Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kovo pradžioje Vilniaus rajono Kirtimų kaimo gyventojai į kapus palydėjo nė metukų neturėjusį Ritos Peciukonytės (27 m.) ir Ruslano Jankausko (25 m.) sūnelį Artūrą. Laidotuvių dieną buvo žinoma tik tai, kad mažiukas mirė dėl "neaiškios kilmės širdies veiklos sutrikimo". Tačiau tai buvo tik preliminari, mirties liudijimui išrašyti reikalinga pažyma. "Akistatos" duomenimis, teismo medicinos ekspertai įtaria, jog kūdikis su šiuo pasauliu atsisveikino dėl visiško išsekimo arba, paprasčiau sakant, mirė badu. Jei šias išvadas patvirtins histologiniai tyrimai, velioniuko tėvams gali tekti sėsti į teisiamųjų suolą.
Abu tėvai buvo neblaivūs
Rita Peciukonytė labai nenoriai prisiminė, kas nutiko tą lemtingąjį kovo 5-osios vakarą. Moteris prisipažino, jog popietę ji, kaip įprasta, pasivaišino alkoholiu ir... išdūmė pasisvečiuoti pas Naujojoje Vilnioje gyvenančią pusseserę. Iki pusseserės - kelios dešimtys kilometrų, tačiau Ritai tai buvo jokia kliūtis - pavėžėjo pakeleivingos mašinos. O kur gi liko jos šeši mažamečiai vaikai - septynmetė Svetlana, šešiametė Andželika, ketverių Erika, trejų Diana, antrus metukus bebaigiantis Artūrėlis ir vienuolikos mėnesių Ruslanas? Gausus būrys pametinukų, pasirodo, liko namuose, gal dešimties kvadratinių metrų dydžio prišnerkštoje, tvartą primenančioje patalpoje, irgi neblaivaus tėvo priežiūroje... Kokia tai galėjo būti priežiūra, nesunku spręsti iš to, jog kitą rytą į kambarį įėjęs netoliese gyvenantis Stasys Jankauskas, Ruslano tėvas ir ką tik paminėtų vaikų senelis, pirmas pastebėjo, kad Artūrėliui "kažkas negerai", prikėlė lovoje garsiai parpusį sūnų ir galutinai abu įsitikino, kad mažylis jau "prie mirties". Vaikas nors ir nekvėpavo, bet dar buvo šiltas, tad senelis tiesiu taikymu - pas telefoną turinčius kaimynus. Kas iš to, kad skubiai atkaukė greitoji - medikai tik patvirtino, kad kūdikis miręs, ir patarė kreiptis į policiją...
Nežino, kas atsitiko
- Neturime supratimo, kas vaikui atsitiko, - "Akistatos" žurnalistams pasakojo Stasys Jankauskas. - Artūrėlis iš vakaro lakstė po kambarį, buvo gerai nusiteikęs. Tiesa, tomis dienomis motina jam girdė kažkokius antibiotikus ir vaistus nuo kosulio...
Būtent šią mikstūrą vėliau išsivežė ekspertai. Tam, kad ištirtų, ar šie vaistai nesusiję su kūdikio mirtimi. Stasys Jankauskas sakė niekaip nesuvokiąs, kodėl gydytoja skyrė Artūrėliui tokių vaistų, ant kurių buteliuko, girdi, parašyta: "Saugoti nuo vaikų"... Kitaip tariant, ir velionio Artūrėlio tėvai, ir seneliai kaltę dėl mažylio mirties linkę versti bet kam - visų pirma "vaiko nė kiek nežiūrėjusiai" ambulatorijos pediatrei, tik ne sau... Jų nuomone, gyvenimo ir buities sąlygos jų "tvartelyje" visai neblogos. Tai kas, jog, kaip minėta, nedidukėje skylėje su plastmasine plėvele apkaltomis langų angomis ir vėjo kiaurai perkošiamomis sienomis glaudėsi aštuoni žmonės - du suaugusieji ir šeši vaikučiai, kad varganos lovelės stovi ant medinių kaladžių, kad nėra šaldytuvo nei elektros... Nepamačius savo akimis sunku įsivaizduoti, kaip XXI amžiuje dar gali būti taip skurdžiai gyvenančių šeimų...
Nepaisant to, Rita Peciukonytė ir jos giminaičiai baisiai įsižeidė, kai Artūrėlio laidotuvių dieną į kiemą įsuko Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos automobilis ir iššokusios darbuotojos skubiai surankiojo kitus dar gyvus Ritos vaikelius. Keturias vyresniąsias sesytes išvežė į Pabradės vaikų globos namus, o mažiausiąjį, nė metukų neturintį Ruslaną, - į Antakalnio vaikų kliniką. Mat berniukas, kaip buvo nustatyta, serga mažakraujyste, irgi labai išsekęs (už kelių dienų pirmojo gimtadienio turėjęs sulaukti mažylis svėrė vos... 6 kilogramus!). Šioje klinikoje vaikelis gydomas iki šiol, o kai pasveiks, iškeliaus į kūdikių namus, mat pas sesytes jo nepriims, nes dar per mažas...
