurį ši mažamokslė moteris vartoja jau dešimtmečiais.
Taigi prieš penketą metų viename iš Klaipėdos daugiabučių glaudėsi "puiki" bedarbių kompanija: J. Vincienė su invalidu sūnumi Petriuku, jos dukra Olga su dviem vaikais, Marytė - taip pat išsiskyrusi, taip pat su dviem vaikais! Tragiškai prasiskolinusi už butą visa šeimyna turėjo būstą palikti ir kraustytis į Gelžės kaimą - tokį užkampį, į kurį iš Raudėnų veda tik duobėtas vieškelis. Gelžėje J. Vincienė savo Petrą atidavė į internatą, Olga du savo vaikus - į kūdikių namus. Moterys pradėjo naują gyvenimą. Tiesa, jame išliko degtinė.
Gelžėje nepatiko tik Marytei. Ji išsikėlė pas sugyventinį į Pabalvės kaimą Telšių rajone, tačiau irgi gyvena nepritekliuje - neseniai pagimdė trečia vaiką, kurį, parašiusi pareiškimą, paliko kūdikių namuose. Užtai Olga kaime atrado "naują laimę" - susidėjo su vietiniu krepšelių pynėju Raimondu Ramanausku (38 m.). Vietiniai tik liūdnai lingavo galvomis: "Atitiko kirvis kotą". Raimondas buvo pagarsėjęs kaimo girtuoklis, nuo kurio neapsikentusi pabėgo žmona. Nors Olga paragaudavo R. Ramanausko kumščio, tačiau gyvenimo neišlepintai klaipėdietei šis vyras tiko - gal dėl to, jog pati O. Mikulina garsėja nervingumu, irgi yra mėgėja pasikumščiuoti. Per muštynes su sugyventiniu Olga ne kartą buvo išdaužiusi langus - į juos svaidydavo stiklainius ar pliauskas.
Kaltę vertė invalidui broliui
Prieš trejus metus O. Mikulina sugyventiniui pagimdė sūnų Raimundėlį, o pernai rudenį - dukrą. Mergaitę visi vadino Goda, nors tėvai jos nei registravo, nei krikštijo, nei pagaliau priklausiančią pašalpą paėmė.
Nemylėjo Olga savo pirmųjų dviejų vaikų, nereikėjo jai ir dviejų paskutiniųjų - gelžiškiai yra matę, kaip įsiūčio pagauta motina kartą pačiupusi už kojų Raimundėlio vos neišmetė pro langą. Prieš pagimdydama dukrą O. Mikulina ir šį sūnelį atidavė į kūdikių namus.
Pernai spalį R. Ramanauskas su Olga daug pynė - artėjančios Vėlinės žadėjo gerą krepšelių paklausą. Spalio 25-ąją pas sugyventinius užsuko J. Vincienė su savo iš internato grįžusiu Petriuku. Atėjo ne tuščiomis - nešina dideliu buteliu degtinės. Velnio lašams pasibaigus, J. Vincienė su Petru išėjo nakvoti pas kažkokį savo bičiulį. Girtas R. Ramanauskas irgi susiruošė eiti kur nors gauti rūkalų. O. Mikulina sugyventinio nenorėjo išleisti, kilo konfliktas. Olga pagrasino, jog jei Raimundas išeis, savo dukrytės gyvos nebepamatys. Krepšelių pynikas neišsigando - ne pirmas grasinimas, tad trenkė durimis. Grįžęs rado Godą nebegyvą, o Olgą ramiai snaudžiančią lovoje. Sugyventinio pažadinta O. Mikulina atsikėlė, pasipuošė pati, baltais drabužėliais pervilko savo nebegyvąją mergytę ir nuėjo pas kaimynus skambinti medikams. Pasak žmonių, kviesdama greitąją pagalbą Olga neatrodė nei labai girta, nei susijaudinusi.
Ekspertai jau kitą dieną nustatė, jog Goda užduso. Suimta O. Mikulina iš pradžių kaltę vertė įgimtai vaiko širdies ligai, po to silpnapročiui broliui Petriukui, tačiau galop teko prisipažinti. Nuosprendį O. Mikulina išklausė ramiai, tik atbula ranka nubraukė šykščią ašarą ir nuolankiai išėjo vedama policininkų.
