Sulaužiusi vieną pagrindinių islamo draudimų, Kataro emyro žmona Muza bint Naser pirmąkart viešumoje pasirodė atidengtu veidu. Arabų šalyse islamo tradicijos reikalauja, jog moteris viešose vietose pasirodytų tik vilkėdama tradicinį juodą apsiaustą - čadrą. Ji taip pat privalo mūvėti juodas pirštines ir kojines. Anksčiau Rytų šalyse už aprangos taisyklių pažeidimą galėjo užmėtyti akmenimis ar net nukirsti galvą.
Kataras (plotas - 10 000 kvadratinių kilometrų, 600 000 gyventojų), 1995-aisiais į valdžią atėjus dabartiniam emyrui šeichui Chamadai ben Chalifai Al-Tani, sparčiai vaduojasi iš senovės prietarų gniaužtų. Ir toli gražu ne visiems regione tai patinka.
Kataro vyrai, šeicho Chamados ben Chalifo Al-Tani pavaldiniai, buvo pirmieji regione, galėję išvysti valstybės vadovo žmonos veidą. Neseniai ji kartu su vyru pasirodė Britanijos medicinos universiteto Kornelio skyriaus atidaryme - beje, tai jos pačios projektas.
Muza bint Naser pasirodė besanti graži rytietė. Kai kam ji panaši į amerikietę aktorę Bo Derek. Pirmoji šalies ledi vilkėjo ilgą juodą apsiaustą ir ryšėjo tokios pat spalvos skarelę. Buvo pasipuošusi vos keletu juvelyrinių papuošalų. Reikia paminėti, jog vietos papročiai reikalauja išeinant į šviesą būti pasipuošus kuo daugiau auksinių dirbinių ir brangakmeniais. Pavyzdžiui, Arabijoje moterys per šventes privalo segėti sunkų (sveriantį 14-15 kilogramų) diržą.
Sprendžiant iš gan šykščios informacijos (bet kokia informacija apie monarcho šeimos narius laikoma didžiausioje paslaptyje), bint Naser vos perkopusi keturiasdešimt. Ji - antroji iš trijų emyro žmonų, turi septynis vaikus. Kalbama, jog jos vaidmuo emyro dvare neapsiriboja vien šeimyniniais ir namų ruošos reikalais. Ji yra aktyvi moterų emancipacijos šalininkė.
Konservatyvioje Kataro visuomenėje, išpažįstančioje vieną iš pačių griežčiausių islamo srovių - vahabizmą, toks drastiškas emyro žmonos žingsnis išprovokavo didelį pagyvenusių žmonių nepasitenkinimą. Jaunimas pirmosios ledi drąsą sveikino.
Muza bint Naser mano, jog moterys privalo dalyvauti valstybės valdyme. Pernai Katare pirmąkart įvyko laisvi rinkimai į municipalines tarybas - vietos savivaldos organus. Moterys balsavo lygiomis teisėmis su vyrais. Vakarai tai įvertino kaip revoliuciją. Kartu kuriamas naujos konstitucijos projektas ir pirmąkart istorijoje kalbama apie politinių teisių suteikimą moterims, įskaitant teisę būti išrinktoms į parlamentą.
Viename interviu britų žurnalistams Muza bint Naser pasisakė prieš poligamiją, kurią leidžia islamas. "Jaunajai kartai tai jau ne pati aktualiausia problema, - pareiškė ji. - Aišku, šariatas leidžia daugpatystę ir čia nieko nebepadarysi. Bet ateityje santuokos institutas pats save reformuos".
Emyro žmona didžiuojasi tuo, kad jos tėvynėje merginos jau dabar sudaro daugiau nei 60 procentų aukštųjų mokyklų studentų, o dirbančių moterų emyrate net 40 procentų Islamo lopšyje Arabijos pusiasalyje jau yra atvejų, kai moterys vadovauja stambioms kompanijoms, užima atsakingus valstybinius postus, dirba valstybės atstovėmis pasiuntinybėse užsienio šalyse.
Pastebima ir dar viena naujovė: Kataro merginos pirmosios iš Persijos įlankos šalių pasirodė stadionuose, sporto aikštėse ir salėse. "Taip elgiasi Muza ir mes sekame ja", - teigia jos.