Tai va, Rita Peciukonytė "Akistatos" korespondentei išdidžiai pareiškė iš paties Lavoriškių seniūno Jano Krasovskio lūpų išgirdusi, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos neturėjo teisės be jos, daugiavaikės motinos, sutikimo (!) atimti vaikus, ir nieko nelaukusi su griežto tono pareiškimu nuvyko į rajono apylinkės prokuratūrą. Ritos skundo pabaigoje - dar bene dešimties kaimo gyventojų parašai, pritariantys jaunos motinos reiškiamam protestui! "Akistatai" Rita pasiguodė kol kas iš prokuratūros nesulaukusi jokio atsakymo...
Tačiau keisčiausia ne tai. Kai "Akistatos" automobilis stabtelėjo prie Ritos ir jos sugyventinio trobelės "ant vištos kojelės", lauke pasirodžiusi šeimininkė ir ją lydintys asmenys (sugyventinio tėvai) pareiškė nenorį su spaudos atstovais bendrauti, nes esą taip daryti įsakmiai pataręs Lavoriškių seniūnas. Jis, girdi, tądien vos prieš valandą apsilankęs ir patikinęs, jog artimiausiu metu sugrąžins ne tik visus vaikelius, bet ir parūpins namelio remontui dažų, kitų reikalingų medžiagų.
O štai Kirtimuose kelios kalbintos tvarkingai atrodančios jaunos moterys pripažino, jog didžiausia bėda ta, kad tiek Ritai, tiek jos sugyventiniui (ne išimtis ir seneliai) visąlaik labiau rūpėjo alkoholis - ne kasmet į pasaulį paleidžiami vargelio vargti vaikai. Tad įvykusi nelaimė - tarsi šio nusikalstamo sugyventinių pomėgio karti pasekmė. Anot pašnekovių, Rita galybę kartų buvo pasižadėjusi susitvarkyti, nustoti gerti, lakstyti nežinia kur, nustoti palikinėti visai dar pyplius vaikus be priežiūros, tačiau duoto žodžio įstengdavo laikytis iki pašalpų už vaikus dienos (o pašalpa visai nemenka - per 800 litų). Vos gavusi pinigus moteriškė paleisdavo vadžias - nors pripirkdavo maisto produktų, neužmiršdavo ir svaigalų. O kai ir alkoholis, ir pinigai pasibaigdavo, imdavo dar užsilikusius maisto produktus ir išmainydavo į velnio lašus... Tiesa, buvus tokius mainus Rita kategoriškai paneigė, o jos uošvis bemat pridūrė, kad taip pliauškia tie, kurie geria du ar triskart daugiau. Nors, kita vertus, neoficialus uošvis užsiminė marčią įspėjęs - jei ši toliau gyvensianti "palaidai", prikalbinsiąs sūnų netikėlę draugę išvaryti lauk.
- Mano sūnus darbininkas, vaikus myli - ir vienas užsiaugintų, - svarstė Stasys Jankauskas. - Be to, aš dažnai važinėju į Lenkiją, užsiimu šiokiu tokiu verslu, padėčiau kiek galėčiau...
Rita Peciukonytė nustebo iš korespondentės išgirdusi klausimą, ar vaikai, tarp jų ir velionis Artūrėlis, būdavę pakankamai pamaitinti. Nieko, girdi, vaikams netrūko, Artūrėlis apetitu "tikrai nesiskundė"... Be abejo, alkanas vaikas turi gerą apetitą, kita vertus, ar to, kad mažylis nuolat jautė alkį, neišduoda ir jo svoris - dvejų metų vaikas tesvėrė, anot Ritos, kokius dvylika kilogramų. Pediatrai sako, kad tiek sveria maždaug vienerių metukų sulaukę vaikai...
Motina gailisi
Vis dėlto "Akistata" iš Kirtimų išvyko nusiteikusi optimistiškai. Mat Rita Peciukonytė atvirai prisipažino jaučianti kaltę dėl sūnelio mirties ir braukdama ašaras dėl to nuoširdžiai atgailavo. Moteris sutiko, kad viskas įvyko per alkoholį, ir prisipažino nuo Artūro laidotuvių dienos į burną nepaėmusi nė lašo. Kaip, girdi, ir sugyventinis, Artūro tėvas.
Ar tokia atgaila nesibaigs, vos tėvai vaikus parsiveš į namus ir sulauks šiuo metu sustabdytos piniginės pašalpos? Rita prisiekė, kad to daugiau nebus niekada.
- Aš esu tikinti ir supratau, kad Dievas, atimdamas sūnelį, mane nubaudė už nuodėmes, - sakė Rita Peciukonytė. - Tegu nors vaikus sugrąžina - nereik jokios pašalpos... Sugyventinis miške dirba, kas savaitę parneša po 120 litų. Išsiversime...
Rita Peciukonytė prisipažino kasdien po kelis kartus skambinanti į Lavoriškių seniūniją ir laukianti teigiamo atsakymo. Tiesa, Antakalnio ligoninėje gydomo Ruslano ir Pabradės vaikų globos namuose laikinai įkurdintų keturių dukryčių Rita ir jos sugyventinis kol kas dar nėsyk neaplankė. Girdi, neturėję kada, be to, kažkas atseit pataręs netrikdyti vaikų ramybės...
Beje, Ritos motina gyvena tame pačiame kaime, tačiau dukra su broliu augo valdiškuose namuose, su gimdytoja, galima sakyti, nepalaiko jokių ryšių.