Tarnybos darbuotojai netikėjo
- Per griežtai dukrelę nubaudė, - po teismo ašarojo smulkutė, susitraukusi J. Vincienė. - Kiti ne tokie žmogžudžiai, o žiūrėk, penketu šešetu metelių atsiperka.
Taip, būna, kad atsiperka. Šiauliuose, tylioje nuošalioje gatvelėje prie bankrutavusio "Elnio" batų fabriko, gyvena jauna nervinga moteris Edita R. Prieš keletą metų Edita su vyru išsiskyrė, neteko darbo, tad su pradinuku sūneliu teko grįžti į tėvų namus. Susiradusi meilužį V. Edita, matyt, tikėjo sukursianti naują šeimą, tačiau išgirdęs, jog draugė laukiasi, mylimasis pas moterį ir kelią užmiršo. Didelėje depresijoje išnešiojusi kūdikį, Editą R. jį pagimdė tėvų namuose, tačiau tuoj pat pasmaugė ir užkasė čia pat, tėvų daržo patvoryje. Teismas pripažino, kad Edita buvo ištikta pogimdyminės depresijos, tad skyrė minimalią bausmę - porą metų laisvės atėmimo.
Tačiau dažniausiai motinoms žmogžudėms tenka ilgiems metams persikelti arba į koloniją, arba į psichiatrijos ligoninę.
Riboto intelekto šiaulietė Daiva Žukauskienė (22 m.) su pagalve uždusino savo dvynukus. Ši moteris neatsipirko simboline bausme - nuteista kalėti 10 metų. Vienturtę Daivą augino viena motina, mažamokslė valytoja. Mergaitė Šiauliuose pasimokė pagalbinėje mokykloje, po to įstojo į proftechninę, tačiau skubėjo gyventi. 1996-aisiais, būdama 16 metų, jau nėščia ištekėjo, pasigimdė dukrą. Nors santykiai su vyru Mindaugu buvo įtempti, 1999-ųjų rugpjūtį D. Žukauskienė vėl gimdė. Moteris vos nenualpo pamačiusi, jog susilaukė dvynių. Jauną daugiavaikę motiną iš karto užgriuvo nelaimės: pažįstamas išviliojo pašalpą už vaikus, įvyko skyrybos su bedarbiu vyru, o šis nemokėjo alimentų. Nors mama Daivai ir padėjo auginti vaikus, tačiau nuo trijų mažamečių jaunai moteriai ėmė krikti nervai. Užėjus depresijai Daiva mynė Vaikų teisių apsaugos tarnybos slenkstį, siūlė dvynukus įsivaikinti kokiai nors šeimai, grasino nusižudysianti. Deja, tarnybos darbuotojai netikėjo, delsė. Po keturių mėnesių, naktį į gruodžio 22-ąją, D. Žukauskienės kūdikiai pabudo 3 valandą ryto ir reikalaudami pieno ėmė rėkti. Pervargusios motinos nervai trūko - ji dvynukams ant veidukų uždėjo pagalvę ir dešimčiai minučių išėjo į virtuvę. Grįžusi moteris aptiko, kad vaikučiai kruta. Daiva vėl prispaudė pagalvę, kiek palaikė, vėl išėjo. Vėliau tardoma moteris prisipažino, kad grįžusi trečią kartą rado vaikelius dar krutinančius kojytes. Tuomet D. Žukauskienė paskutinį kartą užgulė pagalvę ir laikė tol, kol vaikučiai mirė. Įsitikinusi, jog mažieji jau nebegyvi, žmogžude tapusi motina pagaliau ramiai išsimiegojo šalia dviejų lavonėlių.
Mažylį užmušė už cigaretę
Nors naujagimių kūnelių nuolat aptinkama sąvartynuose, savo kūdikį yra pasmaugusi ne viena moteris, tačiau tokį žiaurų likimą, kokio susilaukė Radviliškio rajone gyvenusios Zofijos Karpinienės vaikai, pamatysi gal tik siaubo filme - Zofijos sugyventinis Saulius Švėgžda vieną berniuką primušė negyvai, o susilaukęs kito naujagimio - sudegino krosnyje ir pelenais patręšė daržą.
S. Švėgžda (30 m.) nuo gimimo turėjo sunkumų - šiaip ne taip baigė septynias pagalbinės mokyklos klases, du kartus gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė - lengvo debilumo laipsnio oligofrenija, ūmi, psichopatiška asmenybė. Užaugęs apsigyveno Jasonių kaime (Radviliškio raj.), kur dirbo fermos šėriku, tačiau buvo tingus, išgėrinėjo, tad veikiai tapo profesionaliu bedarbiu. Sauliaus gyvenimas pasikeitė, kai 1992 metais į to paties namo antrąjį aukštą atsikraustė 13 metų už jį vyresnė Zofija Karpinienė su trim vaikais. Netrukus S. Švėgžda persikėlė pas vienišą motiną.
Nuo agresyvaus Sauliaus kentėjo visi trys Zofijos vaikai, o jauniausias Dariukas (gimęs 1990 metais) daugiausia - jo riksmą už sienos nuolat girdėdavo kaimynai. Pasak žmonių, berniukas retai išeidavo į lauką, augo tylus, neretai miegodavo ant grindų užsiklojęs kuo pakliuvę. Berniukas tiek bijojo Sauliaus, kad išgirdęs šį pareinant, skubiai padėdavo pieno puoduką ir skubėdavo slėptis.
Berniuko nemylėjo ir motina - jei Sauliaus motina Genovaitė Švėgždienė nemeluoja, Zofija kartą mušė Dariuką, kam šis... panašus į savo tėvą! Kraupus berniuko gyvenimas pasibaigė 1992-ųjų spalį, kai žaisdamas suplėšė Sauliaus cigaretes. Užsiutęs S. Švėgžda tiek daužė klykiantį vaiką, kol šiam plyšo žarnos. Mažylis mirė didelėse kančiose. Tąkart sadistas nebuvo nuteistas - Z. Karpinienė prokuratūroje pamelavo, neva sūnus užsimušęs nukritęs nuo laiptų.
Užtat kai Zofija pagimdė dukrą, tėvas ją mylėjo, tik rūpintis tingėjo. Pasak kaimynų, Vaidutė augo neišleidžiama laukan, balta kaip popierius. Girtų tėvų užmiršta mergaitė tiek ilgai verkdavo, kad kartą išverkė bambutę. Tai pastebėjusi Zofija vaiką "pagydė": su dviejų centų moneta bambutę... įspaudė atgal.
Jei aplinkiniai nebūtų abejingi
1995 metais Zofija nuo Sauliaus pastojo antrą kartą, tačiau dar viena burna bedarbei aiškiai buvo per daug. Zofija kartą net metė frazę: "Nuo to durniaus vaiko vis vien neauginsiu".
Iki paskutinės dienos nėščioji dirbo pas ūkininką. Lapkričio 9-ąją, pajutusi sąrėmius, namuose pati viena pagimdė sveiką berniuką. Pasitarę sugyventiniai naujagimį pasmaugė ir sudegino krosnyje, o pelenais patręšė daržą. Zofija kaimynams pamelavo persileidusi, tačiau šįkart žmonės nebetylėjo. Atvykus prokuratūrai ir policijai, sugyventiniams nieko kito neliko, kaip prisipažinti. Po to buvo sužinota ir apie liūdną Dariuko likimą. S. Švėgžda nuteistas kalėti 14 metų, Z. Karpinienė už bendrininkavimą - 9 metams.
Pasak Šiaulių psichiatrijos ligoninės gydytojo Petro Volkovo, mūsų laisvoje šalyje riboto intelekto žmonėms netrukdoma kurti šeimas ir turėti vaikų. Bėda, kad dauguma tokių žmonių neretai linkę piktnaudžiauti alkoholiu, nuo kurio atsiranda tik dar daugiau problemų: degraduojama, pasiduodama apatijai. Pasak psichiatro, nepilnai brandi asmenybė visai kitaip suvokia šeimą, vaikų auginimą. Kai kada pašalinti gyvenimo kliūtis bandoma radikaliai: pavyzdžiui, kirviu užmušti vaikus ar sutuoktinį.
- Artimieji, kaimynai dažniausiai mato kenčiančius vaikus, jaučia kylančią jiems grėsmę, tačiau nesikiša, - kalbėjo gydytojas. - O juk jei tie žmonės ant kojų sukeltų reikiamas tarnybas, gal tada ir nelaimė neįvyktų, ir teisti nereikėtų.
